Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovo advokato Arnoldo Jokūbaičio, skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto 2021 m. spalio 26 d. priimto nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-4410-2021 (ROIK 21145010092).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto (toliau – Institucija) 2021 m. spalio 26 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-4410-2021, V. Ž. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 308 straipsnio 18 dalį 950 Eur bauda už tai, kad nuo 2021 m. balandžio 6 d. 10.00 val. iki 2021 m. balandžio 22 d. 10.00 val., Klaipėdos rajono sav., (duomenys neskelbtini), atlikus UAB „F. H. Lietuva“ (2021 m. liepos mėn. pakeistas įmonės pavadinimas į UAB „G. L.“) neplaninį patikrinimą (patikrinimo aktas 2021-06-10 Nr. (12.6)-PA-2618) nustatyta, kad iš UAB „F. K.“ atvežamas nepavojingas dugno šlako ir pelenų atliekas (atliekos sąrašo kodas 19 01 12 - dugno pelenai ir šlakas) UAB „F. H. Lietuva“ perdirba į mineralinę medžiagą ir turi savo patvirtintą bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidariusių pelenų ir šlako mišinių vidinės gamybos kontrolės bei kokybės vadovą (toliau - VGKKV), kuriame nustatė techninius ir aplinkosauginius reikalavimus. UAB „F. H. Lietuva“ vykdomo pelenų (šlako) apdorojimo proceso metu pagamintai mineralinei medžiagai. UAB „F. H. Lietuva“ gamina mineralinę medžiagą, vadovaudamasi UAB „F. H. Lietuva“ TIPK leidimo Nr. T-KL.2-27/2020 reikalavimais, ir VGKKV nurodymais bei Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2016-11-25 įsakymu Nr. D1-805 patvirtintų atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidariusių pelenų ir šlako tvarkymo reikalavimų (toliau - Reikalavimai) nuostatomis. Pagal Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatymo (toliau - CMCMĮ) 13 straipsnio 1 dalį, pelenų (šlako) apdorojimo procese gauta mineralinė medžiaga turi būti registruojama, vertinama ir autorizuojama pagal REACH reglamente nustatytą tvarką. Kaip nurodo Europos cheminių medžiagų agentūra (toliau - ECHA) 2010 m. gegužės mėn. rekomendacijose dėl atliekų ir regeneruotų cheminių medžiagų - visos atliekų regeneravimo formos, įskaitant mechaninį apdorojimą, laikomos gamybos procesu, kada pritaikius vieną ar kelis regeneravimo etapus, gaunama viena ar kelios grynos cheminės medžiagos arba medžiagos mišinyje ar gaminyje, ir šios medžiagos nustoja būti atliekomis.

ECHA 2017 m. gegužės mėn. rekomendacijose dėl cheminių medžiagų identifikavimo ir pavadinimo joms suteikimo pagal REACH ir CLP reglamentų reikalavimus, nurodo, kad pelenai ir šlakas yra įtraukti į Europos esamų komercinių cheminių medžiagų sąrašą (EINECS), kuriame tam tikros sudėtinės medžiagos gali būti pateikiamos viename įraše. Pelenai laikomi UVCB medžiagomis (nežinomos ar kintamos sudėties medžiagos, sudėtiniai reakcijų produktai ar biologinės medžiagos), kurios gali būti registruojamos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (toliau - REACH) kaip viena ta pati medžiaga, nepaisant jų kintamos sudėties, jei jų pavojingos savybės skiriasi nežymiai ir jas galima vienodai klasifikuoti. Visa informacija apie užregistruotas chemines medžiagas skelbiama ECHA puslapyje.

Remiantis 21-24 Reikalavimų punktais, 22 punkto reikalavimus atitinkantys apdoroti pelenai ir šlakas, kurie gali būti panaudojami kaip statybinė medžiaga, nėra laikomi atliekomis, vadinasi tokiems pelenams ir šlakui netaikomi atlieku teisės aktų reikalavimai. Kadangi apdoroti pelenai ir šlakas po apdorojimo nustoja būti atliekomis, prasideda naujas cheminės medžiagos gyvavimo ciklas ir tokiai, iš atliekų gautai cheminei medžiagai tiesiogiai taikomi REACH reglamento reikalavimai, kaip ir bet kuriai kitai pagamintai arba i Europos Sąjungą importuotai cheminei medžiagai. Cheminėms medžiagoms, kurios naudojamos kaip statybinės medžiagos, taikomi bendrieji cheminių medžiagų tvarkymo reikalavimai.

Pagal Reikalavimų 23 punktą „Viršijantys I lentelėje nurodytas vertes pelenai ir šlakas turi būti tvarkomi kaip atliekos“, pagal 24 punktą, kad „“Laikomi atliekomis pelenai ir šlakas gali būti naudojami atliekų sluoksnių perdengimui sąvartynuose ir kaip užpildas ar konstrukcinė medžiaga laikiniems keliams atliekų sąvartynuose tiesti, taip pat šalinami į atliekų sąvartyną”.

Motyvuojamoji dalis

Siekiant skatinti inovacijas, REACH reglamento 9 straipsnyje nustatyta, kad cheminėms medžiagoms, gaminamoms ar importuojamoms produkto ir technologiniam tyrimui bei plėtrai (kaip apibrėžta REACH reglamento 3 straipsnio 22 dalyje) registracijos prievolė gali būti netaikoma penkerius metus, tačiau sprendimą dėl išimties taikymo priima ECHA. UAB „F. H. Lietuva“ nepateikė ECHA leidimo naudoti mineralinę medžiagą produkto technologiniam tyrimui ir plėtrai (vadinamo PPORD pranešimu), todėl UAB „F. H. Lietuva“ mineralinei medžiagai negalioja registracijos išimtis.

Pagal REACH reglamento sąvokų apibrėžimus, tiekimas rinkai — cheminės medžiagos tiekimas arba bet koks perdavimas kitam asmeniui už mokestį arba nemokamai. Pažeidžiant CMCMĮ 13 straipsnio 1 dalies reikalavimus bei REACH reglamento 5 ir 6 straipsniuose nustatytą tvarką, UAB „F. H. Lietuva“ 2021 m. balandžio 06-22 d. pateikė rinkai 6988,73 tonų neregistruotos UAB „F. H. Lietuva“ mineralinės medžiagos. Pagal 2020-08-20 UAB „F. H. Lietuva“ su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos pasirašytą bendradarbiavimo sutartį Nr. S-l 130 dėl mineralinės medžiagos tiekimo eksperimentinės dangos konstrukcijos valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1705 Mikutaičiai I-Vertimai ruožui nuo 0,000 iki 3,770 km įrengti, UAB „F. H. Lietuva“ perdavė Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos rangovui UAB „Kauno tiltai“ 6988,73 tonų (suma pagal UAB „F. H. Lietuva“ pateiktus 2021 m. balandžio 06-22 d. važtaraščius, viso 256 vnt.) pagamintos, neregistruotos mineralinės medžiagos.

Atsakomybė už pažeidimą tiekti rinkai chemines medžiagas, atskiras ir esančias cheminių mišinių ar gaminių sudėtyje, kai jos nustatyta tvarka neįregistruotos, numatyta ANK 308 straipsnio 18 dalyje. Patikrinimo metu nustatyta, kad už šį pažeidimą atsakingas UAB „G. L.“ (administracinio pažeidimo metu vadinosi UAB „F. H. Lietuva“) generalinis direktorius V. Ž..

Teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Ž. atstovo advokato Arnoldo Jokūbaičio skundas, kuriuo prašo panaikinti 2021 spalio 26 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nurodyta, kad UAB „G. Lietuva“ neturėjo prievolės registruoti šlako (pelenų) REACH reglamento nustatyta tvarka, nes V. Ž. atsakomybė buvo pritaikyta už CMCMĮ 13 straipsnio 1 dalyje tariamą pažeidimą, o nutarime nurodoma, kad CMCMĮ 13 straipsnio 1 dalyje pelenų (šlako) apdorojimo procese gauta mineralinė medžiaga turi būti registruojama, vertinama ir autorizuojama pagal REACH reglamente nustatytą tvarką. Institucija CMCMĮ 13 straipsnio 1 dalį pristato kaip neva reguliuojančią šlako ir pelenų teisinę Registraciją po šių medžiagų apdorojimo. Vis dėlto, tai yra tik Institucijos nepagrįsta teisės akto interpretacija, nes minėtas teisės aktas neturi nieko bendro su šlako (pelenų) registracija. CMCMĮ 13 straipsnio 1 dalis tiesiog numato, kad cheminių medžiagų registracija, vertinimas ir autorizacija turi būti atliekami Reglamente (EB) Nr. 1907/2006 nustatytais atvejais ir tvarka. CMCMĮ visiškai nereguliuoja pelenų (šlako) registravimo nei iki, nei po apdorojimo. Institucija nepagrįstai remiasi CMCMĮ nuostatomis, kadangi pats teisės aktas numato, jog jis nėra taikomas atlieku tvarkymui (CMCMĮ 1 straipsnio 3 dalis).

UAB „G. L.“ nėra cheminių medžiagų gamintojas, tačiau yra atliekų tvarkytojas, kuris verčiasi nepavojingų atliekų tvarkymu, apdorojimu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu (toliau - ATĮ), UAB „F. H. Lietuva“ TIPK leidimu Nr. T-KL.2-27/2020 ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. D1-805 patvirtintais Atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidariusių pelenų iš šlako tvarkymo reikalavimais. UAB „G. L.“ veikla, tiek jai apdorojant atliekas, tiek jas naudojant - perduodant trečiajam asmeniui panaudoti teisės aktų nustatyta tvarka - UAB „G. L.“ veikla yra tik atliekų tvarkymas, ir CMCMĮ nuostatos UAB „G. L.“ veiklai nėra ir negali būti taikomos.

Institucija nutarime teigia, kad UAB „G. L.“ vykdydama atliekų apdorojimą atlieka cheminių medžiagų gamybą. Institucija grįsdama šį teiginį, nepagrįstai išplečia atliekų apdorojimo interpretavimą, remdamasi 2010 m. gegužės mėn. (2 versija) Europos cheminių medžiagų rekomendacijomis dėl atliekų ir regeneruotų cheminių medžiagų taikymu, nurodydama, kad visos atliekų regeneravimo formos, įskaitant mechaninį apdorojimą, laikomos cheminių medžiagų gamybos procesu. ECHA rekomendacijos yra tik rekomendacinio pobūdžio, ir nesukeliančios jokių tiesioginių prievolių ir negalinčios pakeisti paties REACH reglamento teksto. ECHA rekomendacijose yra gana detaliai paaiškinta, jog laiko momentas nuo kada medžiaga „nustoja būti atliekomis“ yra gana sudėtingas klausimas ir tik nustačius, kad medžiaga „nustojo būti atlieka“, REACH reikalavimai tampa taikytini. Kitaip tariant, jeigu medžiaga vis dar atitinka atliekos sąvoką, ECHA rekomendacijos pripažįsta, jog REACH reglamento nuostatos nėra taikytinos. Šlakas (pelenai) yra atlieka, o ne cheminė medžiaga, ir tai patvirtinta Europos Sąjungos teisės aktai: vadovaujantis REACH reglamento 2 straipsnio 2 dalimi ir Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2008/98/EB 1 priedo Q8 punktu, pramoniniu procesu liekanos (pvz. šlakai, distiliatoriu nuosėdos ir t. t.) nėra laikomos chemine medžiaga REACH reglamento 3 straipsnio prasme; vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo (toliau - KŽP reglamentas) 1 straipsnio 3 dalimi, atliekos nėra laikomos chemine medžiaga, mišiniu ar gaminiu; 2018 m. balandžio 9 d. Europos komisijos Atliekų klasifikavimo techninės gairės (2018/C 124/01) (toliau – Gairės) nustatyta, kad REACH reglamente nenustatyta jokiu tiesioginių įpareigojimų atliekų gamintojams ar turėtojams.

Nepagrįstai nutarime bandoma pagrįsti, kad UAB „G. L.“ tvarkomas šlakas (pelenai) nėra pramoninio proceso liekana, nes neva jos nesusidarė pagrindinio produkto gamybos, kuomet žaliavos (pradinės medžiagos, skirtos apdoroti arba perdirbti) paverčiamos gaminiu ar pusgaminiu, metu. Su tokia pozicija nesutiktina, nes šlakas (pelenai) priimami iš UAB „G. K.“, kuri veikia kaip atliekas deginanti termofikacinė jėgainė. Šios jėgainės pagrindinė paskirtis - „gamybos, pramonės“, taigi teigti, kad iki apdorojimo pelenai ir šlakas nėra pramoninių procesų liekana yra akivaizdžiai nepagrįsta. Pelenai ir šlakas neabejotinai yra pramoninio proceso liekana.

Institucija nepagrįstai bando paneigti faktą, kad šlakas yra pramoninio proceso liekana, nurodydama į UAB „G. L.“ TIPK leidimą ir tai, kad apdorojus šlaką ir atlikus sendinimo procesą yra gaunama produkcija - mineralinė medžiaga, skirta tolimesniam naudojimui. UAB „G. L.“ TIPK leidime numatyta sąvoka „mineralinė medžiaga“ nepakeičia tokios medžiagos (atliekos) teisinio statuso pagal ATĮ 2 straipsnio 6 dalį, bei to, kad tokia medžiaga faktiškai yra pramoninio proceso liekana, t. y. medžiaga likusi po atliekų deginimo termofikacinėje jėgainėje.

Institucijos teiginys, jog „dugno pelenai (šlakas) pagal jame esančių cheminių medžiagų sudėtį savaime yra cheminė medžiaga“ tik iliustruoja bendros nutarime išdėstytos pozicijos nepagrįstumą. Teigti, jog kažkas yra „savaime cheminė medžiaga“ galima iš esmės apie bet kurį gyvosios ar negyvosios gamtos objektą ir tai bus teisinga, kadangi plačiąją prasme cheminė medžiaga - yra cheminis elementas ir jo junginiai, kurie gali būti natūralios kilmės arba atsiradę taikant gamybos procesą. Vis dėlto, šiuose Institucijos atliekamuose tyrimuose svarbu vertinti ir pagrįsti „cheminės medžiagos“ ir „atliekų“ teisines sąvokas, kurios numatytos galiojančiuose ir taikytinuose teisės aktuose, kadangi būtent nuo to priklauso, ar UAB „G. L.“ atliko teisės aktų draudžiamus veiksmus, ar ne. Aukščiau nurodytos aplinkybės ir argumentai patvirtina, jog UAB „G. L.“ pagal ATĮ tvarkomas šlakas (pelenai) yra atliekos, todėl CMCMĮ ar REACH reglamento nuostatos netaikytinos.

2008-11-19 Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (toliau - Atliekų direktyva) 6 straipsnyje nurodoma, kad tam, jog atliekos nustotų būti laikomos atliekomis, nepakanka vien tik naudojimo operacijos, tačiau atliekos turi atitikti ir konkrečius (visus) kriterijus: a) medžiaga ar objektas yra visuotinai naudojamas konkretiems tikslams; b) tokiai medžiagai ar objektui egzistuoja rinka ar paklausa; c) medžiaga ar objektas tenkina techninius reikalavimus konkretiems tikslams ir atitinka produktams taikytinus galiojančius teisės aktus bei standartus; d) naudojant medžiagą ar objektą nebus padarytas bendras neigiamas poveikis aplinkai ar žmonių sveikatai. Tariamo pažeidimo metu galiojusio ATĮ 32 straipsnis numatė, jog konkrečius atliekų nebelaikymo atliekomis kriterijus atskiriems atliekų srautams nustato aplinkos ministras, laikydamasis identiškai tų pačių sąlygų (kriterijų), kaip nurodyta ir Atliekų direktyvos 6 straipsnyje. Tiek ES, tiek nacionalinis reguliavimas nustato tuos pačius kriterijus, kuriuos vertinat ir yra nustatoma ar atlieka vis dar laikytina atlieka, ar ne.

UAB „G. L.“ šlaką ir pelenus perdavė LAKD pagal Bendradarbiavimo sutartį itin specifiniu eksperimentiniu tikslu, t. y. tam, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija galėtų atlikti bandymus ir įrengti dalį važiuojamo kelio ruožo, panaudojant atliekas (pelenus ir šlaką). Taigi akivaizdu, jog atliekos (šlakas ir pelenai) tokiu važiuojamojo kelio įrengimo tikslu nebuvo naudojamas visuotinai, ir juo labiau tokiai medžiagai pagal tokį jos panaudojimo tikslą neegzistavo nei rinka, nei paklausa. Bendradarbiavimo sutarties nuostatos patvirtina, jog mineralinė medžiaga LAKD buvo reikalinga būtent tik kaip eksperimento dalis kelio dangos konstrukcijos įrengimui. Atsižvelgiant į šlako (pelenų) panaudojimo tikslą, šiuo atveju, akivaizdu, jog šlakas (pelenai) teisine prasme nenustojo būti atlieka, tiesiog ši atlieka buvo panaudota specifiniu tikslu, kuri numato ir leidžia Reikalavimų 21 punktas.

Tariamo pažeidimo metu galiojęs teisinis reguliavimas nenumatė, jog norint atliekas panaudoti kelių tiesimui ar kitiems tikslams, kuriuos numato Reikalavimai, šios atliekos turėtų būti registruojamos REACH reglamento nustatyta tvarka. Institucija nepagrįstai interpretuoja Reikalavimų nuostatas ir nepagrįstai pristato tarsi Reikalavimai nustatytų, jog šlakas (pelenai) nebėra laikomi atliekomis tuo atveju, jeigu jie po apdorojimo naudojami kaip statybinė medžiaga. Reikalavimai nereguliuoja klausimo, nuo kada šlakas (pelenai) nebelaikomi atliekomis. Reikalavimų 1 ir 2 punktai numato, jog šie Reikalavimai nustato pelenų ir šlako tvarkymo apsaugos reikalavimus, o Reikalavimai yra privalomi asmenims, kurių veikla susijusi su pelenų ir šlako susidarymu, tvarkymu ir panaudojimu. Reikalavimų 4.6 punktas numatė, jog pelenų ir šlako panaudojimas - aplinkai ir visuomenės sveikatai saugi ūkinė veikla, apimanti pelenų ir šlako kaip medžiagos panaudojimą civilinės ir (ar) statybos inžinerijos reikmėms, sąvartynų rekultivacijai, pakeičiant pirmines žaliavas. Reikalavimų 21 p. numatė, jog po apdorojimo Reikalavimuose nustatytus reikalavimus atitinkantys pelenai ir šlakas gali būti panaudojami civilinės ir statybų inžinerijos statiniams (pavyzdžiui, keliams tiesti ir rekonstruoti, pastatų pamatams ir pan.) kaip statybinė medžiaga, statybinės medžiagos papildas arba pakaitalas vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos kelių įstatyme, atitinkamuose statybos ir kelių techniniuose reglamentuose nustatytais reikalavimais arba naudojami sąvartynų rekultivacijai. Aptartos Reikalavimų nuostatos reiškia tai, jog pelenų ir šlako tvarkymas dėl pačių medžiagų (pelenų ir šlako) specifiškumo, jų susidarymo būdo, apdorojimo yra specifinė veikla, kuriai taikomas specifinis reguliavimas. Šio reguliavimo specifiškumas pasireiškia ir tuo, jog pelenai iš šlakas nėra gaminamos medžiagos ar juo labiau gaminamos cheminės medžiagos, tai yra atliekų tvarkymo veikla, pradedant atliekų apdorojimu ir baigiant šių atliekų panaudojimu. Reikalavimai nenumato, jog atliekos po apdorojimo praranda savo kaip „atliekų“ teisinę sąvoką ir joms būtų taikytina nauja „statybinės medžiagos“ sąvoka. Reikalavimai tiesiog nustato, kokiu būdu atliekos gali būti panaudojamos, t. y. kaip statybinė medžiaga.

Institucija nepagrįstai nurodo, jog tarp UAB „G. L.“ ir LAKD sudaryta 2020-08-20 Bendradarbiavimo sutartis yra niekinė ir negaliojanti. Jeigu Institucija traktuoja minėtą sutartį kaip niekinę, tai turėtų tai pagrįsti, o ne referuoti į ATĮ ir CK nuostatas, kurios to visiškai nepagrindžia.

Pažymėjo, jog pažeidimo metu (2021 m. balandžio mėn.) negaliojo jokie teisės aktai, pagal kuriuos apdorotos atliekos turėtų būti laikomos chemine medžiaga. Teisės aktuose nesant aiškiai suformuluotų imperatyvų registruoti šlaką (pelenus), UAB „G. L.“ negalėjo būti pripažinta tokį teisės pažeidimą padariusi, remiantis vien tik Institucijos teisės aktų interpretacijomis. Iš to seka, jog negalima ir Bendrovės vadovo atsakomybė. V. Ž. veiksmuose nėra kaltės.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka, jis yra nepagrįstas ir turi būti netenkintinas, paliekant galioti Institucijos 2021 m. spalio 26 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-4410-2021.

Nurodė, kad UAB „G. L.“ vykdo nepavojingų dugno šlako ir pelenų atliekų iš komunalinių atliekų deginimo įrenginio apdorojimą įrengtose šlako ir pelenų atliekų apdorojimo aikštelėse. Įmonei išduotas TIPK leidimas, ji registruota atliekfėda“ kogeneracinės jėgainės įrenginio atliekų deginimo metu susidariusius dugno pelenų (šlako) atliekas, kurias paruošia tolimesniam naudojimui. Po apdorojimo susidariusias medžiagas sendina kaupuose ne mažiau 3 mėnesius nuo kaupo supylimo. Praėjus sendinimo periodui tyrimais yra nustatomi cheminių medžiagų rodikliai - išplovimų ribinės vertės, kaip tai numatyta Reikalavimų 15 punkte. Įmonės TIPK leidime ir atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente numatyta, kad apdorojus ir atlikus sendinimo procesą dugno pelenu ir šlako atliekoms (atlieku naudojimo veikla R5) yra gaunama produkcija - mineralinė medžiaga, skirta tolimesniam naudojimui. Įmonės pelenu ir šlako atlieku apdorojimo metu gauta mineralinė medžiaga atitinka įmonės TIPK leidime ir VGKKV nustatytus reikalavimus bei Reikalavimu nuostatas. Įmonės TIPK leidime taipogi nurodyta, kad technologinio proceso metu gauta mineralinė medžiaga (apdorotas šlakas (pelenai)), juodųjų metalų ir spalvotųjų metalų atliekos bus laikomos atskirose krūvose ar konteineriuose iki jų panaudojimo arba perdavimo tolimesniems atliekų tvarkytojams (po apdorojimo susidariusių medžiagų ir atliekų laikymas/tvarkymas). Šlakas (pelenai) laikomi apdoroti, t. y. vertinami kaip mineraline medžiaga, tik po 3 mėnesių brandinimo ir atliktus atitinkamus tyrimus. Gautai mineralinei medžiagai, atlikus eksploatacinių savybių pastovumo vertinimą ir tikrinimą, bus parengta eksploatacinių savybių deklaracija. Eksploatacinių savybių deklaracija bus parengiama vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 1.01.04:2015 „Statybos produktų, neturinčių darniųjų techninių specifikacijų, eksploatacinių savybių pastovumo vertinimas, tikrinimas ir deklaravimas. Bandymų laboratorijų ir sertifikavimo įstaigų paskyrimas. Nacionaliniai techniniai įvertinimai ir techninio vertinimo įstaigų paskyrimas ir paskelbimas“. Apdorotas šlakas (pelenai) gali būti naudojamas kaip mineralinė medžiaga kelių, pramonės objektų statyboje, sąvartynų uždengimui, betoninių konstrukcijų užpildymui ir kt..

Įmonės bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidariusių pelenų ir šlako mišinių vidinės gamybos kontrolės bei kokybės vadove (VGKKV) aprašoma bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidariusių pelenų ir šlako mišinių vidinės gamybos kontrolės tvarka, technologiniai gamybos reikalavimai, kokybės reikalavimai. Jame nurodoma, kad bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidarę pelenai - bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidarę nepavojingieji dugno pelenai (degimo kameroje degimo proceso pabaigoje iškrentančios deginimo proceso atliekos ir nepavojingosios garo katilų dulkės) - deginimo proceso atliekos, iškrentančios iš katilo šilumokaičių; bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidaręs šlakas - deginimo proceso nedeganti liekana, susikaupusi degimo kameros dugne, o žaliava - į pelenų ir šlako apdorojimo aikštelę atvežti neapdoroti nepavojingi bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidarę pelenai (toliau - pelenai) ir šlakas (toliau - šlakas). Pelenų ir šlako apdorojimas - pelenų ir šlako naudojimo ar šalinimo veikla, įskaitant jų paruošimą naudoti arba šalinti (ši veikla apima smulkinimą, sijojimą, metalų separavimą (atskyrimą), sendinimą (brandinimą), plovimą ir kitus būdus, siekiant stabilizuoti pelenus ir sumažinti cheminių medžiagų išplovimą). Pelenai ir šlakas susidaro UAB „F. K.“ atliekų deginimo jėgainėje ((duomenys neskelbtini)), o apdorojami UAB „G. L.“ pelenų ir šlako apdorojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. Aikštelėje vykdomas bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidariusių nepavojingų pelenų ir šlako mišinių apdorojimas, atskiriant metalus bei paruošiant tolimesniam panaudojimui. Apdorotiems nesurištiems mišiniams, pagamintiems iš pelenų ir šlako, atlikus eksploatacinių savybių pastovumo vertinimą ir tikrinimą, parengiama eksploatacinių savybių deklaracija vadovaujantis statybos techniniu reglamentu. Nesurištieji mišiniai, pagaminti iš apdorotų pelenų ir šlako, gali būti naudojami pagal įrodytą naudojimo paskirtį kelių, pramonės objektų statyboje, sąvartynų uždengimui, betoninių konstrukcijų užpildymui ir kt. Nesurištųjų mišinių gamybai naudojami bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidarę apdoroti pelenai ir šlakas, kurie atitinka Reikalavimų nuostatas.

Pelenų ir šlako tvarkymo reikalavimai privalomi visiems asmenims, kurių veikla susijusi su nepavojingųjų pelenų ir nepavojingojo šlako susidarymu, tvarkymu ir panaudojimu (Reikalavimų 2 punktas). Todėl laikytina, kad Pelenų ir šlako tvarkymo reikalavimai taikytini pelenams ir šlakui kaip atliekoms, ir apdorotiems pelenams ir šlakui, kurie priskirtini produktams (medžiagoms).

Reikalavimų 21 punkte nurodyta, kad po apdorojimo pelenai ir šlakas, atitinkantys nustatytus reikalavimus, gali būti panaudojami civilinės ir statybų inžinerijos statiniams (pavyzdžiui, keliams tiesti ir rekonstruoti, pastatų pamatams ir pan.) kaip statybinė medžiaga, statybinės medžiagos papildas arba pakaitalas vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos kelių įstatyme, atitinkamuose statybos ir kelių techniniuose reglamentuose nustatytais reikalavimais arba naudojami sąvartynų rekultivacijai. Reikalavimų 22 punkte nurodyta, kad civilinėje ir statybos inžinerijoje leidžiama panaudoti pelenus ir šlaką, kai metalų likutis juose sudaro ne daugiau kaip 5 procentus pelenų ar šlako svorio, bendros organinės anglies kiekis pelenuose ir šlake ne didesnis kaip 3 procentai pelenų ir šlako svorio, iškaitinimo nuostolis ne didesnis kaip 6 procentai, o išplovimo rodikliai neviršija 1 lentelėje nurodytų verčių.

Vadovaujantis Reikalavimų nuostatomis, pelenai ir šlakas po apdorojimo gali būti naudojami civilinės ir statybų inžinerijos statiniams kaip statybinė medžiaga. statybinės medžiagos papildas arba pakaitalas tik išpildžius šias sąlygas: pirma, metalų likutis sudaro ne daugiau kaip 5 procentus pelenų ar šlako svorio, bendros organinės anglies kiekis pelenuose ir šlake ne didesnis kaip 3 procentai pelenų ir šlako svorio, iškaitinimo nuostolis ne didesnis kaip 6 procentai, išplovimo rodikliai neviršija Pelenų ir šlako tvarkymo reikalavimų 22 punkte pateiktos 1 lentelėje nurodytų verčių. Viršijantys nurodytoje lentelėje nurodytas vertes pelenai ir šlakas turi būti tvarkomi kaip atliekos; antra, pelenai ir šlakas atitinka reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos kelių įstatyme, atitinkamuose statybos ir kelių techniniuose reglamentuose.

Įgyvendinant antrąją sąlygą pelenų ir šlako (kaip statybos produkto) gamintojas, vadovaudamasis Statybos įstatymu ar 2011-03-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 305/2011, privalo parengti darniosios ar nedarniosios srities statybos produkto, tiekiamo Lietuvos rinkai, eksploatacinių savybių deklaraciją. Eksploatacinių savybių deklaracija darniosios srities statybos produktams rengiama pagal Reglamentą (ES) Nr. 305/2011, nedarniosios srities statybos produktams - pagal STR 1.01.04:2015 „Statybos produktų, neturinčių darniųjų techninių specifikacijų, eksploatacinių savybių pastovumo vertinimas, tikrinimas ir deklaravimas. Bandymų laboratorijų ir sertifikavimo įstaigų paskyrimas. Nacionaliniai techniniai įvertinimai ir techninio vertinimo įstaigų paskyrimas ir paskelbimas“. Gamintojas, pateikdamas eksploatacinių savybių deklaraciją, prisiima atsakomybę užjoję nurodytas statybos produkto savybes. Pelenų ir (ar) šlako, kaip statybos produkto, panaudojimas statiniuose (pastatuose, susisiekimo komunikacijose, inžineriniuose tinkluose ir kt.) turi būti numatytas konkretaus statinio projekte. Rengdamas projektą statinio projektuotojas privalo atsižvelgti į gamintojo nurodytas statybos produkto savybes ir prisiimti atsakomybę už naudojamų produktų tinkamumą konkrečiam statiniui. Pelenai ir šlakai taip pat gali būti naudojami savo reikmėms civilinės ir statybų inžinerijos statiniams, kai jų naudojimas numatytas statinio projekte, jame nustatytomis sąlygomis ir užtikrinus, kad neviršijami Pelenų ir šlako tvarkymo Reikalavimuose nustatyti rodikliai. Veiklos vykdytojas turi teisę pelenus ir šlaką (atliekas) perdirbti (perdirbimo veiklos R5, R4) į produktą (medžiagą) jeigu toks atliekų naudojimas numatytas atliekų tvarkytojui išduoto taršos leidimo ar TIPK leidimo sąlygose.

Neplaninio patikrinimo metu nustatyta, kad Įmonė 2020 metais pelenų ir šlako atliekų apdorojimo metu (atliekos sąrašo kodas 19 01 12) Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (toliau - GPAIS) nurodė susidariusius ir perduotus (išleistus i rinka) mineralinės medžiagos kiekius: susidarė - 14745.160 t. panaudota - 0 t. likutis - 14745.160 t. Įmonė 2021-01-01 - 2021 -04-28 laikotarpiu pelenu ir šlako atlieku apdorojimo metu (atliekos sąrašo kodas 19 01 12) nurodė susidariusius ir perduotus (išleistus į rinka) mineralinės medžiagos kiekius: likutis — 14745.160 t. susidarė - 10532,660 t. panaudota - 6988.160 t (pagal įmonės kroviniu važtaraščius), likutis 18289,660 t. GPAIS mineralinė medžiaga apskaityta kaip pelenu ir šlako atlieku tvarkymo metu susidariusi medžiaga, nurodytas medžiagos, daikto KN kodas 2621 - kiti šlakai ir pelenai, iškaitant jūros dumbliu pelenus: pelenai ir liekanos, susidariusios deginant buitines atliekas. Iki 2021-04-28 (2021 metu II ketvirtis) įmonė perdavė (pateikė i rinka) AB ..Kauno tiltai" 6988.160 t mineralinės medžiagos naudoti (GPAIS nurodytas naudojimo apibūdinimas - vartojimas).

Įmonė 2020 metais pelenų ir šlako atliekų apdorojimo metu (atliekos sąrašo kodas 19 01 12) GPAIS nurodė sutvarkytą atliekų kiekį - 14900.2501, iš kurių susidarė atliekų - 155.090 t. tai kiti juodieji metalai ir jų lydiniai (atliekos sąrašo kodas 19 12 02 07) - 3.8501 ir kiti spalvotieji metalai ir jų lydiniai (atliekos sąrašo kodas 19 12 03 05) - 151.240 t. bei medžiagos (daikto KN kodas 2621) - 14745.160 t. iš kurių panaudota (perduota vartojimui) - 0 t. 2021-01-01 - 2021-04-28 laikotarpiu pelenų ir šlako atliekų apdorojimo metu (atliekos sąrašo kodas 19 01 12) nurodė sutvarkytą atliekų kiekį - 10634.300 t, iš kurių susidarė atliekų - 101.640 t. tai kiti juodieji metalai ir jų lydiniai (atliekos sąrašo kodas 19 12 02 07) - 2.000 t ir kiti spalvotieji metalai ir jų lydiniai (atliekos sąrašo kodas 19 12 03 05) - 99,640 t, bei medžiagos (daikto KN kodas 2621) - 10532.660 t, iš kuriu panaudota (perduota vartojimui) — 8310.180 t.

Iš aukščiau aprašytų duomenų matyti, kad Įmonė, teikdama atliekų tvarkymo apskaitą, GPAIS nurodė pelenų ir šlako atliekos apdorojimo metu sutvarkytą bendrą pelenų ir šlako atliekų kiekį (atliekos sąrašo kodas 19 01 12), iš kurio susidarė atliekos - kiti juodieji metalai ir jų lydiniai (atliekos sąrašo kodas 19 12 02 07), atliekos - kiti spalvotieji metalai ir jų lydiniai (atliekos sąrašo kodas 19 12 03 05) ir medžiagos (daikto KN kodas 2621).

TIPK leidime nurodyta, kad gautai mineralinei medžiagai, atlikus eksploatacinių savybių pastovumo vertinimą ir tikrinimą, bus parengta eksploatacinių savybių deklaracija, vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 1.01.04:2015 „Statybos produktų, neturinčių darniųjų techninių specifikacijų, eksploatacinių savybių pastovumo vertinimas, tikrinimas ir deklaravimas. Bandymų laboratorijų ir sertifikavimo įstaigų paskyrimas. Nacionaliniai techniniai įvertinimai ir techninio vertinimo įstaigų paskyrimas ir paskelbimas“. Įmonės VGKKV nurodyta, kad apdorotiems nesurištiems mišiniams, pagamintiems iš pelenų ir šlako, atlikus eksploatacinių savybių pastovumo vertinimą ir tikrinimą, parengiama eksploatacinių savybių deklaracija vadovaujantis statybos techniniu reglamentu.

Į bylą pateiktoje eksploatacinių savybių deklaracijoje Nr. 1 nurodytos statybos produkto deklaruojamos eksploatacinės savybės bei unikalus produkto tipo identifikacinis kodas - nesurištasis mišinys fr. 0/16; statybos produktui taikoma techninė specifikacija: LST EN 13285:2018, TRA SBR 19; gamintojo numatyta statybos produkto naudojimo paskirtis: žemės sankasos gruntų įrengimui ir žemės sankasos grunto mechaniniam pagerinimui, apsauginiams šalčiui atspariems sluoksniams bei šalčiui nejautrių medžiagų sluoksniams įrengti; gamintojas UAB „Gren Lietuva“; statybos produkto eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo ir tikrinimo sistema: 4; bandymų laboratorijos pavadinimas: Vilniaus tech Automobilių kelių mokslo laboratorija. Taipogi, jog nesurištasis mišinys, pagamintas iš bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidariusių pelenų ir šlako.

Iš šių pateiktų aplinkybių matyti, kad pelenų ir šlako atliekos apdorojimo metu gauta mineralinė medžiaga, GPAIS apskaityta medžiagos, daikto KN kodu 2621, yra vertintina kaip statybinė medžiaga, statybos produktas, nagrinėjamu atveju - nesurištasis mišinys fr.0/16 (Valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus 2019-12-20 įsakymas Nr. V-191 „Dėl Automobilių kelių nesurištųjų mišinių ir gruntų, naudojamų sluoksniams be rišiklių. techninių reikalavimų aprašo TRA SBR 19 patvirtinimo“), kurio registracija, vertinimas ir autorizacija turi būti atliekami Reglamente (EB) Nr. 1907/2006 nustatytais atvejais ir tvarka. Pelenai ir šlakas, kaip statybos produktas, laikomi chemine medžiaga pagal RE ACH reglamentą, ir turi atitikti šiame reglamente nustatytus cheminių medžiagų registracijos Europos cheminių medžiagų agentūroje reikalavimus. REACH reglamente nustatyta, kad produkto (cheminės medžiagos) gamintojams taikoma registracijos prievolė, jeigu medžiagos pagaminama viena tona ar daugiau per metus, nepriklausomai nuo klasifikacijos. Jeigu pelenai ir šlakas naudojami/tvarkomi kaip atliekos - cheminių medžiagų ir cheminių mišinių tvarkymo teisės aktų reikalavimai netaikomi. Tačiau jeigu pelenai ir šlakas naudojami/tvarkomi kaip statybinės medžiagos, statybos produktai - taikomi bendrieji cheminių medžiagų tvarkymo reikalavimai, todėl pelenų (šlako), kurie nebelaikomi atliekomis ir naudojami/tiekiami rinkai kaip statybinė medžiaga, registracijai nėra išimčių pagal REACH reglamentą. Jeigu pelenų (šlako) pagaminama ar importuojama 1 tona ar daugiau per metus, gamintojas ar importuotojas privalo cheminę medžiagą užregistruoti pagal REACH reglamento II antraštinės dalies reikalavimus. Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad cheminių medžiagų registracija, vertinimas ir autorizacija turi būti atliekami Reglamente (EB) Nr. 1907/2006 nustatytais atvejais ir tvarka.

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas.

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Iš byloje esančios rašytinės medžiagos bei teismo metu duotų parodymų nustatyta, kad V. Ž. nubaustas pagal ANK 308 straipsnio 1 dalį 950 Eur bauda už tai, kad nuo 2021 m. balandžio 6 d. 10.00 val. iki 2021 m. balandžio 22 d. 10.00 val., Klaipėdos rajono sav., (duomenys neskelbtini), atlikus UAB „F. H. Lietuva“ (2021 m. liepos mėn. pakeistas įmonės pavadinimas į UAB „G. L.“) neplaninį patikrinimą nustatyta, kad iš UAB „F. K.“ atvežamas nepavojingas dugno šlako ir pelenų atliekas UAB „F. H. Lietuva“ perdirba į mineralinę medžiagą ir turi savo patvirtintą bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidariusių pelenų ir šlako mišinių VGKKV, kuriame nustatė techninius ir aplinkosauginius reikalavimus. UAB „F. H. Lietuva“ vykdomo pelenų (šlako) apdorojimo proceso metu pagamintai mineralinei medžiagai. UAB „F. H. Lietuva“ gamina mineralinę medžiagą, vadovaudamasi UAB „F. H. Lietuva“ TIPK leidimo Nr. T-KL.2-27/2020 reikalavimais, ir VGKKV nurodymais bei Reikalavimų nuostatomis. Pagal CMCMĮ 13 straipsnio 1 dalį, pelenų (šlako) apdorojimo procese gauta mineralinė medžiaga turi būti registruojama, vertinama ir autorizuojama pagal REACH reglamente nustatytą tvarką. Kaip nurodo ECHA 2010 m. gegužės mėn. rekomendacijose dėl atliekų ir regeneruotų cheminių medžiagų - visos atliekų regeneravimo formos, įskaitant mechaninį apdorojimą, laikomos gamybos procesu, kada pritaikius vieną ar kelis regeneravimo etapus, gaunama viena ar kelios grynos cheminės medžiagos arba medžiagos mišinyje ar gaminyje, ir šios medžiagos nustoja būti atliekomis.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. Ž., tiek skundu, tiek teismo posėdžio metu jo atstovas advokatas nurodė, jog nutarimas yra neteisėtas, nepagrįstas, nes nebuvo gaminamos cheminės medžiagos, jos nebuvo teikiamos į rinką. UAB „G. L.“ yra atliekų tvarkytojas, kuris verčiasi nepavojingų atliekų tvarkymu, apdorojimu.

ANK 308 straipsnio 18 dalyje numatyta, kad draudimo gaminti ir (arba) tiekti rinkai chemines medžiagas, atskiras ir esančias cheminių mišinių ar gaminių sudėtyje, kai jos nustatyta tvarka neįregistruotos, pažeidimas užtraukia baudą su cheminių medžiagų tvarkymu susijusia veikla užsiimantiems asmenims ir su cheminių medžiagų tvarkymu susijusia veikla užsiimančių juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų.

Šio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės elementai: 1) subjekto vertimasis cheminių medžiagų gamyba ir (arba) tiekimu rinkai; 2) cheminės medžiagos nustatyta tvarka neįregistruotos; 3) teisės aktų reikalavimų, draudžiančių gaminti ir (arba) tiekti rinkai chemines medžiagas pažeidimas.

ATĮ 2 straipsnio 20 dalyje numatyta, kad atliekų tvarkytojas – įmonė, kuri surenka ir (ar) veža, ir (ar) paruošia naudoti, įskaitant pradinį apdorojimą, ir (ar) naudoja, ir (ar) šalina atliekas, atlieka šių veiklų organizavimą ir stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą. Atliekų tvarkymas – atliekų surinkimas, vežimas, paruošimas naudoti, įskaitant pradinį apdorojimą, naudojimas ir šalinimas, šių veiklų organizavimas ir stebėsena, šalinimo vietų vėlesnė priežiūra, įskaitant, kai minėtus veiksmus atlieka prekiautojas atliekomis ar tarpininkas (ATĮ 2 straipsnio 18 dalis). Atliekų apdorojimas – atliekų naudojimo ar šalinimo veikla, įskaitant jų paruošimą naudoti arba šalinti (ATĮ 2 straipsnio 7 dalis). Atliekų naudojimas – veikla, kurios pagrindinis rezultatas yra atliekas sudarančių medžiagų naudojimas konkrečiai paskirčiai vietoj kitų medžiagų, arba veikla, kurios rezultatas yra atliekų paruošimas naudoti pagal tą paskirtį įmonėje arba visame ūkyje. Nebaigtinį atliekų naudojimo veiklų sąrašą nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – Aplinkos ministerija) (ATĮ 2 straipsnio 11 dalis).

UAB „G. L.“ vykdo nepavojingų dugno šlako ir pelenų iš komunalinių atliekų deginimo įrenginio, apdorojimą įrengtoje šlako (pelenų) naudojimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., registruota atliekų tvarkytojų valstybės registre Nr. REOBJ0015380 (b. l. 35). Atsižvelgiant į visa tai, UAB „G. L.“ laikytina atliekų tvarkytoju ATĮ 2 straipsnio 20 dalyje įtvirtintos sąvokos prasme.

Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 1 priede numatytos veiklos rūšys, pagal kurias nustatoma, ar įrenginiui reikia turėti leidimą pagal taisyklių reikalavimus. Atliekų tvarkymas: nepavojingųjų atliekų šalinimas, kai pajėgumas didesnis kaip 50 tonų per dieną, apimantis vieną ar daugiau toliau nurodytų veiklos rūšių, išskyrus nuotekų dumblo iš komunalinių nuotekų valymo įrenginių apdorojimo veiklą: šlakų ir pelenų apdorojimas (Taisyklių 1 priedo 5.3.4 punktas). Taigi, šlakų ir pelenų apdorojimas yra atliekų tvarkymo veikla, kuriai, tais atvejais, kai viršijami teisės aktų rodikliai, reikalingas TIPK leidimas.

UAB „G. L.“ (buvęs pavadinimas UAB „F. H. Lietuva“) išduotas TIPK leidimas Nr. T-KL.2-27/2020 atliekų tvarkymo veiklai vykdyti. Numatoma įrengti šlako (pelenų) apdorojimo aikštelę ir vykdyti nepavojingų dugno pelenų (šlako), iš atliekų deginimo įrenginių, apdorojimą, atskiriant metalo atliekas bei nepavojingą dugno pelenų (šlako) paruošimą tolimesniam panaudojimui (b. l. 93–132).

UAB „G. L.“ priima šlaką (pelenus) iš UAB „G. K.“, kuri veikia kaip atliekas deginanti termofikacinė jėgainė, ir pelenai bei šlakas yra pramoninio proceso liekana. Tai, jog UAB „G. L.“ pelenus (šlaką) perdirba į mineralinę medžiagą, savaime neįrodo, jog gaminama cheminė medžiaga. UAB „G. L.“ nėra cheminių medžiagų gamintojas, tačiau yra atliekų tvarkytojas, kuris verčiasi nepavojingų atliekų tvarkymu, apdorojimu,

REACH reglamento 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad cheminė medžiaga – natūralus arba gamybos proceso metu gautas cheminis elementas ir cheminių elementų junginys, įskaitant priedus, reikalingus jo stabilumui išlaikyti, ir priemaišas, atsirandančias gaminant, išskyrus tirpiklius, kurie gali būti atskirti nedarant poveikio cheminės medžiagos stabilumui ar nepakeičiant jos sudėties. REACH reglamento 3 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad cheminių medžiagų gamyba – cheminių medžiagų gaminimas ar natūralių cheminių medžiagų išgavimas.

REACH reglamento 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/12/EB apibrėžtos atliekos nėra laikomos chemine medžiaga, preparatu ar gaminiu, kaip apibrėžta šio reglamento 3 straipsnyje. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/12/EB (toliau – Direktyva) I priede pramoninių procesų liekanoms (pavyzdžiui, šlakai, distiliatorių nuosėdos ir t. t.) suteikta atliekų kategorija Q8. Iš bylos rašytinės medžiagos matyti, kad po pelenų (šlako) apdorojimo gaunama mineralinė medžiaga yra iš esmės tie patys pelenai (šlakas), tik be metalo atliekų. Kadangi, pramoninių procesų liekanos (šlakai) yra Direktyvoje apibrėžtos atliekos, nagrinėjamu atveju REACH reglamento nuostatos netaikomos. Atsižvelgiant į visa tai, UAB „Gren Lietuva“ atliekamo pelenų (šlako) apdorojimo procese gaunama mineralinė medžiaga nelaikytina cheminė medžiaga REACH reglamento cheminės medžiagos sąvokos prasme, ji neregistruotina REACH reglamento nustatyta tvarka.

CMCMĮ 1 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad šis įstatymas netaikomas atliekų tvarkymui. UAB „G. L.“ yra atliekų tvarkytojas, įmonė verčiasi atliekų tvarkymu (pelenų ir šlako apdorojimu ir panaudojimu), todėl CMCMĮ reikalavimai UAB „G. L.“ netaikomi, aptariamos atliekos nelaikytinos cheminėmis medžiagomis CMCMĮ prasme.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. D1-805 patvirtintų „Atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidariusių pelenų ir šlako tvarkymo reikalavimų“ 4.3 punkte numatyta, kad pelenų ir šlako apdorojimas – pelenų ir šlako naudojimo ar šalinimo veikla, įskaitant jų paruošimą naudoti arba šalinti (ši veikla apima smulkinimą, sijojimą, metalų separavimą (atskyrimą), sendinimą (brandinimą), plovimą ir kitus būdus, siekiant stabilizuoti pelenus ir sumažinti cheminių medžiagų išplovimą). Ši nacionalinės teisės akto nuostata tik sustiprina teismo įsitikinimą, kad aptariama UAB „G. L.“ veikla negali būti laikoma cheminės medžiagos gamyba.

Institucija nutarime bei atsiliepime nurodė, jog UAB „G. L.“ 2021 m. balandžio 06-22 d. pateikė rinkai 6988,73 tonų neregistruotos mineralinės medžiagos. Pagal 2020-08-20 UAB „G. L.“ su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos pasirašytą bendradarbiavimo sutartį Nr. S-l 130 dėl mineralinės medžiagos tiekimo eksperimentinės dangos konstrukcijos valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1705 Mikutaičiai I-Vertimai ruožui nuo 0,000 iki 3,770 km įrengti, UAB „G. K.“ perdavė Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos rangovui UAB „Kauno tiltai“ 6988,73 tonų.

Iš byloje esančios medžiagos bei teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad UAB „G. L.“ šlaką ir pelenus perdavė LAKD pagal Bendradarbiavimo sutartį eksperimentiniu tikslu, t. y. tam, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija galėtų atlikti bandymus ir įrengti dalį važiuojamo kelio ruožo, panaudojant atliekas (pelenus ir šlaką) (b. l. 20-22). Bendradarbiavimo sutartyje buvo numatyta, jog šlakas turi tenkinti reikalavimus, numatytus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. D1-805 patvirtintus „Atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro atliekų deginimo susidariusių pelenų ir šlako tvarkymo reikalavimus“. 2008-11-19 Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (toliau - Atliekų direktyva) 6 straipsnyje nurodoma, kad tam, jog atliekos nustotų būti laikomos atliekomis, nepakanka vien tik naudojimo operacijos, tačiau atliekos turi atitikti ir konkrečius (visus) kriterijus: a) medžiaga ar objektas yra visuotinai naudojamas konkretiems tikslams; b) tokiai medžiagai ar objektui egzistuoja rinka ar paklausa; c) medžiaga ar objektas tenkina techninius reikalavimus konkretiems tikslams ir atitinka produktams taikytinus galiojančius teisės aktus bei standartus; d) naudojant medžiagą ar objektą nebus padarytas bendras neigiamas poveikis aplinkai ar žmonių sveikatai. Pažeidimo metu galiojusio ATĮ 3² straipsnis numatė, jog konkrečius atliekų nebelaikymo atliekomis kriterijus atskiriems atliekų srautams nustato aplinkos ministras, laikydamasis identiškai tų pačių sąlygų (kriterijų), kaip nurodyta ir Atliekų direktyvos 6 straipsnyje. Tiek ES, tiek nacionalinis reguliavimas nustato tuos pačius kriterijus, kuriuos vertinant ir yra nustatoma ar atlieka vis dar laikytina atlieka, ar ne. Šiuo atveju nustatyta, kad atliekos (šlakas ir pelenai) važiuojamojo kelio įrengimo tikslu nebuvo naudojamas visuotinai, šlakui pagal tokį jos panaudojimo tikslą neegzistavo rinka ar paklausa. Bendradarbiavimo sutarties nuostatos patvirtina, jog mineralinė medžiaga LAKD buvo reikalinga būtent tik kaip eksperimento dalis kelio dangos konstrukcijos įrengimui.

Tikrinimo metu galiojęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. D1-805 patvirtinti „Atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro atliekų deginimo susidariusių pelenų ir šlako tvarkymo reikalavimai“ (toliau – Reikalavimai) nenumatė, jog norint atliekas panaudoti kelių tiesimui ar kitiems tikslams, numatytiems reikalavimuose, šios atliekos turėtų būti registruojamos REACH reglamento nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog minėtame įsakyme nenumatyta, nuo kada šlakas (pelenai) nebelaikomi atliekomis. Reikalavimų 1 ir 2 punktai numato, jog šie Reikalavimai nustato pelenų ir šlako tvarkymo apsaugos reikalavimus, o Reikalavimai yra privalomi asmenims, kurių veikla susijusi su pelenų ir šlako susidarymu, tvarkymu ir panaudojimu. Reikalavimų 4.6 punktas numatė, jog pelenų ir šlako panaudojimas - aplinkai ir visuomenės sveikatai saugi ūkinė veikla, apimanti pelenų ir šlako kaip medžiagos panaudojimą civilinės ir (ar) statybos inžinerijos reikmėms, sąvartynų rekultivacijai, pakeičiant pirmines žaliavas, ir UAB „G. L.“ šiai veiklai buvo išduotas TIPK leidimas.

Tai, jog UAB „G. L.“ priėmė iš UAB „G. K.“ nepavojingas dugno šlako ir pelenų atliekas ir juos apdorojo, savaime nereiškia, kad UAB „G. L.“ iš šių atliekų pagamino būtent chemines medžiagas ir tiekė jas rinkai ANK 308 straipsnio 18 dalies dispozicijos prasme. Byloje nenustatyta, kad po UAB „G. L.“ atlikto atliekų apdorojimo proceso buvo pagaminta būtent cheminė medžiaga, taip pat nebuvo nustatyta, kad UAB „G. L.“ pagaminta mineralinė medžiaga būtų panaudota kaip statybinė medžiaga ar panaudota viešiesiems ar privatiems poreikiams tenkinti, o ne eksperimentiniais tikslais. UAB „G. L.“ nepažeidė TIPK leidimo Nr. T-KL.2-27/2020 atliekų tvarkymo veiklai vykdyti, kuris suteikė teisę vykdyti nepavojingų dugno pelenų (šlako), iš atliekų deginimo įrenginių, apdorojimą, atskiriant metalo atliekas bei nepavojingą dugno pelenų (šlako) paruošimą tolimesniam panaudojimui. UAB „G. L.“ atliekamas pelenų (šlako) panaudojimas negali būti laikomas cheminės medžiagos tiekimu rinkai, nes, kaip jau minėta, UAB „G. L.“ LAKD perduota mineralinė medžiaga eksperimentiniu tikslu, ir perduota mineralinė medžiaga nelaikytina chemine medžiaga.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, pripažįsta, kad Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto 2021 m. spalio 26 d. priimtas nutarimas Nr. AM-AAD-ANR_N-4410-2021, kuriuo V. Ž. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 308 straipsnio 18 dalyje, nėra pagrįstas, todėl naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

skundą tenkinti.

Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos 2021 m. spalio 26 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-4410-2021 (ROIK 21145010092), ir administracinio nusižengimo teiseną V. Ž. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas gali būti skundžiamas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.