Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Donato Jatužio ir Bronės Vidzėnienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nuosprendžio, kuriuo T. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 3 dalį areštu trisdešimčiai parų, pagal 178 straipsnio 2 dalį: dėl S. T. turto vagystės - laisvės atėmimu šešiems mėnesiams; dėl Z. D. turto vagystės - laisvės atėmimu septyniems mėnesiams; dėl R. P. turto vagystės - laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams; dėl V. K. turto vagystės - laisvės atėmimu devyniems mėnesiams; dėl S. D. turto vagystės - laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių; dėl D. V. turto vagystės - laisvės atėmimu vienuolikai mėnesių; dėl V. K. turto vagystės ( 00 val. epizodas) - laisvės atėmimu vieneriems metams; dėl V. K. turto vagystės ( 05.30 val. epizodas) - laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir T. G. paskirta subendrinta laisvės atėmimo dvejiems metams bausmė, kuri BK 64¹ straipsnio 1 dalies pagrindu sumažinta 1/3, nustatant T. G. subendrintą laisvės atėmimo vieneriems metams keturiems mėnesiams bausmę.

Nuosprendžiu paskirta bausmė BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto ir 9 dalies pagrindu subendrinta sudedant su 2015 m. rugsėjo 10 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi ir T. G. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo vieneriems metams šešiems mėnesiams bausmė. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal 2015 m. rugsėjo 10 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį, taip pat laikotarpis, T. G. išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2015 m. rugsėjo 9 d. iki 2015 m. lapkričio 2 d.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir G. J., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. G. nuteistas už tai, kad 2014 m. rugsėjo mėnesio pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, apie 24 val., ties namu adresu (duomenys neskelbtini) , S. k., P. sen., Panevėžio r., laužydamas rankomis bei spardydamas kojomis sugadino svetimą (duomenys neskelbtini) “ Panevėžio (duomenys neskelbtini) departamentui priklausantį nedidelės vertės turtą - 154,54 eurų vertės elektros apskaitos spintą.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2014 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, apie 22 val. išdaužęs 2,89 eurų vertės lango stiklą, įsibrovė į patalpą – sodo namelį, esantį adresu (duomenys neskelbtini) , sodų bendrija „S.“ J. k., P. sen., P. r., iš kur pagrobė svetimą S. T. priklausantį turtą – 0,5 l talpos butelį brendžio „Alita“ 8,68 eurų vertės, bei sugadinęs 8,68 eurų vertės įleidžiamą garažo durų spyną ir apgadinęs 5,79 eurų vertės garažo duris, įsibrovė į patalpą – toje pačioje vietoje esantį garažą, iš kur pagrobė svetimą S. T. priklausantį turtą - 60 m ilgio laidą 2,89 eurų vertės.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2014 m. gruodžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, apie 23 val. sugadinęs 8,68 eurų vertės pakabinamą durų spyną, įsibrovė į patalpą – sodo namelį, esantį adresu (duomenys neskelbtini) , sodų bendrija „S.“ J. k., P. sen., P. r., iš kur pagrobė svetimą Z. D. priklausantį turtą – 260,65 eurų vertės žoliapjovę „G.“.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2015 m. sausio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, apie 14 val., išdaužęs 7 eurų vertės lango stiklą, įsibrovė į patalpą – sodo namelį, esantį adresu (duomenys neskelbtini) , sodų bendrija „D.“, J. k., P. sen., P. r., kur sugadinęs 30 eurų vertės durų spyną, įsibrovė į name esantį sandėliuką, iš kur pagrobė svetimą R. P. priklausantį turtą bendros 80 eurų vertės: 30 eurų vertės DVD grotuvą, 20 eurų vertės siaurapjūklį, 30 eurų vertės vandens siurblį.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2015 m. laikotarpyje nuo sausio 24 d. iki vasario 1 d., tiksliai nenustatytą dieną, apie 21 val., išdaužęs lango stiklą, įsibrovė į patalpą – sodo namelį, esantį adresu (duomenys neskelbtini) , sodų bendrija „D.“, J. k., P. sen., P. r., iš kur pagrobė svetimą V. K. priklausantį turtą bendros 170 eurų vertės – 2 medines duris su staktomis.

Be to jis nuteistas už tai, kad 2015 m. sausio mėnesio pabaigoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, apie 23 val., išdaužęs lango stiklą, įsibrovė į patalpą – sodo namelį, esantį adresu (duomenys neskelbtini) , sodų bendrija „D.“, J. k., P. sen., P. r., iš kur pagrobė svetimą S. D. priklausantį turtą bendros 66 eurų vertės: 2 vnt 5 m ilgio prailgintojus bendros 11 eurų vertės, prailgintoją, susuktą į ruletę 17 eurų vertės, 25 m ilgio prailgintoją 17 eurų vertės, 50 m laidų likučių bendros 21 euro vertės t.y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d.

Be to jis nuteistas už tai, kad 2015 m. sausio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, apie 21.30 val., išdaužęs lango stiklą, įsibrovė į patalpą – sodo namelį, esantį adresu (duomenys neskelbtini) , sodų bendrija „L.“, J. k., P. sen., P. r., iš kur pagrobė svetimą D. V. priklausantį turtą bendros 140,84 eurų vertės: šaldytuvą „S.“ 115,84 eurų vertės, bosinę kolonėlę „S.“ 20 eurų vertės, elektrinį šildytuvą 5 eurų vertės.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 30 d. apie 00 val., per balkono duris įsibrovė į sodo namelį, esantį adresu (duomenys neskelbtini) , sodų bendrija „S.“ J. k., P. sen., P. r., iš kur pagrobė svetimą V. K. priklausantį turtą bendros 25,07 eurų vertės: 0,7 l talpos butelį brendžio „C.“ 12,58 eurų vertės, 0,7 l talpos butelį brendžio „T.“ 12,49 eurų vertės, t.y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 30 d. apie 05.30 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartus su bendravykdytoju G. J., per balkono duris įsibrovė į patalpą - sodo namelį, esantį adresu (duomenys neskelbtini) , sodų bendrija „S.“ J. k., P. sen., P. r., iš kur pagrobė svetimą V. K. priklausantį turtą bendros 175,61 eurų vertės: 1 l talpos butelį brendžio „Stok“ 17,99 eurų vertės, 0,7 l talpos butelį brendžio „Renaissance“ 10,29 eurų vertės, 0,7 l talpos butelį brendžio „Imperial“ 10,29 eurų vertės, 1 l talpos butelį brendžio „Terry“ 13 eurų vertės, 0,5 l talpos butelį trauktinės „Čepkeliai“ 6,79 eurų vertės, butelį šampano „Verona“ 3,19 eurų vertės, butelį šampano „Bosca“ 3,09 eurų vertės, 2 butelius po 2 l talpos gėrimo „Coca Cola“ bendros 2,90 eurų vertės, butelį gėrimo „Sprite“ 1 euro vertės, 5 butelius įvairių valstybių alaus bendros 5 eurų vertės, 1 kg įvairių šokoladinių saldainių bendros 6 eurų vertės, vyrišką striukę „Adidas“ 20 eurų vertės, mėlynos spalvos moterišką striukę 10 eurų vertės, mėlynos spalvos vyriškus treningus 5 eurų vertės, moteriškas sportines kelnes „Audimas“ 15 eurų vertės, moteriškus bridžus 2 eurų vertės, vyriškus treningus „Adidas“ 10 eurų vertės, moteriškus treningus 3 eurų vertės.

Apeliaciniu skundu nuteistasis T. G. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nuosprendį dėl jam paskirtos bausmės, prašo nuosprendį pakeisti, pritaikius jo teisinę padėtį švelninančius įstatymus (BK 37,38,39,42,48,61,62,63,67,70,75) ir skirti švelnesnę bausmę. Nurodo, kad kaltę pripažįsta, gailisi, nusikaltimais padaryta žala nedidelė, žada ją atlyginti. Be to, jis turi gyvenamą vietą, planuoja mokytis, užsiregistruoti darbo biržoje, nenori būti išlaikomas valstybės, yra jauno amžiaus. Pataisos namai jo elgesio negali pataisyti, o gali tik pabloginti. Paskirtus teismo įpareigojimus vykdys.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliantas savo kaltės bei veikų kvalifikavimo neginčija, nesutinka tik su jam paskirtos bausmės rūšimi ir dydžiu. Skundžiamu nuosprendžiu T. G. nuteistas už devynių nusikalstamų veikų – 8 apysunkių nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje ir baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 187 straipsnio 3 dalyje padarymą.

Sutinkamai su BK 54 straipsnio 2 dalies nuostata, parinkdamas konkrečią bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

Skundžiamas nuosprendis yra trečias apelianto atžvilgiu priimtas nuosprendis, prieš tai T. G. atžvilgiu buvo priimti du nuosprendžiai (2015 m. gegužės 26 ir rugsėjo 10 d.), kuriais jis buvo nuteistas iš viso už trylikos apysunkių nusikaltimų - vagysčių, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, kurios visos buvo padarytos prieš priimant pirmą nuosprendį. Skundžiamu nuosprendžiu T. G. nuteistas už devynių nusikalstamų veikų – 8 analogiškų apysunkių nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje ir baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 187 straipsnio 3 dalyje padarymą. Taigi T. G., įskaitant ir skundžiamą nuosprendį, iš viso yra padaręs 22 nusikalstamas veikas, iš jų 21 – kvalifikuota vagystė. Tame tarpe 2 vagystes, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, T. G. padarė 2015 m. rugpjūčio 30 d., t.y. jau po to, kai pirmas jo atžvilgiu priimtas nuosprendis, kuriuo jam buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, jau buvo įsiteisėjęs ir jis jau buvo įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą (2 t. b.l. 87).

Taigi, atsižvelgiant į T. G. kaip vykdytojo padarytų nusikalstamų veikų kiekį, į tai, kad absoliuti dauguma jo padarytų nusikalstamų veikų yra tapatūs baigti apysunkiai nusikaltimai – vagystės įsibraunant į patalpas, kad dalis šių nusikaltimų buvo padaryti po to, kai už anksčiau padarytus analogiškus nusikaltimus jam įsiteisėjusiu nuosprendžiu buvo paskirta su laisvės atėmimu nenusijusi bausmė, į neigiamą jo charakteristiką iš gyvenamosios vietos, akivaizdu, kad jokiomis švelnesnėmis nei laisvės atėmimas bausmėmis bausmės tikslų T. G. atžvilgiu pasiekti neįmanoma. Tuo pačiu, nesant pagrindo manyti, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nėra pagrindo taikyti ir BK 75 straipsnyje numatyto bausmės vykdymo atidėjimo instituto, kaip ir taikyti apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodomų BK straipsnių, numatančių atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymą, kadangi tam nėra elementarių šiuose straipsniuose numatytų sąlygų.

Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad sutinkamai su BK 61 straipsnio 3 dalies taisykle, BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra treji metai vienas mėnuo ir 15 dienų, o T. G. už atskiras veikas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirtosios laisvės atėmimo bausmės – nuo šešių mėnesių iki vienerių metų trijų mėnesių, yra ženkliai mažesnės nei šios bausmės vidurkis, todėl jų, atsižvelgiant ir į skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo nustatytas ir skundžiamame nuosprendyje nurodytas apelianto atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes, laikyti aiškiai per griežtomis ir mažinti nėra jokio pagrindo.

Tuo tarpu BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika yra baudžiamasis nusižengimas (BK 12 straipsnis), už kurį, sutinkamai su BK 49 straipsnio 3 dalies nuostata, gali būti skiriama nuo 10 iki 45 parų arešto bausmė. Tai reiškia, kad šios bausmės vidurkis yra 27,5 paros. Apylinkės teismas apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažino tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi bei kad padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas ir motyvuodamas bausmės skyrimą apeliantui nurodė, kad dėl to skiria mažesnes nei sankcijos vidurkis bausmes, tame tarpe ir už baudžiamojo nusižengimo padarymą. Pažymėtina, kad nurodytomis aplinkybėmis teismo sprendimas skirti mažesnę nei sankcijos vidurkis bausmę, visiškai atitinka BK 61 straipsnio 4 dalies nuostatą, nes šiame epizode nėra nustatyta jokių apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tačiau skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį T. G., priešingai, nei nurodyta bausmių skyrimo motyvuose, yra paskirta didesnė nei sankcijos vidurkis – trisdešimties parų arešto bausmė. Tokiu būdu, nuosprendis šioje dalyje yra ne tik prieštaringas, bet ir paskirtoji bausmė savo dydžiu neatitinka BK 61 straipsnio 4 dalies reikalavimo, todėl nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir, tuo pačiu, neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

BK 63 straipsnyje numatytos bausmės už kelias nusikalstamas veikas skyrimo taisyklės, kurio 1 dalyje yra nurodyta, kad, jei padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, o po to skiria galutinę subendrintą bausmę taikydamas visiško ar dalinio bausmių sudėjimo, arba bausmių apėmimo būdus.

Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas, skirdamas apeliantui subendrintą bausmę, visas už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu, t.y. prie nuosprendžiu už V. K. turto vagystę paskirtos griežčiausios vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjo po dalį visų švelnesnių bausmių. Tačiau toks bausmių bendrinimo būdas nagrinėjamu atveju nėra teisingas. BK 63 straipsnio 5 dalyje numatyti atvejai, kai bendrinant bausmes turi būti taikomas bausmių apėmimas – kada griežtesnė bausmė apima švelnesnę ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų bausmių. Sutinkamai su BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostata, toks bausmių bendrinimo būdas turi būti taikomas ir kada padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms. Minėta, kad skundžiamu nuosprendžiu T. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už 8 apysunkių nusikaltimų ir vieno baudžiamojo nusižengimo padarymą. Taigi, apelianto padarytas baudžiamasis nusižengimas labai skiriasi pagal pavojingumą nuo kitų jo padarytų nusikalstamų veikų – apysunkių nusikaltimų, todėl bausmė, paskirta pagal BK 187 straipsnio 3 dalį su kitomis, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirtomis bausmėmis turėjo būti bendrinama apėmimo būdu. Taip pat, kolegijos manymu, atsižvelgiant į tai, kad, nors visos kitos T. G. padarytos veikos, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, teisingai kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir už jas paskirtos bausmės teisingai bendrintos taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad lemiamas veiksnys, padėjęs išaiškinti pirmus 6 iš šių nusikaltimų buvo T. G. prisipažinimas padarius šiuos nusikaltimus, pirmos instancijos teismas prie griežčiausios nagrinėjamu nuosprendžiu paskirtos už atskiras veikas bausmės pridėjo per dideles švelnesnių bausmių dalis ir dėl to paskyrė per griežtą subendrintą bausmę. Todėl ir šioje dalyje nuosprendis keičiamas (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

Minėta, kad šis nuosprendis yra trečias apelianto atžvilgiu priimtas nuosprendis, prieš tai, 2015 m. gegužės 26 ir rugsėjo 10 d. T. G. atžvilgiu buvo priimti du nuosprendžiai, kuriais paskirtos bausmės paskutiniuoju iš jų – 2015 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu buvo subendrintos. Skundžiamu nuosprendžiu paskirtoji subendrinta bausmė su 2015 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme buvo subendrinta taikant BK 63 straipsnio 9 dalį. Šiame įstatyme pasakyta, kad pagal BK 63 straipsnio taisykles skiriama bausmė tada, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmoje byloje priėmimo padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Gi nagrinėjamu atveju, kaip minėta, 2 vagystes, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, T. G. padarė po to, kai pirmas jo atžvilgiu priimtas nuosprendis jau buvo įsiteisėjęs. Tai reiškia, kad visas nusikalstamas veikas, už kurias T. G. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu ir už kurias pagal BK 63 straipsnio 1 dalies taisykles paskirta subendrinta bausmė, baigė daryti po to, kai jo atžvilgiu jau buvo įsiteisėjęs anksčiau priimtas nuosprendis, todėl skiriant galutinę subendrintą bausmę pagal visus nuosprendžius, turi būti taikomos ne pirmos instancijos teismo šiame nuosprendyje pritaikytos BK 63 straipsnio 9 dalies, o 64 straipsnyje numatytos bausmių bendrinimo taisyklės, nes būtent BK 64 straipsnis reglamentuoja bausmių bendrinimą tais atvejais, kai nauja nusikalstama veika padaroma neatlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės – šiuo atveju nauju nuosprendžiu paskirta bausmė bendrinama su neatliktąja ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme visiško ar dalinio bausmių sudėjimo būdu.

2015 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu T. G. buvo nuteistas galutine subendrinta 2 metų laisvės apribojimo bausme. Kaip matyti iš byloje esančių nuteistųjų registro duomenų išrašo (2 t. b.l. 87), T. G. į probuojamų asmenų registrą buvo įrašytas 2015-08-27. Būtent ši diena laikytina jo pradėjimo atlikti minėtą laisvės apribojimo bausmę diena. Byloje, kurioje priimtas skundžiamas nuosprendis, T. G. yra sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka, o po to ir suimtas iki šiol nuo 2015 m. rugsėjo 9 d. (2 t. b.l. 67, 74-75, 3 t. b.l. 13-15). Iš to akivaizdu, kad T. G. yra atlikęs 13 dienų ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės, todėl T. G. likusi neatlikta ankstesniu nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė yra vieneri metai vienuolika mėnesių ir 17 dienų ir būtent šios, neatliktosios, bausmės dalis pridėtina prie už šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą už atskiras nusikalstamas veikas bausmę, atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėjama pagal nuteistojo skundą, kas draudžia bloginti jo teisinę padėtį, ne didesnę nei realiai buvo pridėta skundžiamu nuosprendžiu, atsižvelgiant ir į įskaitytą kaip atliktą bausmės dalį. Taigi, ir šioje dalyje nuosprendis keičiamas (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nuosprendį pakeisti:

T. G. pagal BK 187 straipsnio 3 dalį paskirtą bausmę sumažinti iki dvidešimties parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už atskiras veikas paskirtas bausmes tarpusavyje subendrinti dalinio sudėjimo būdu, o bausmę pagal BK 187 straipsnio 3 dalį subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams devyniems mėnesiams, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti 1/3, iki vienerių metų dviejų mėnesių.

Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę subendrinti iš dalies sudedant su 2015 m. rugsėjo 10 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir T. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams trims mėnesiams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.