Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Jaliniausko ir Rimo Švirino,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. J. gynėjos advokatės Sigitos Černienės skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Alytaus pataisos namuose 2018 m. liepos 25 d. priimtą nutarimą Nr. 357-178 taikyti A. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. J. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 157 straipsnio 1 dalį galutine 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme.

2. Bausmės pradžia – 2017 m. gegužės 29 d., bausmės pabaiga – 2020 m. sausio 14 d.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo A. J. gynėjos advokatės Sigitos Černienės skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, vidutinė ar aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Probacija taikoma remiantis tik itin palankioms ir išimtinai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančioms aplinkybėms.

9. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo gynėjos skundo argumentus, skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis neturi pagrindo. Apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos 2018 m. liepos 25 d. nutarimą, nepažeidė nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros, nes šiuo metu jis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės.

10. Pateiktos bylos medžiagoje esančia Socialinio tyrimo išvada nustatyta, kad šis teistumas A. J. nėra pirmasis, anksčiau jis ne kartą teistas už įvairaus pobūdžio nusikalstamų veikų vykdymą (vagystės, savavaldžiavimas, viešosios tvarkos pažeidimas, apgaulingas apskaitos tvarkymas, pasipriešinimas valstybės tarnautojui), t. y. nuteistasis kartoja tas pačias klaidas, iš savo ankstesnio patyrimo nesimoko, kas didina jo pavojingumą visuomenei bei reikalauja pateiktą medžiagą vertinti kur kas atidžiau bei kruopščiau. Įvertinama ir tai, kad A. J. kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir nors lygtinio paleidimo sąlygų jis nepažeidė, tačiau po kurio laiko vėl nusikalto. Vadinasi, išlaikyti pavyzdingą elgesį ilgesnį laikotarpį nuteistajam yra sudėtinga, jis vis sugrįžta prie nusikalstamų įpročių, kurių iš esmės pakeisti nesiseka, nes priešingas teisei elgesys susiformavo dar paauglystėje. A. J. pirmą kartą su teisėsaugos atstovais susidūrė būdamas keturiolikos metų ir nuo to laiko sistemingai nusikalsta, t. y. jau du dešimtmečius. Pažymėtina, kad nuteistajam ne kartą buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas. Kelis kartus jis bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų nepažeidė, kitus kartus pažeidė, bet kokiu atveju (anksčiau ar vėliau) vėl buvo daromos nusikalstamos veikos. Šių duomenų visumoje svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad kaltę dėl nusikaltimo, už kurio padarymą šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, A. J. pripažino tik iš dalies, vadinasi, savo elgesio jis kritiškai nevertina, kas neabejotinai gali lemti tolimesnį jo nusikalstamumą. Trumpalaikės bausmės nuteistajam nėra efektyvios bei veiksmingos, nes jo elgesio bei mąstysenos nepaveikia tiek, kad būtų užtikrinta pakartotinio nusikalstamumo prevencija.

11. Negebėjimas prisiimti atsakomybės už savo neteisėtus poelgius atsispindi ir turimų lėšų tvarkyme. Teisėjų kolegija nepritaria advokatės skundo teiginiams, kad A. J. ženkliai mažina turimus finansinius įsipareigojimus. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pataisos namuose nuteistojo vardu gauti vykdomieji raštai, kurių suma 5062,81 Eur. Nuteistasis yra sumokėjęs vos 283,78 Eur, nors per paskutinius metus į jo asmeninę sąskaitą pervesta 1828,25 Eur ir iš šių pinigų per tą patį laikotarpį išleista 1707,46 Eur suma. Taigi, pagrįsta daryti išvadą, jog A. J. labiau rūpinasi savo gyvenimo pataisos įstaigoje patogumais, nei turimų įsiskolinimų dengimu. Skunde atkreipiamas dėmesys į nuteistojo tvirtus bei palaikančius ryšius su šeimos nariais, į namuose laukiantį tėvo nepilnametį vaiką, tačiau pateiktoji medžiaga patvirtina, kad materialiai šeimos A. J. taip pat neremia, nors dirba VĮ „Mūsų amatai“ gatavos produkcijos sandėlyje darbininku, t. y. gauna pastovias pajamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, visiškai nesvarbu, ar skoliniai įsipareigojimai susidarė dėl priteistų civilinių ieškinių, ar dėl nesumokėtų baudų administracinio nusižengimo bylose, svarbu tai, jog nuteistasis negeba racionaliai paskirstyti turimų lėšų, todėl skolos iš esmės nemažėja, kas neabejotinai trukdys sėkmingai reintegracijai į visuomenę, būnant laisvėje.

12. Teisėjų kolegija įvertina A. J. mąstymą bei elgseną bausmės atlikimo metu. Sutiktina, kad nuteistasis stengiasi keisti savo vertybinę skalę, pripažįsta, jog kartais elgiasi impulsyviai, pirmenybę teikia veiksmui, o ne planavimui. A. J. turi išsikėlęs ateities planų, žino žingsnius, kurių reikės jiems įgyvendinti, tačiau nuteistasis negeba identifikuoti visas sritis, kurias būtina koreguoti. Socialinio tyrimo išvada liudija, kad A. J. anksčiau yra kelis kartus nusikaltęs, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau alkoholio vartojimo problemos jis neišskiria, teigia, kad išgeria retai, tik per šventes. Šie teiginiai akivaizdžiai prieštarauja jo kriminalinei praeičiai, todėl, nors pataisos įstaigoje nuteistasis nebuvo pastebėtas vartojantis alkoholį, tai nereiškia, kad jam nėra tikslinga lankyti programų, susijusių su alkoholio vartojimo prevencija, kad nuteistasis suvoktų alkoholio žalą sau bei aplinkiniams. Pažymėtina, jog vien sudalyvavimas vienoje ar kitoje socialinės reabilitacijos programoje be pastangų keisti savo netinkamą elgesį praktiškai jokių teigiamų rezultatų neduoda.

13. Nuteistasis stokoja gebėjimo pasirinkti tinkamus elgesio variantus, kas nesudaro pakankamo pagrindo manymui, jog jis laikysis įstatymų imperatyvų ir savo gyvenimo tikslų sieks teisėtomis priemonėmis. Vien tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu mokėsi ir įgijo suvirintojo specialybę, jam suteikta teisė išvykti be sargybos ar be palydos, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, neturi drausminių nuobaudų nesudaro besąlyginio pagrindo lygtinio paleidimo taikymui. Pats bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai darantys įtaką teismo sprendimui, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė. Analizuojamu atveju nustatyta, kad besargybos teisė A. J. suteikta dar visai neseniai – nuo 2018 m. kovo 30 d., be to, bausmę jis atlieka paprastosios grupės sąlygomis, vadinasi, savo tinkamu elgesiu pirmiausia privalo įrodyti pataisos įstaigos administracijai, kad gali būti perkeltas į lengvąją nuteistųjų grupę, o tik tuomet siekti lygtinio paleidimo taikymo.

14. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo vos keliais balais ir išlieka vidutinė – 50 balų pagal OASys metodiką. Advokatė skunde klaidingai nurodo, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 50 iki 45 balų. Pateiktos bylos duomenys patvirtina, kad tik atvykus į įkalinimo įstaigą, A. J. buvo nustatyta 55 balų rizika, vėliau šie balai sumažėjo iki 53 balų, o šiuo metu nustatyta 50 balų rizika, iš kurių 25 balai yra statiniai (nekintantys) ir 25 – dinaminiai (kintantys). Vadinasi, savo pozityviu elgesiu A. J. dar gali aktyviai mažinti nustatytos rizikos balus ir patekti į žemos rizikos nuteistųjų grupę.

15. Baudžiamojo proceso įstatymas imperatyviai numato, kad Komisijos nutarimas turi būti patvirtintas teismo, kas suponuoja išvadą, jog tik teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui. Šiuo atveju, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, nenustatyta. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. J. gynėjos advokatės Sigitos Černienės skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.