- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-08-27
- Bylos Nr.
- 1-1666-667/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48297-2023-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius
- Kaltinamasis
- R. B.
- Nukentėjusysis
- L. M.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaunas, nevedęs, bedarbis (registruotas užimtumo tarnyboje), teistas:
1. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme, ir laikyta, kad galutinė bausmė yra 8 MGL, tai yra 1040 Lt dydžio, bauda. Baudą sumokėjęs;
2. Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu, patikslintu Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartimi, pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 30 MGL dydžio, t. y. 3900 Lt bauda;
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. gruodžio 13 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė – 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų per 4 (keturis) mėnesius, tai yra po 10 (dešimt) valandų kas mėnesį, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais, ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir 30 MGL (1129,52 Eur) bauda. 2019 m. rugsėjo 6 d. R. B. iš Probacijos registro išbrauktas pasibaigus laisvės apribojimo bausmės terminui;
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant ne mažiau kaip po 10 (dešimt) valandų per mėnesį; uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas. 2021 m. gegužės 18 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro;
5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta bausmė - 1 (vieni) metai laisvės apribojimo, įpareigojant R. B. gydytis nuo alkoholizmo. 2023 m. gruodžio 27 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs;
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. B. 2023 m. gruodžio 18 d. apie 21.07 val., ties pastatu adresu (duomenys neskelbtini), šaligatvyje, nukentėjusiajai L. M. tyčia dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė į galvą ties dešine ausimi, taip parblokšdamas ją ant grindinio, padarė odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą kaktos kairėje pusėje, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, odos nubrozdinimus kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą kairio kelio srityje, poodines kraujosruvas dešinio peties, dešinio kelio srityje, padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis R. B. kaltu prisipažino ir parodė, kad jis vartoja alkoholį, bet dabar jau rečiau, išgeria porą kartų per mėnesį. Įvykio aplinkybių neprisimena, tačiau matė vaizdo įrašą, kaip jis sumušė moterį. Sutinka, kad jis padarė nusikaltimą. Negali paaiškinti, kodėl jis taip pasielgė. Gailisi nusikaltęs. Sutiktų gydytis nuo alkoholizmo. Su nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu sutinka.
Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė įrodyta šiais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:
Nukentėjusioji L. M. parodė, kad 2023 m. gruodžio 18 d. apie 21 val. 07 min., ties adresu (duomenys neskelbtini), jai išėjus iš „Lidl“ parduotuvės ir einant link namų, šalia nurodytu adresu esančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, pajuto stiprų smūgį į nugarinę galvos dalį, jai aptemo akyse ir pajuto, kad krenta. Negali nurodyti kuo, bet mano, kad smūgis buvo suduotas ranka į užpakalinę galvos dalį, o tiksliau, ties dešine ausimi, ko pasekoje ji nukrito ir galva trenkėsi į trinkeles, dėl ko atsirado nubrozdinimas kaktoje ir kraujosruva ties kaire akimi, nubrozdinimas ant kairio ir dešinio kelio, dešinės rankos plaštakos nubrozdinimas bei ant dešinio peties kraujosruva. Jai nukritus, ji po kiek laiko pakėlė galvą ir pamatė nepažįstamą vyriškį nueinantį nuo jos, kuris vėliau veidu atsisuko į ją. Vyro požymiai: iki 30 metų, ūgis ne žemesnis nei 170 cm, bet ne aukštesnis nei 180 cm, vidutinio kūno sudėjimo, plaukai trumpi, kaip buvo apsirengęs, tiksliai nurodyti negali, tačiau mano, kad dėvėjo tamsios spalvos striukę, kuri buvo atsegta ir po apačia matėsi raudonos spalvos megztinis su baltais dryžiais. Jokių išskirtinių bruožų nepastebėjo. Ar minėtas vyras kažką laikė rankose, neįsidėmėjo, kadangi buvo tamsus paros metas, tačiau tiksliai žino, kad minėtas vyras nieko nesakė ir iš jos nieko nepaėmė. Minėtas vyras šiek tiek pažiūrėjęs į ją nuėjo tolyn link „Maxima“ parduotuvės. Nori paminėti, kad kai įvyko šis įvykis, aplink jokių žmonių nebuvo, niekas prie jos nepriėjo ir nepadėjo. Po šio įvykio grįžusi namo į medicinos įstaigą nesikreipė, o šiandien peržiūrėjus „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės stebėjimo kameras, pastebėjo, kad šis įvykis buvo užfiksuotas vaizdo stebėjimo kameromis. Kadangi buvo streso būsenoje, patyrė šoką, buvo tamsus paros metas, daugiau jokių detalių nurodyti negali. Atsižvelgus į išvardytas aplinkybes, ji tiek darbovietėje, tiek įprastame gyvenime, patiria didelius išgyvenimus, jaudinasi, nerimauja, patiria gėdos jausmą. Jai yra išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį (b. l. 10–20).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. gruodžio 20 d. specialisto išvadoje Nr. G 2680/2023 (02) nurodyta, kad L. M. konstatuota odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva kaktos kairėje pusėje, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, odos nubrozdinimai kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva kairio kelio srityje, poodinės kraujosruvos dešinio peties, dešinio kelio srityje, kas yra vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 66–67).
Iš 2023 m. gruodžio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta- (duomenys neskelbtini), šaligatvis, kuris yra padalintas į dviračių ir pėsčiųjų takus. Pėsčiųjų takas yra grįstas trinkelėmis. Šalia šaligatvio įrengtos automobiliams stovėti skirtos vietas, gatvės apšvietimo stulpai. Stovint veidu nugara į Savanorių pr. kelio važiuojamąją dalį, prieš save matyti komercinės paskirties pastatas, ant kurio yra iškaba su užrašu „(duomenys neskelbtini)“. Ant minėto pastato pritvirtintos vaizdo stebėjimo kameros (b. l. 21–28).
2024 m. sausio 12 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas. Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu ,,(duomenys neskelbtini)_ch11_20231218210001_20231218213003“., dešiniajame viršutiniame kampe matyti baltos spalvos užrašas 2023 m. gruodžio 18 d. 21:00, kuris žymi vaizdo įrašo fiksavimo datą bei laiką. Apžiūrint vaizdo įrašą, laiku 21:07:12 val., vaizdo įraše pasirodo pėsčiųjų taku einanti moteris, vilkinti tamsios spalvos striukę su gaubtuvu ant galvos, mėlynos spalvos džinsus bei tamsius batus. Minėta moteris abiejose rankose neša pirkinių krepšius. 21:07:14 vaizdo įraše pasirodo vyras, vilkintis mėlynos spalvos striukę, tamsias kelnes bei tamsius batus su balta juostele. Vyras, bėgdamas iš už nugaros minėtai moteriai, dešiniąja ranka 21:07:15 trenkia į veido sritį. Moteris parkrenta ant žemės. Vyras nueina ir iš vaizdo įrašo dingsta 21:07:23. Tuo tarpu moteris sėdi ant žemės, renkasi pirkinių krepšius bei iš jų iškritusias prekes. 21:09:15 moteris iš vaizdo įrašo pasišalina. Vaizdo įrašas baigiasi 2023 m. gruodžio 18 d. 21:30:02. (b. l. 45–51).
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo M. S. 2024 m. sausio 12 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atliekant gauto vaizdo įrašo apžiūrą buvo nustatytas asmuo 2023 m. gruodžio 18 d., apie 21 val., adresu (duomenys neskelbtini), kitam asmeniui padaręs nežymų sveikatos sutrikdymą (dešiniąja ranka trenkė kitam asmeniui į veido sritį), t. y. R. B.. Minėtas asmuo buvo atpažintas pagal panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus bei nuolat nešiojamą identišką aprangą (b. l. 53–54).
Dėl veikos kvalifikavimo
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Kaltinamasis pripažino, kad sumušė nukentėjusiąją, savo veiksmų paaiškinti negali, jų neprisimena, tačiau sutinka, kad smurtavo jos atžvilgiu. Kaltinamojo prisipažinimą patvirtina nukentėjusiosios parodymai, kad jai išėjus iš parduotuvės ir einant šaligatviu pajuto smūgį į nugarinę galvos dalį, nuo ko ji parkrito, trenkėsi galva į trinkeles bei patyrė sužalojimus. Pakėlus galvą matė link „Maximos“ nueinantį vyriškį. Įvykis užfiksuotas parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo kameromis, iš kurių įrašo matyti, kad pėsčiųjų taku einanti moteris, kuri abiejose rankose neša pirkinių krepšius. Vaizdo įraše pasirodo vyras, kuris bėgdamas iš už nugaros minėtai moteriai dešiniąja ranka trenkia į veido sritį. Moteris parkrenta ant žemės. Vyras nueina, o moteris sėdi ant žemės, renkasi pirkinių krepšius bei iš jų iškritusias prekes.
Kaltinamojo tyčiniais veiksmais nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris konstatuotas specialisto išvadoje. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. gruodžio 20 d. specialisto išvadoje Nr. G 2680/2023 (02) nurodyta, kad L. M. konstatuota odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva kaktos kairėje pusėje, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, odos nubrozdinimai kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva kairio kelio srityje, poodinės kraujosruvos dešinio peties, dešinio kelio srityje, kas yra vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 66–67). Tyčinė kaltinamojo veika, kai jis smurtauja nukentėjusiosios atžvilgiu bei sužaloja ją, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, kaltinamasis kaltas ir baustinas.
Dėl bausmės
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 2 dalies 13 punktas).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad R. B. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, teistumui neišnykus, ir sunkinančią taip pat į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybes. Praeityje R. B. 5 kartus teistas, taip pat ir už analogišką veiką, teistumas neišnykęs (b. l. 140–150). R. B. baustas administracine tvarka (b. l. 114–138), registruotas Respublikiniame priklausomybės ligų centre (b. l. 98), gydėsi VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje (b. l. 102), pagal Valstybinį teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2024 m. vasario 1 d. specialisto išvadą R. B. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 110–111), registruotas užimtumo tarnyboje.
Teismas sprendžia, jog įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam, kuris yra 5 kartus teistas, dabar teisiamas už vienos nusikalstamos veikos padarymą, teistumui neišnykus, baustas administracine tvarka, kas rodo, kad jis yra linkęs nepaisyti visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ir nusikalsti, nes anksčiau skirtomis švelnesnėmis su laisvės atėmimu nesusijusiomis bausmėmis bausmės tikslai jo atžvilgiu nebuvo pasiekti, skirtina viena griežčiausių BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta arešto bausmė, jos dydį nustatant didesnį už sankcijoje numatytą vidurkį.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Dėl civilinio ieškinio
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi, BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246 – 6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.
Nukentėjusioji L. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 200,01 Eur turtinės ir 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 68). Nurodė, kad turtinę žalą sudaro suplėšyti džinsai, sugadinti pirkiniai – pyragas, krištolinės taurės, akinių dėklas. Po įvykio jai reikėjo pirkti vaistus, sužalojimus maskuojančias kosmetikos priemones.
Pirmiau teismo ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala nukentėjusiajai dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamojo veiksmų.
Nagrinėjamu atveju, nukentėjusioji nepateikė jokių turtinę žalą pagrindžiančių įrodymų, patvirtinančių kiek ir kokių vaistų įsigijo, kokie daiktai buvo sugadinti įvykio metu. Tokių duomenų nepateikė ir teisiamojo posėdžio metu. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji patyrė sužalojimus, kuriuos reikėjo gydyti, jiems reikėjo vaitų. Taip pat vaizdo įraše akivaizdžiai matyti, kad nukrenta nukentėjusiosios nešti pirkiniai, kurie nuo smūgio buvo apgadinti. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiosios L. M. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo R. B. jai priteistina 120 Eur turtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje – atmestinas kaip neįrodytas.
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.
Nagrinėjamu atveju teismas nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nekyla abejonių, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajai teko iškęsti tiek fizinį skausmą, tiek didelius nepatogumus bei dvasines kančias. Akivaizdu, kad dėl smurto panaudojimo nukentėjusioji patyrė išgąstį, jaučia baimę ir vėl būti užpulta.
Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių ir duomenų, susijusių su nukentėjusiajai padarytais sužalojimais, patirtais neigiamais fiziniais ir dvasiniais išgyvenimais, visumą, į nusikalstamos veikos pobūdį, tyčinius, įžūlius kaltininko veiksmus, darytina išvada, kad nukentėjusiosios L. M. patirtai neturtinei žalai atlyginti iš kaltinamojo priteistina 300 eurų suma, kuri būtų adekvati, proporcinga jos patirtiems išgyvenimams.
Kaltinamajam R. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas su vaizdo medžiaga (b. l. 52), paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 straipsniais, 302–307 straipsniais,
nusprendžia:
R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 60 (šešiasdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti 40 (keturiasdešimt) parų arešto.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio R. B. sulaikymo dienos.
R. B. nurodyti, kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (tel. +370 663 60132, el. p. ina.dikciene@kalejimai.lt, kaunas@kalejimai.lt) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
Nukentėjusiosios L. M. civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti iš R. B. nukentėjusiajai L. M. 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) turtinei ir 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti praėjus bausmės vykdymą panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską su vaizdo medžiaga, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.