Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Marijampolėje, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius (nuo 2005-12-29 įtrauktas į gyv. vietos neturinčių asmenų apskaitą), teistas:

1) 1983-07-07 Kapsuko rajono teismo pagal LR BK 146 str. 2 d. 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo;

2) 1984-10-16 Kapsuko rajono teismo pagal LR BK 146 str. 2 d., 206 str., 42 str. 3 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 43 str., prijungti neatliktą bausmę 2 mėn. 29 d. pagal Kapsuko rajono teismo 1983-07-07 nuosprendį, galutinė bausmė 3 metai 2 mėn. 29 d. laisvės atėmimo;

3) 1988-11-16 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal LR BK 147 str. 3 d., 2121 str. 1 d., 42 str. 4 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo su turto konfiskavimu;

4) 1994-01-17 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 147 str. 2 d. 5 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo. 1997-12-24 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis LR BK 542 str., lygtinai 21 d. Pritaikius 1995-12-21 įstatymo “Dėl amnestijos” 4 str., bausmę sumažinti iki 4 metų 5 mėnesių 29 dienų laisvės atėmimo;

5) 1998-08-12 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 274 str. 2 d. 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo;

6) 1999-01-18 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 272 str. 2 d., 274 str. 2 d., 42 str. 4 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo su ½ dalies turto konfiskavimu, vadovaujantis LR BK 42 str., dalinai prijungti 6 mėnesius pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 1998-08-12 nuosprendį, galutinė bausmė 5 metais laisvės atėmimo su ½ dalies turto konfiskavimu. Pritaikius 2000-04-11 įstatymo “Dėl amnestijos akto” 3 str. 2 d. 2 p., bausmę sumažinti 1/5, tai yra 1 metais, galutinė bausmė 4 metai laisvės atėmimo su ½ dalies turto konfiskavimu;

7) 2004-02-17 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. 1 metams laisvės atėmimo;

8) 2004-02-17 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 140 str. 1 d., 63 str. 1 d. 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo;

9) 2004-04-13 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. 1 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 63 str. galutinė bausmė 1 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo;

10) 2006-04-07 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 259 str. 2 d. 20 parų arešto;

11) 2006-09-11 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 str. 2 d. 3 metai laisvės atėmimo (bausmę atliko, teistumai išnykę),

12) 2014-07-01 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 1 d., 187 str. 2 d., 63 str. – 9 mėn. l./a.; pritaikius LR BK 64-1 str. bausmė sumažinta vienu trečdaliu, galutinė bausmė – 6 mėn. l./a., bausmę atliekant PN, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. grasino nužudyti žmogų ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Nusikalstama veika padaryta šiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis:

2013-11-30, apie 22 val., įsiveržęs į nukentėjusiosios L. K., gyvenančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, namus, grasino ją nužudyti sakydamas, kad ją užmuš. Įbaugindamas ir pavojingai psichiškai veikdamas nukentėjusiąją L. K., koja spyrė į kambaryje stovėjusį staliuką, jį apvertė ir sulaužė, taip davė realų pagrindą manyti, kad grasinimai ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusios sveikatą gali būti įvykdyti.

R. G. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje padarymo, pripažino visiškai ir paaiškino, kad įvykio dieną bandė susitaikyti su žmona, kurią buvo palikęs dėl kitos moters. Nebaigus pokalbio žmona išėjo iš namų, todėl jis išėjo jos ieškoti. Pirmiausiai žmonos nuėjo ieškoti pas šalia gyvenančią jos seserį L. K.. Buvo labai supykęs ant žmonos, todėl neneigia, kad galėjo spirti į staliuką bei jį sulaužyti. Juolab neneigia, kad galėjo grasinti nukentėjusiajai ar netgi sužaloti pastarosios sugyventiniui ranką. Detaliau nieko paaiškinti negali, nes savo veiksmų neprisimena. Prisimena tik tai, kad išdaužė langą. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis nurodė, kad jis visiškai tiki nukentėjusios ir liudytojų parodymais, todėl jų neginčija. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusios.

R. G. padaryta nusikalstama veika nepriskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę todėl byla, BPK 273 str. nustatyta tvarka teisme išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be visiško kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė taip pat įrodyta liudytojų parodymais ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Įrodymais, patvirtinančiais nusikaltimo padarymą ir aplinkybes teismas pripažįsta ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotus nukentėjusios ir liudytojų parodymus.

Nukentėjusioji L. K. parodė, kad 2013-11-30 apie 22.00 val. į jos namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, langą beldėsi sesers buvęs sutuoktinis R. G.. Kai R. durys nebuvo atidarytos, šis išdaužė lango stiklą. Po to ji atidarė duris ir R. įbėgo į vidų, ieškojo jos sesers. R. apvertė stalą, o versdamas stalą sužalojo jos draugo A. D. pirštą; be to, grasino, kad visus užmuš, padegs namus. R. išėjus, ji iškvietė policijos pareigūnus. Tokio pobūdžio smurtas kartojasi ne pirmą kartą (10, 13 b.l). Papildomos apklausos metu nukentėjusioji L. K. detaliau nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, galimus veiklos motyvus. Nurodė, kad R. G. atbėgęs pas juos ieškoti savo žmonos, beldėsi į namo duris, prašė įleisti, tuo metu susidorojimu negrasino. Kai jam pasakė, kad R. pas juos nėra, kad jam durų neatidarys, nes jo bijo, šis kažkokiu būdu išdaužė namo kambario lango stiklo paketą, ir tuo metu juos koliojo, bet fiziniu susidorojimu negrasino. Išsigandusi, kad jis gali išdaužti visus namo langus, ji atidarė duris. Įėjęs į namo vidų, R. koja spyrė į kambaryje stovėjusį mažą staliuką ir jį nuvertė, po to abiem rankomis bandė apversti aukštyn kojomis, dėl ko staliuką sulaužė. Apvertęs staliuką R. artinosi link jos ir rėkė, kad ją užmuš. Nors ir negali tiksliai įvardinti jo ištartų žodžių, bet tuo metu jo žodžius suprato kaip realius grasinimus susidoroti. Tai buvo pirmas kartas, kai R. jai grasino fiziniu susidorojimu, anksčiau niekada nėra jos mušęs. Tuo metu, kai R. įtūžęs artinosi link jos, A. D. užstojo jam kelią ir gražiai prašė jį nusiraminti. A. ramiai ir nestipriai suėmė R. už abiejų rankų ir paprašė apsiraminti. R. G. A. D. fiziniu susidorojimu negrasino ir jokių smūgių jam nesudavė. Vėliau R. nusiramino ir pats išėjo iš jų namų. Mano, kad R. G. grasino jai fiziniu susidorojimu, nes galvojo, kad ji iškvietė policiją, nors apie tai jam niekas nesakė. R. labai bijo policijos, todėl tokiu būdu galimai bandė išlieti savo įniršį (11-12, 13 b.l.).

Liudytojas A. D. davė analogiškus parodymus apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Papildomai nurodydamas, kad R. G. elgesys pastaruoju metu buvo nenuspėjamas. Mano, kad šis piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, galimai vartojo narkotines ar kitas psichotropines medžiagas. Tokią išvadą daro dėl jo agresyvaus ir neadekvataus elgesio, nes pastaruoju metu jis apsvaigęs niokojo turtą, buvo tarsi nesavas. 2013-11-30, apie 22 val., į jų namus atbėgusi N. kuri gyvena pas R. K., pasakė, kad į R. namą atėjo R. G. ir ją purto, daužo baldus. Tai išgirdusi L. K. paskambino ir iškvietė policiją. Kai jie atsisakė įsileisti, R. išdaužė namo kambario langą. Kai L. K. atrakino duris, R. G. įbėgės į vidų koja spyrė į kambaryje stovėjusį staliuką ir taip ji nuvertė, vėliau rankomis bandė jį apversti. Apvertęs staliuką R. artinosi prie L. K. ir sakė, kad ją užmuš, „padės į vietą“. Iš R. mimikos ir gestikuliacijos buvo matyti, kad R. tikrai gali kažką padaryti L.. Kol liudytojas R. ramino, šis stovėjo ir klausėsi, jo ir L. nemušė, daugiau fiziniu susidorojimu negrasino (14 b.l.).

Liudytoja R. K. parodė, kad R. G. yra jos sutuoktinis, su kuriuo nuo 2013 m. birželio mėnesio gyvena skyriumi. 2013-11-30 vakare, apie 21.30 val., buvo namuose kartu su drauge N., kai į namą pro neužrakintas duris įėjo R. G.. Jis buvo apsvaigęs, tačiau ar nuo alkoholio ar nuo narkotinių ar kitokių psichotropinių medžiagų, nežino. Jo akys buvo didelės ir iš pirmo žvilgsnio pasirodė, kad jis nesuvokia ką daro, kad nesiorientuoja aplinkoje. R., įėjęs į namus, su agresija pasakė, kad gyvens su ja ir kad niekur neis. Ji jam atsakė, kad jis čia negyvens ir nebus. Juodu nekonfliktavo, ji su R. kalbėjo ramiu tonu, o jis su ja pakeltu tonu. R. be jokių priežasčių kelis kartus kėlė ir atgal statė nedidelį, bet labai sunkų, kambaryje stovėjusi staliuką. Bijodama, kad jis nesudaužytų šito stalo ir kitų daiktų, žvilgsniu davė ženklą draugei, kad ši iškviestų policiją. Vėliau jai N. sakė, kad ji nuėjo pas L. K. ir paprašė, kad ši iškviestų policiją. R. G. fiziniu susidorojimu jai negrasino ir fizinės jėgos nenaudojo. Tuo metu, kai ji pasislėpusi už sesers namo laukė atvykstant policijos, girdėjo, kaip R. G. beldėsi į L. namelio duris, tačiau jam niekas durų neatrakino. Po to išgirdo dūžtančio lango garsą, todėl mano, kad R. išdaužė namo langą. Ką tą vakarą R. G. padarė pas L. K. – kaip pas ją elgėsi, ji nematė. Niekada anksčiau R. G. prieš ją fizinės jėgos nenaudojo, fiziniu susidorojimu negrasino (15 b.l.).

Liudytoja N. Č. davė analogiškus parodymus kaip ir liudytoja R. K., nurodydama, kad 2013-11-30 laikotarpiu nuo 21 val. iki 22 val. atėjo R. G., kuris elgėsi neadekvačiai ir agresyviai, todėl R. garsiai jos paprašė iškviesti policiją. Ji nubėgo pas R. sesę L. K. ir pasakė, kad R. stumdo R. ir daužo staliuką. L. iškvietė policiją ir užrakino savo namų duris. Maždaug po 5-10 minučių į L. sodo namelio duris pradėjo belstis R., jis prašė pakviesti R.. Kai L. pasakė, kad R. pas ją nėra, jis nepatikėjo ir išdaužė L. namelio kambario langą. Kai L., iš baimės, kad R. neišdaužtų visų namo langų, atrakino duris ir jį įleido, R. klausė, kur R., įžeidinėjo L. K., galimai grasino fiziniu susidorojimu, tačiau to teigti ji negali, nes nepamena. R. vizitai R. namuose buvo agresyvūs ir su įvykiais – jis kartą padegė R. namo priestatą, kartą išdaužė namo langą ir per jį išmėtė ir sudaužė televizorius, sulaužė stalą. Tuo metu, kai R. įžeidinėjo ir priekaištavo L. K., jis vieną kartą buvo ant L. užsimojęs, tačiau smūgio nesudavė. Nepamena, ar tą vakarą R. G. L. namuose daužė daiktus. Kai L. pasakė, kad tuoj atvažiuos policija, R. G. išbėgo iš jos namų. Kaltinamasis jai fiziniu susidorojimu niekada negrasino ir fizinės jėgos prieš ją nenaudojo (16 b.l.).

2013-12-01 įvykio vietos – (duomenys neskelbtini) , Vilniuje – apžiūros protokole užfiksuota, kad yra išdaužtas namo lango stiklas, viduje apverstas staliukas ir sužalotas liudytojo A. D. rankos mažasis pirštas. Liudytojas paaiškino rankos sužalojimo aplinkybes, pretenzijų kaltinamajam nereiškia (7-9 b.l.).

Išnagrinėjus byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausius kaltinamojo, įvertinus nukentėjusios ir liudytojų parodymus konstatuotina, kad R. G. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 1 d., yra įrodyta visiškai.

Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę. Įvykdytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltinamasis pripažįsta savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusios. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis anksčiau teistas (2 b.t. 10-11 b.l.), 2014-07-01 Vilniaus miesto apylinkės nuosprendžiu kaltinamajam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė nepradėta vykdyti, kadangi paskirta kardomoji priemonė suėmimas Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje; administracine tvarka baustas (2 b.t.,19-20 b. l.); Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (2 b.t., 22 b. l.); VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (2 b.t., 23, 24 b. l.).

Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį, vadovaujantis BK 61 str. nustatytomis bausmių skyrimo taisyklėmis, parenkant nuo sankcijoje numatyto bausmės vidurkio. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės eismo 2014-07-01 paskirta laisvės atėmimo bausme.

Kardomoji priemonė kaltinamajam, kuris šiuo metu yra suimtas, neskirtina.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 6 mėn. (šešis mėnesius) laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-01 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07- 01 nuosprendžiu paskirtos bausmės atliktą dalį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Kardomosios priemonės kaltinamajam neskirti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.