Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Lina Antanaitienė, sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam K. D., jo atstovei advokatei Irenai Haase, Marijampolės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus atstovui M. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nebausto, LITEKO duomenimis neteisto, dirbančio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. D. 2015 m. spalio 24 d. apie 9 val. 30 min. Šakių r. sav., Griškabūdžio mstl., Rygiškių g. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,44 prom. girtumo laipsnis. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas K. D. parodė, kad ryte išvažiavo į darbą. Aptarnavo visą (duomenys neskelbtini) ir buvo iškvietimas pas žmogų. Bevažiuojant Griškabūdžio miestelio centre jį sustabdė policija. Sustabdžius priėjo policininkas, jis atsidarė langą, metė cigaretę ant žemės ir policininkui paprašius padavė dokumentus. Tada policininkas jam matuoklį įdavė. Iškart įpūtė, sėdėdamas automobilyje, o paskui policininką nusekė prie automobilio. Policininkas matė, kad jis rūkė, užgesino cigaretę ir nepalaukė 15-20 min. po parūkymo. Nuo to momento, kai numetė cigaretę iki kada reikėjo pūsti, praėjo 1-2 min. Kai davė pūsti, iš pradžių policininkas neprisistatė, kas toks jis yra. Jis nematė iš kur gavo vamzdelį. Kai pareigūnas priėjo nematė ar alkotesteris paruoštas. Girtumas negalėjo būti. Vakare išgėrė keturias skardines „Volfo“ alaus, po to 200 g degtinės ir 21 val. nuėjo gulti. Ryte apie 9.30 val. sustabdė, tai kažkur dvylika su puse valandos turėjo praeiti. Jei būtų nuvažiavęs į ligoninę, tai tikrai tiek nebūtų įpūtęs. Jis pareigūnų neperspėjo, kad palauktų. Dar buvo parašyta, kad jį vedė linija, jis kreivojo, mėtėsi, stiprus alkoholio kapas. Jie galėjo perpūsti pasiūlyti, bet niekas nieko. Jam patarė protokole surašyti „nuoširdžiai gailiuosi, sutinku“, nes tai palengvins sprendimą. Jam protokolo niekas neperskaitė. Jam davė pasirašyti, kai jie surašė.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. B. parodė, kad tame miestelyje tik vienas kitas važiavo automobilis. Pastebėjo atvažiuojantį automobilį, lyg „Volkswagen“. Sustabdė automobilį, priėjo, vairuotojo paprašė pateikti dokumentus. Iš automobilio padvelkė lyg alkoholio, pagirių kvapas. Tada paprašė, kad parodytų kas vežama bagažinėje. Vairuotojas eidamas link bagažinės susvirduliavo. Tokio patikrinimo nebuvo - rankos pataikymo į nosies galą. Jautė blogą kvapą iš automobilio, tai sukėlė įtarimą ir vos ne specialiai paprašė parodyti bagažinę. Paklausus ar vairuotojas vartojo alkoholį, jis teigė, kad gėrė iš vakaro. Tada pasiūlė pūsti į alkotesterį. Testavimas vyko lauke, kai buvo išlipęs iš automobilio. Alkotesterį kišenėje turėjo, uždėjo antgalį ir paprašė, kad įpūstų. Antgalius laiko kišenėje. Prie asmens akių nuplėšė antgalio cilafaninį įpakavimą ir jį uždėjo. Įpūtė 0,44, iš karto parodė rezultatus. Asmuo sakė, kad tiek negali būti, nesijautė neblaivus. Kadangi prietaiso metrologinė patikra atlikta, jie neprivalėjo siūlyti ar vežti į gydymo įstaigą. Negali pasakyti ar asmuo rūkė, bet jam atrodo, kad ne. Iš automobilio rūkalų kvapas nesijautė, tik pagirių. Nuo sustabdymo iki blaivumo testo atlikimo praėjo apie 15 min. Kai sustabdė, kol dar padavė dokumentus, išlipo, kol atėjo iki bagažinės, dar kalbėjosi, klausė ar vartojęs. Panaudotus kandiklius meta į šiukšlinę. Nėra jų apskaitos, kandikliai nefiksuojami. Po paskutinio pūtimo paprastai išjungiamas alkotesteris ir nuimamas antgalis. Tikrai nepamiršo antgalio nuimti.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. K. parodė, kad jis automobilyje rašė protokolą kitam pažeidėjui, o policijos pareigūnas R. B. stabdė transporto priemones. Sustabdžius automobilį, prie K. D. priėjo K. B., sustabdytas automobilis stovėjo kitoje kelio pusėje nei pareigūnų tarnybinis automobilis, todėl pareigūnui A. K. iš kairės matėsi pareigūno R. B. atliekami veiksmai. Sustabdžius vairuotojas atsidarė langą (gal duris) ir bendravo, nematė, kad vairuotojas būtų rūkęs ar numetęs cigaretę. Pareigūnas R. B. su K. D. bendravo apie 20 min., iš pradžių kalbėjo vairuotojui sėdint automobilyje, po to išlipo, parodė bagažinę. Blaivumo testą darė lauke, prie vairuotojo automobilio galinės dalies (bagažinės). Alkotesterį paruošė pareigūnas R. B.. Prieš sustabdant K. D., asmeniui, vairavusiam traktorių, buvo nustatytas girtumas, todėl pareigūnas R. B. nuėjo į tarnybinį automobilį, atsispausdino blaivumo testo kvitą, į mašinoje esančią daiktadėžę įmetė panaudotą alkotesterio pūstuką ir į kišenę įsidėjo naujų pūstukų. Neatsimena, ar alkotesterį pareigūnas R. B. turėjo prieš sustabdant K. D., ar jį pasiėmus jau sustabdžius pažeidėją. Jis blaivumo testo neatliko, tiesia linija K. D. eiti neliepė. Pareigūnas R. B. jam paaiškino, kad pažeidėjas eidamas kreivojo, todėl iš pareigūno R. B. paaiškinimo suprato, kad buvo atliekamas testas blaivumui nustatyti – ėjimas tiesia linija, todėl taip ir įrašė tarnybiniame pranešime. K. D. prisipažino, kad alkoholio gėrė iš vakaro.

Susipažinęs su byloje esančia medžiaga teismas konstatuoja, kad K. D. įvykdė jam inkriminuojamą pažeidimą.

Nustatinėdamas K. D. kaltę dėl pažeidimo padarymo, teismas remiasi policijos pareigūnų parodymais ir kitais rašytiniais byloje surinktais įrodymais, kurie paneigia administracinėn atsakomybėn trauktino asmens versiją, jog asmens blaivumo testas buvo atliktas pažeidžiant alkotesterio naudojimo instrukciją, nes K. D. į alkotesterį pūtė tuoj pat po cigaretės rūkymo ar alkotesterio pūstukas galėjo būti panaudotas kito asmens, o tai iškreipė jo parodymus. Vertindamas liudytojų R. B. ir A. K. parodymus, teismas atsižvelgia į tai, kad jų teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai yra nuoseklūs ir neprieštaringi, sutampa esminėmis aplinkybėmis ir papildo vienas kitą bei patvirtinantys tarnybiniame pranešime išdėstytas esmines įvykio aplinkybes, iš kurių matyti, kad apie 09.30 val. pareigūnai sustabdė automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo kurio vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas. Kadangi pareigūnui R. B. kilo įtarimas, kad vairuotojas yra neblaivus, specialiai tam, kad įsitikintų dėl jo neblaivumo, paprašė vairuotojo parodyti automobilio bagažinę. Įsitikinus, kad vairuotojo judesiai yra nekoordinuoti, eidamas kreivoja, jam buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą alkotesteriu. K. D. pareigūnams nurodė, kad alkoholio gėrė iš vakaro, su pažeidimu sutiko, jo neginčijo, į medikus dėl išsamių kraujo tyrimų atlikimo nesikreipė.

Byloje esančiame tarnybiniame pranešime nurodoma, kad pareigūnai sustabdė transporto priemonę, nuo kurios vairuotojo sklido alkoholio kvapas, todėl, siekiant įsitikinti jo neblaivumu, buvo paprašyta aprodyti automobilio bagažinę, tai yra pirmiausia buvo įvertinta bendra asmens būklė (b. l. 3). Po to buvo paprašyta neblaivumą pasitikrinti alkotesteriu. Teismo posėdžio metu atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo atstovė nurodė, kad pareigūnai prieš tikrinant blaivumą, turėjo įsitikinti, jog asmuo nerūkė bent 15-20 minučių. Pats K. D. nurodė, kad nuo jo surūkytos cigaretės momento iki pūtimo į alkotesterį, praėjo labai nežymus laiko tarpas – 1-2 min., tuo tarpu teismo posėdžio metu apklausti policijos pareigūnai nurodė, kad tarp automobilio sustabdymo iki neblaivumo patikrinimo praėjo reikalaujamas 15-20 minučių terminas. Be to, policijos pareigūnai nurodė nematę, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas K. D. būtų rūkęs, nejautė cigarečių kvapo. Teismas laiko, kad K. D. teismo posėdžio metu duoti parodymai yra prieštaringi ir nenuoseklūs, prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, tai yra neturintiems jokio suinteresuotumo bylos baigtimi policijos pareigūnų parodymams. K. D. iš pradžių parodė, kad jis rūkomą cigaretę išmetė pro langą ant žemės, vėliau paaiškino, kad ją numetė po kojom ir sutrypė. Jis pripažino, kad alkoholio gėrė vakare, tačiau nesutiko su alkotesterio parodymais, nes, jo nuomone, negalėjo tiek įpūsti. Policijos pareigūnai parodė, kad neprisimena, kad K. D. būtų rūkęs.

Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad K. D. buvo sustabdytas apie 09.30 (b. l. 1-2, 3), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo surašytas 09.30 val. (b. l. 7), o byloje esantis asmens blaivumo testas (b. l. 6) patvirtina, kad girtumas buvo nustatinėjimas 09.48 val. Administracinėn atsakomybėn traukiamas K. D. prieštaravimų nereiškė ir byloje ginčo nekilo, kad K. D. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas 09.30 val., o asmens blaivumo testas atliktas 09.48 val. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko nustatytomis aplinkybes dėl automobilio sustabdymo laiko - 09.30 val., ir asmens blaivumo testo atlikimo – 09.48 val. Kaip teigia administracinėn atsakomybėn traukiamas K. D., rūkomą cigaretę jis išmetė ir/ar užgesino, sutrypė iš karto sustabdžius automobilį. Taigi, objektyvūs bylos duomenys, kurių administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neginčijo, parodo, kad laiko tarpas tarp automobilio sustabdymo, o tuo pačiu ir galimai rūkytos cigaretės išmetimo ir/ar užgesinimo bei asmens blaivumo patikrinimo yra 18 minučių. Alkoholio iškvepiamame ore matuoklio „Alcotest 8610“, kuriuo buvo nustatytas asmens blaivumas, naudojimo instrukcijoje (b. l. 29-62) nurodyta, kad kiekvienam tikrinamam asmeniui turi būti duodama pūsti į naują pūstuką, o reikalaujamas laiko tarpas tarp alkoholio išgėrimo ir tikrinimo turi būti bent 15 min. Instrukcijoje nurodyta, kad parodymams įtakos gali turėti aromatiniai gėrimai (pvz., vaisių sultys), purkštukai į burną, kurių sudėtyje yra alkoholio bei vaistai, tačiau instrukcijoje nėra jokių duomenų apie cigarečių rūkymo įtaką alkotesterio parodymams bei laiko trukmę tarp rūkymo ir blaivumo tikrinimo.

Kaip matyti, po neblaivumo nustatymo K. D. neginčijo alkotesterio parodymų, prisipažino gėręs iš vakaro alkoholio, asmens blaivumo testo šaknelėje pasirašė, paaiškinime nurodė, kad gailisi dėl pažeidimo. Tik teismo posėdžio metu K. D. nurodė abejojęs atlikto patikrinimo teisingumu, nurodė, kad buvo tikrinamas nepraėjus reikalaujamo laiko. Tačiau teismas laiko, jog šie K. D. parodymai nelaikytini objektyviais ir paneigiančiais užfiksuotus neblaivumo parodymus. Administracinėn atsakomybėn traukiamas K. D. abejones dėl alkotesterio naudojimo instrukcijos pažeidimų bei to, kad jis pūtė per galimai jau naudotą pūstuką, išreiškė tik teismo posėdžio metu. Šias abejones paneigė liudytojai policijos pareigūnai, kurie patvirtino, kad nematė K. D. rūkant cigaretę, neužuodė cigarečių kvapo, kiekvienam asmeniui duodamas naujas pūstukas, o jis išpakuojamas asmeniui matant. Liudytojas A. K. parodė matęs kaip policijos pareigūnas R. B., patikrinęs prieš tai sustabdytos transporto priemonės vairuotojo girtumą, į automobilyje esančią daiktadėžę įmetė panaudotą alkotesterio pūstuką, pasiėmė naujų pūstukų, juos įsidėjo į kišenę ir po to sustabdė administracinėn atsakomybėn traukiamo K. D. automobilį. Šie liudytojo A. K. parodymai patvirtina aplinkybę, kad K. D. girtumui tikrinti buvo naudojamas naujas alkotesterio pūstukas. Teismo posėdžio metu liudytojas R. B. parodė, kad naują pūstuką išpakavo K. D. matant. Be to, liudytojai policijos pareigūnai parodė, kad asmens blaivumo testas buvo atliekamas lauke, K. D. išlipus iš automobilio, stovint prie automobilio bagažinės, nors pats administracinėn atsakomybėn traukiamas K. D. nurodė, kad asmens blaivumo testas buvo atliekamas jam sėdint automobilyje, o bagažinės jis nebuvo atidaręs ir pareigūnui nerodė. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais liudytojų policijos pareigūnų parodymais. K. D. ir jo atstovės versiją, jog asmuo buvo patikrintas netrukus po galimo cigaretės surūkymo bei pūtė į alkotesterį panaudotu pūstuku, teismas atmeta, nes byloje yra pakankamai objektyvių duomenų, kurie neleidžia abejoti nustatyto neblaivumo teisingumu. Teismas laiko, kad policijos pareigūnų patikros alkotesteriu duomenys nustatyta tvarka nėra paneigti, todėl jie laikytina patikimais ir teisingais.

Taigi įrodymų visuma patvirtina, kad K. D. padarė jam inkriminuojamą teisės pažeidimą. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė įrodyta jo paties paaiškinimais, liudytojų parodymais ir administracinės bylos medžiaga: tarnybiniu pranešimu (b. l. 3), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 7), administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1-2), asmens blaivumo testu su nustatytu 0,44 promilės girtumo laipsniu (b. l. 6) ir kita bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

K. D. veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. sudėtį, kadangi pažeidėjas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus – nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis.

Teismas K. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė.

Skiriant K. D. nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimo pobūdį – padarytas vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai; į pavojingumo laipsnį – nustatytas 0,44 prom. (lengvas) girtumo laipsnis; į pažeidėjo asmenybę – nebaustas, LITEKO duomenimis neteistas, dirba; į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių ir už padarytą administracinį teisės pažeidimą skirtina minimalaus dydžio sankcijoje numatyta bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu – 1 (vieneriems) metams.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t.y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-54-2014 ir kt.).

Išskirtinėmis aplinkybėmis nelaikytina tai, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbui ar sukelia didelius nepatogumus rūpinantis savo artimaisiais ar savimi. Tai, kad K. D. išklausė privalomus kursus apie alkoholio daromą žalą, kad jo šeimos narys serga nepagydoma liga, taip pat nesudaro pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas. K. D. nurodytos aplinkybės, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukelia jam neigiamas pasekmes, nesudaro pagrindo neskirti šios nuobaudos, kadangi kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas reiškia tam tikrų suvaržymų ir negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam ta sankcija skiriama. Nepaisant to, kad K. D. nustatytas 0,44 prom. neblaivumo laipsnis, kuris nežymiai viršija leistiną normą, tačiau jis padarė šiurkštų administracinį teisės pažeidimą – vairavo automobilį būdamas neblaivus. Pažymėtina, jog tokiu elgesiu K. D. sukėlė realią grėsmę transporto eismo saugumui, eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Todėl administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens interesams kuo daugiau išvengti neigiamų pasekmių, susijusių su padarytu pažeidimu, negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės narių interesą, susijusį su eismo saugumu. K. D. neabejotinai buvo žinomos aplinkybės, dėl ko jam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, t.y. nuvykti į darbą, todėl jis turėjo būti ypatingai suinteresuotas nedaryti tokio teisės pažeidimo, už kurį jam gali būti atimta teisė vairuoti transporto priemones, tačiau jis tyčia, sąmoningai, suprasdamas jam galimas kilti pasekmes, sėdo prie automobilio vairo neblaivus, todėl padaręs tokį teisės pažeidimą privalo prisiimti ir neigiamas tokio padaryto teisės pažeidimo pasekmes.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam K. D. atimama teisė vairuoti transporto priemones, todėl nutarimo dalis dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo pavestina vykdyti Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK (Lietuvos Respublikos ATPK 330 str. 1 d.).

Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., ir nubausti 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Nutarimo dalį dėl teisės vairuoti transporto priemones K. D. atėmimo pavesti vykdyti Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus skundą per nutarimą priėmusį Šakių rajono apylinkės teismą.