Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Valentinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi I. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Z. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis, 2011 m. gruodžio 2 d. apie 19.30 val. Herkaus Manto gatvėje, ties Dariaus ir Girėno gatve, Klaipėdoje, vairavo automobilį Mersedes-Benz 200, valst. Nr. „(duomenys neskelbtini)“ būdamas neblaivus, nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,77 promilės), tuo pažeidė kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punktą, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje.

Su 2011 m. gruodžio 16 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo priimtu nutarimu nesutinka, teismas priėmė nepagrįsta sprendimą, neįvertino visų aplinkybių ir nepagrįstai netaikė ATPK 30¹ straipsnį. Todėl teismo nutarimas naikintinas, priimtinas naujas nutarimas ar teismo priimtas sprendimas keistinas.

Nurodo, kad dėl padaryto pažeidimo prisipažino ir paaiškina, kad prieš sėsdamas vairuoti išgėrė apie porą nepilnų taurių šampano, iš karto prie automobilio vairo nesėdo, palaukė, žinodamas, kad iš karto išgėrus alkoholio vairuoti negalima, sėsdamas prie vairo nemanė, kad bus nustatytas girtumas. Įvertindamas savo kūno masę ir kitas aplinkybes pagrįstai manė, kad nebus nustatytas girtumas nuo tokio alkoholio kiekio, bet kadangi vartojo vaistus tai ir galėjo turėti įtakos. Vaistus vartoja, nes turi rimtų sveikatos problemų dėl stuburo, jaučia nuolatinius skausmus, negali daug judėti. Teisme taip pat nurodė, kad yra dirbantis, automobilis reikalingas važiuoti į darbą, nes dėl sveikatos problemų pats daug judėti negali, be to reikalinga vežti į darželį mažametę dukrą. Visuomeniniais pagrindais treniruoja merginų regbio komandą, todėl automobilis reikalingas važiuoti į treniruotes, vežti sportininkes į rungtynes. Teismo prašė neatimti teisės vairuoti ir skiriant administracinę nuobaudą taikyti ATPK 30¹ straipsnį.

Pirmiausia pažymi tai, kad teismas netinkamai taikė lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tai yra teismas nepagrįstai nepripažino visų lengvinančių aplinkybių. Nutarime nurodyta, lengvinanti aplinkybė yra tai, kad pažeidimą padarė neįgalus asmuo (II gr. Invalidas), tačiau teismas nepagrįstai nepripažino lengvinančios aplinkybės tai, kad jis prisipažino padaręs teisės pažeidimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Teismas neturėjo jokio pagrindo teigti, kad jo gailestis dėl padaryto teisės pažeidimo nėra nuoširdus. Tai, kad jis jau buvo baustas administracine tvarka nėra pagrindas tai konstatuoti. Kaip tik priešingai įvertinęs savo ankstesnius pažeidimus jis dėl šio padaryto teisės pažeidimo nuoširdžiai gailisi, savanoriškai sutiko pasitikrinti galimą neblaivumą alkotesteriu, neginčijo jo parodymų, neprašė papildomai ištirti jo neblaivumo medicinos įstaigoje, neginčijo ir neskundė pareigūnų veiksmų, su viskuo sutiko ir tikrai nuoširdžiai gailisi. Todėl teismo konstatavimas, kad jo gailesti nėra nuoširdus yra tik teismo nuomonė, pagrįsta tam tikromis prielaidomis, ši nuomonė nepagrįsta bylos medžiaga ir jokiais faktais.

Be to, teismas nepagrįstai pripažino sunkinančia aplinkybe tai, kad teisės pažeidimas padarytas asmens, kuris pirmiau yra padaręs nusikaltimą. 2011 m. liepos 11 d. Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu jis yra pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio l dalyje. Tačiau šis nuosprendis nėra įsiteisėję, jis yra apskųstas Klaipėdos apygardos teismui apeliacine tvarka ir dar apeliacinis skundas nėra išnagrinėtas. Taigi teisės taikymo prasme jis dar nėra teistas, tol kol nuosprendis neįsiteisėjo. Tokiu būdu teismas vietoje dvejų lengvinančių aplinkybių jo atžvilgiu pritaikė tik vieną lengvinančią aplinkybę ir nepagrįstai neįsiteisėjusį teistumą pripažino sunkinančia aplinkybe. Mano jeigu teismas būtų teisingai įvertinęs lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, tai yra esant dvejoms lengvinančioms aplinkybėms ir nesant sunkinančių aplinkybių, tai būtų galėjęs pagrįstai taikyti ATPK 30¹ straipsnį.

Visiškai sutinka su teismo nuomone, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai teismo posėdyje nurodė ir jo gynėjas, teigdamas, kad pagal susiklosčiusią teismų praktiką mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu.

Tačiau visiškai nesutinka su teismo pozicija ir nuomone, kad tokių aplinkybių byloje nėra. Teismo posėdžio metu jis pateikė visą eilę dokumentų, jis ir jo gynėjas nurodė eilę faktų į kuriuos reikia atsižvelgti, kas gali pagrįsti, kad būtent tokios aplinkybės yra. Teismų praktikoje nagrinėjant tokio pobūdžio administracinių teisės pažeidimų bylas šios aplinkybės, kaip aplinkybės kuriomis teismas turėtų remtis yra: teigiama charakteristika darbe, duomenys ar asmuo yra priklausomybės ligų centro įskaitoje, ar per paskutinius metus nėra baustas, ar ankstesnes nuobaudas sumokėjo, ar nuoširdžiai gailisi, ar automobilis reikalingas nuvažiuoti į darbą, ar yra tam tikros asmeninio-šeimyninio pobūdžio aplinkybės, ar yra su darbo pobūdžiu susijusios aplinkybės, pagaliau ar yra kitos svarbios aplinkybės į kurias teismas turėtų atsižvelgti.

Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad jis yra charakterizuojamas teigiamai. Jis yra ne kartą skatintas ir jo nuopelnai Klaipėdos sportui yra įvertinti tiek Lietuvos tautinio olimpinio komiteto olimpinė žvaigždė už nuopelnus sportui, tiek Kūno kultūros ir sporto departamento (sporto garbės komandoro ženklas). Mano, kad tai yra įvertinimas jo ilgametės veiklos, kaip Klaipėdos m. savivaldybės Sporto ir kūno kultūros skyriaus vadovo. Neigiamai charakterizuojamam asmeniui tokie apdovanojimai negalėtų būti skiriami. Dėl alkoholio vartojimo problemų neturi, nėra priklausomybės centro ligų įskaitoje. Per paskutinius metus nėra padaręs administracinių teisės pažeidimų, o ankstesnes nuobaudas jau yra sumokėjęs. Ankstesnių nuobaudų sumokėjimas yra svarbi aplinkybė į kurią atsižvelgtina sutinkamai su susiklosčiusia teismų praktika.

Automobilis jam yra reikalingas nuvažiuoti į darbą, jis yra II grupės invalidas, turi labai rimtų sveikatos problemų, dėl kurių negali daug vaikščioti, turi stuburo problemų dėl savo ankstesnės aktyvios sportinės veiklos. Sportuodamas ir žaisdamas regbį, kuris kaip žinia yra kontaktinis sportas jis susižalojo ir patyrė rimtų traumų, kurių pasekmes jaučia ypatingai šiuo metu. Daug vaikščioti jam neleidžia stuburo apkrova, jo darbas irgi sėdimas. Šiuo metu jam būtinai reikalinga transporto priemonė, kad galėtų judėti net ir nedidelius atstumus, nuvažiuoti pas gydytojų į tam tikras medicinines reabilitacines procedūras, važiuoti į darbą, iš jo namo, susisiekti su artimaisiais, vykdyti visuomeninę veiklą. Jis yra vaikų sporto klubo treneris ir treniruoja merginų regbio komandą.

Paminėtinos ir kitos asmeninio-šeimyninio pobūdžio aplinkybės. Turi mažametę dukrą, kuriai 5 metukai, rytais ją kartais veža į darželį jis, kartais žmona, tačiau vakarais dėl žmonos darbovietės ypatumų praktiškai visada vaiką iš darželio turi pasiimti jis. Neturėdamas teisės vairuoti, to padaryti negalės. Jis yra vedęs, išlaiko minėtą mažametę dukrą bei dar ir dukrą studentę.

Atsižvelgtina į tokias su darbo pobūdžiu susijusias aplinkybes kaip, kad darbas Klaipėdos m. Savivaldybės Sporto ir kūno kultūros skyriuje reikalauja vykti į įvairias vietas darbo reikalais su savo automobiliu. Be to, automobilis jam reikalingas ir dėl tos priežasties, kad jis dirba visuomeniniais pagrindais, kaip minėjo vaikų komandos treneriu ir pats vairuoja klubo autobusiuką. Tai reikalinga jiems vykstant į vaikų varžybas. Vairuotojo samdytis klubas neišgali, o sporto finansavimas kaip žinia yra nedidelis, dėl to vairuojantis treneris klubui yra būtinas. Atėmus jam teisę vairuoti gali sutrikti sporto klubo veikla, nes nebus galimybės vykti į varžybas.

Kitos svarbios bylai aplinkybės yra tai, kad teismas turėtų atsižvelgti į kiekybinį ir kokybinį padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį bei į visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių. Šios aplinkybės yra tai, kad alkoholio promilės tik nežymiai viršija įstatymo leistiną kiekį, jis nevažiavo iškarto išgėręs, būdamas augęs žmogus jis įvertino riziką pagal savo kūno masę ir svorį ir išgėrė nedidelį kiekį alkoholio per sportininkų pagerbimo apdovanojimus. Tas nedidelis kiekis buvo nedidelė, nepilna šampano taurė ar dvi. Įvertinęs riziką, tikėdamasis kad neišgėrė daugiau nei leistina dozė jis tik tada ir sėdo į transporto priemonę ir važiavo. Tik dėl nuo skausmo vartojamų vaistų galėjo sustiprėti alkoholio poveikis jo organizmui ir dėka to galėjo alkoholio kiekis kraujyje viršyti įstatymo leistiną ribą. Tam įtakos galėjo turėti tai, kad pastaruoju metu vartojo stipresnius vaistus, nes įprastinių vaistų dėl jo sveikatos problemų jau nebeužteko. Sėsdamas prie vairo jis tikrai pagrįstai tikėjosi neviršyti įstatymo leistinų promilių, juo labiau, kad gyvenimas jau jį buvo pamokęs ir antrą kartą tos pačios klaidos tikrai nenorėjo padaryti, tačiau išėjo, kad išgerto alkoholio kiekis nežymiai viršijo leistinas riba.

Pažymėtina tai, kad jis vairavo transporto priemonę jau vakare, kai eismo intensyvumas mažas, apie 19 val. 30 min, kai jau nebėra eismo spūsčių, auto įvykio nepadarė, avarinės situacijos nesukėlė, jokios žalos kitiems asmenims ir aplinkai nepadarė.

Tokiu būdu mano, kad teismas turėjo įvertinti, kad byloje yra tik lengvinančios aplinkybės, kurios yra dvi, nėra sunkinančių aplinkybių, be to yra kompleksas teismų praktikoje nurodytų aplinkybių į kurias reikalinga atsižvelgti ir kurios gali būti vertinamos jo kaip pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę. Teisingai įvertinus šias aplinkybes teismas pagrįstai galėjo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti tik baudą, kurios dydis turėtų būti skaičiuojamas mažesnis nei vidurkis bei netaikyti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo. Tokiu būdu paskirtoji bauda yra aiškiai per didelė ir turėtų būti sumažinta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Ginčo dėl padaryto pažeidimo šioje byloje nėra. I. Z. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus (0,77 promilių girtumas atitinka lengvą girtumo laipsnį). Už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą asmuo baudžiamas bauda nuo 1000 iki 1500 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 1 metų ir 6 mėnesių. Nuobaudos paskirtos įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės ribose ir nėra neteisinga.

Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai nepripažino lengvinančios aplinkybės tai, kad jis prisipažino padaręs teisės pažeidimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai atlieka savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais ar tik apeliacinės instancijos teisme (žr. Administracinių teismų praktiką Nr. 4(14), 2008 m., 11 psl.). Kaip matyti iš pareigūno T. J. tarnybinio pranešimo, sustabdžius apelianto I. Z. vairuojamą automobilį iš jo salono sklido alkoholio kvapas, vairuotojo buvo pasiteirauta, ar šis nėra vartojęs alkoholio, I. Z. atsakė, kad nieko nevartojo ir važiuoja namo (b. l. 5). Akivaizdu, kad I. Z. meluodamas pareigūnui, bandė išvengti blaivumo patikrinimo alkoholio matuokliu. Tik patikrinus blaivumą alkoholio matuokliu ir nustačius lengvą girtumo laipsnį, paaiškinime dėl padaryto pažeidimo nurodė, kad važiavo išgėręs viskio, gailisi (b. l. 4). Todėl apeliaciniame skunde išreikštas nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto administracinės teisės pažeidimo laikytinas deklaratyviu ir nepripažintinas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Apeliantas pagrįstai teigia, kad teismas nepagrįstai pripažino sunkinančia aplinkybe tai, kad teisės pažeidimas padarytas asmens, kuris pirmiau yra padaręs nusikaltimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog I. Z. atsakomybę sunkina tai, kad pažeidimą jis padarė, pirmiau padaręs nusikaltimą. Teismo duomenų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. liepos 11 d. nuosprendžiu I. Z. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, už viešosios tvarkos pažeidimą. Šis nuosprendis yra apskųstas ir nėra įsiteisėjęs. Šiuo metu baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme. Todėl darytina išvada, kad pažeidimo padarymo dieną I. Z. nusikaltimo nebuvo padaręs, kadangi minėtas nuosprendis neįsiteisėjęs, todėl ši aplinkybė negali būti vertinama, kaip atsakomybę sunkinanti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nesant šiai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, paskirta sankcijos vidurkio dydžio bauda nėra per griežta. Vairuodamas transporto priemonę neblaivus, I. Z. padarė vieną pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantį pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai.

Apeliantas I. Z. mano, kad yra pagrindas paskirtą administracinę nuobaudą sušvelninti – skirti švelnesnę nei numatyta įstatyme nuobauda, t. y. prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas visetas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007, N444-685/2009, N63-681/2010 ir kt.).

Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo pozicija ir nuomone, kad išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę byloje nėra.

Įvertinęs administracinės bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą sušvelninti paskirtą administracinę nuobaudą. Tai, kad apeliantas nurodo, jog turi invalidumą, yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė. Tačiau ši aplinkybė turi būti įvertinta parenkant administracinę nuobaudą neperžengiant sankcijos už padarytą pažeidimą ribų. Skiriant nuobaudą buvo įvertinta minėta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pažeidimą padarė neįgalus asmuo (II grupės invalidas) (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas), todėl antrą kartą šių aplinkybių teismas nebevertina. Pabrėžtina, kad jokių kitų ypatingų, išimtinių duomenų, kurie bylotų pažeidėjo naudai ir sudarytų pagrindą jam taikyti ATPK 30¹ straipsnį, byloje nesurinkta. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės (charakterizuojamas teigiamai, teisės reikalingos nuvykti į darbą, parsivežti vaiką, nuvežti treniruojamą komandą į varžybas, be to, jam nustatytas girtumo laipsnis leistiną normą viršijo visai nedaug) nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Lietuvos vyriausiasis teismas konkrečiose bylose yra nepripažinęs aplinkybės, kad transporto priemonė reikalinga nuvažiuoti į darbą, išskirtine, pakankama ATPK 30¹ straipsnio taikymui, konstatuodamas, kad didžioji dalis automobilį vairuojančių asmenų naudoja jį panašiais tikslais (žr. administracinio teisės pažeidimo byla Nr. N14‑2082/2006). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad I. Z., nepraėjus nei metams nuo teisės vairuoti transporto priemones atgavimo vėl sulaikytas girtas už vairo. Iš bylos medžiagos matyti, jog 2010 m. vasario 12 d. nutarimu I. Z. už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda – 1250 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 15 mėnesių (b. l. 19). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. vasario 19 d. nutarimu sutrumpino I. Z. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. nutarimu paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 15 mėnesiams terminą, nustatydamas, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas pasibaigs 2011 m. kovo 1 d., todėl, vadovaujantis ATPK 36 straipsnio nuostatomis, konstatuotina, kad I. Z. baustumas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį bus laikomas išnykusiu tik nuo 2012 m. kovo 1 d. (žr. administracinių teisės pažeidimų bylą Nr. N575-7260/2010). Kaip matosi iš byloje esančios pažymos, I. Z. daug kartų baustas už įvairius KET pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad tai neigiamai apibūdina apelianto asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja Kelių eismo taisykles. I. Z. gyvena mieste, turi visas galimybes naudotis visuomeniniu transportu, todėl jo argumentai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas labai reikšmingai apsunkins jo gyvenimą, atmestini. I. Z. žinojo, kad jam transporto priemonė reikalinga tiek šeimoje, tiek darbe, tik visuomeninėje veikloje, tačiau tai jo nuo KET pažeidimo nesulaikė.

Teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, pakeisti ar panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutarimą nepakeistą ir I. Z. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.