Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, išsituokęs, pensininkas, turintis neįgalumą, gyvenantis deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini)., anksčiau teistas 2018-08-24 Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu pagal BK 281 str. 7 d. (2 epizodai), laisvės atėmimu 6 mėn., vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, paskirta baudžiamoji poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumui išnykus, laikytinas neteistu, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. T. nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą, o būtent: 2025-07-16, apie 14 val., (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu sudavė ne mažiau 1 kartą A. K. į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajam kraujosruvą kairės akies vokuose, t. y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis J. T. kaltu prisipažino bei parodė, kad šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) Nuo praėjusių metų rudens gyvena kartu su nukentėjusiuoju (duomenys neskelbtini). Jo santykiai su nukentėjusiuoju normalūs. 2025-07-16 atėjo anksčiau į (duomenys neskelbtini), atsisėdo ant suolelio. Suoliukas buvo ne prie stalo, o bendras visiems atsisėsti. Atėjęs A., liepė jam pasislinkti. Ant suoliuko buvo daugiau žmonių ir nebuvo kur slinktis. Tada A. bandė spirti jam, bet nepataikė. Jam atsistojus, A. suėmė jį už rūbų. Jis nukentėjusiajam smogė vieną kartą kumščiu į kairę akį. Jis nukentėjusįjį nebuvo suėmęs už rūbų. Kiti gyventojai juos išskyrė, konfliktas baigėsi. Prie jų, įvykio metu, buvo ir kitų žmonių: S. ir kitas gyventojas, kurio vardo nepamena. Nukentėjusiojo kairės akies voke kraujosruva galėjo atsirasti nuo jo veiksmų. Dėl savo veiksmų gailisi. Konflikto metu buvo blaivus. Nukentėjusiojo atsiprašė, prašė susitaikyti ir gyventi draugiškai, bet nukentėjusysis nesutinka. Sakė, kad jis turėjo jo iškart atsiprašyti, o ne kitą dieną.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu teismas nutraukė tolimesnį įrodymų tyrimą, kadangi įvykio aplinkybės pakankamai aiškios, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokuroras ir gynėjas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta bylos rašytiniais įrodymais: nukentėjusiojo A. K. parodymais, kad 2025-07-16, apie 14 val., būnant (duomenys neskelbtini)ir atsisėdo ant suolo, šalia J. T.. Netrukus atėjo S. L., priėjo prie jo. Kadangi nebuvo daug vietos ant suolo atsisėsti S. L., jis pečiu prilietęs J. T. į petį, vos pastūmė sakydamas, kad pasislink. Tačiau J. T. nesislinko ir kumščiu jam sudavė tris kartus į veidą, ties kaire akimi. Juto skausmą. Skausmą vertina 7 balais iš dešimties. Nepamena, kurios rankos kumščiu jam sudavė, gal iš kairės. Po smūgių, abu atsistojo. J. T. suėmė už rūbų ties krūtine, laikė, paklausė, už ką jam sudavė. Atėjo (duomenys neskelbtini)S. ir juos išskyrė. Daugiau smūgių J. T. jam nesudavė. Jis J. T. smūgių nesudavė, nebandė suduoti, ar įspirti. Pečiu pastūmė J. T. į petį nestipriai, skausmo tikrai nesukėlė. Po įvykio, grįžęs į kambarį, dėjo šlapią rankšluostį ties akimi, juto skausmą, buvo matyti paraudimas. Ryte atsikėlus, matėsi mėlynė. 2025-07-18 vyko pas med. ekspertus apžiūrai. Į ligoninę dėl šio įvykio nesikreipė. Šį įvykį, kai jį mušė J. T., matė S. L.. Dėl šio įvykio turtinė žala nepadaryta, patyrė moralinę žalą dėl patirto skausmo, civilinio ieškinio nereikš. Tik nori, kad J. T. būtų nubaustas įstatymo numatyta tvarka. Pagal pareigūnę, pirminėje apklausoje nurodyta, kad jis norėjo atsisėsti ant suolo ir prašė J. T. pasislinkti, bet mano, kad pareigūnė apklausianti jį ne taip suprato, jis jau sėdėjo ant suolo ir prašė, kad pasislinktų J. T., kad priimtų atsisėsti S. L. (b. l. 12-13, 29-30); liudytojos S. Š. parodymais, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2025-07-16 buvo darbe. Jai būnant, apie 14 val., koridoriuje, išgirdo triukšmą, sklindantį iš (duomenys neskelbtini). Išgirdo keiksmažodžius, šūkavimus, suprato, kad iš namų gyventojų kažkas susipyko. Nedelsiant nuėjo į (duomenys neskelbtini)ir pamatė, kaip ant minkštasuolio sėdintys J. T. ir A. K. vienas kitam rankomis laikydami už rūbų, vienas kitą „tąsė“, t. y. stumdė. Tai pamačiusi, juos išskyrė ir pasodino atskirai. Paklausė, ar viskas gerai. Jie vienas kitam pretenzijų neturėjo. Kad vienas kitam suduotų smūgius, nematė. Konflikto pradžios, nematė. Dėl ko jie susipyko, nežino. Po to, tik A. K. paaiškino, kad jis norėjo šalia atsisėsti J. T. ant minkštasuolio, o J. T. jam sudavė į veidą, kiek kartų nesakė. Nesakė, ar kumščiu ar delnu. Ant A. K. veido sužalojimo žymių nebuvo matyti, tik ryte pastebėjo, kad ties kaire akimi buvo matyti mėlynė. A. K. pasakė, kad mėlynė atsirado po J. T. sudavimo jam į veidą. Po įvykio, kai juos išskyrė, A. K. nesiskundė skausmais, nesidengė akies rankomis, nieko daugiau nesakė. Su juo tik trumpai bendravo. Kai juos išskyrė, ant minkštasuolio, šalia A. K., sėdėjo dar vienas namų gyventojas - S. L.. Jis galėjo matyti konflikto pradžią. Kitų pašalinių asmenų nepastebėjo, arba nepamena, neužfiksavo to. A. K. ir J. T. gyvena viename kambaryje, būna, kad jie apsižodžiuoja, tačiau ankščiau tokio atvejo, kad vienas priešais kitą panaudotų smurtą, nėra buvę. Nėra, kad jie labai bendrautų. Ryte, A. K. atėjęs pas padalinio vedėją V. A. rodė, kad jam akis mėlyna, todėl vedėja apie tai pranešė policijai. Vedėja pačio įvykio nematė (b. l. 65-66); liudytojo S. L. parodymais, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Prieš maždaug savaitę laiko, t. y. 2025 m. liepos mėn. viduryje, tikslios datos nepamena, apie pietus, galėjo būti apie 14 val., atėjo į (duomenys neskelbtini), pamatė ant minkštasuolio sėdinčius J. T. ir A., pavardės nežino. Priėjo prie jų, norėjo atsisėsti ant minkštasuolio, tačiau nebuvo daug vietos. A. K. paprašė J. T. pasislinkti, sakydamas „pasislink“, pakartojo kelis kartus. J. T. nesislinko ir iš karto kumščiu sudavė tris kartus A. K., sėdinčiam šalia, į veidą. Pataikė ties akimi. Abu atsistojo, pradėjo vienas ant kito „bambėti“, keiksnoti. Netrukus atėjo S., pavardės nežino, ir juos ramino, išskyrė. Viskas tuo ir baigėsi. Ar J. T. ir A. K. stumdėsi, suėmę už rūbų vienas kitą, nepastebėjo, neatkreipė dėmesio. A. K. J. T. smūgių nesudavė, nespyrė ir nebandė įspirti, bent to nematė. A. K. veide iš pradžių sužalojimų žymių ar paraudimų nepastebėjo, tik ryte pamatė, kad ties viena akimi pamėlę. Ankščiau tokių atvejų nėra buvę, nėra mušęsi, jie abu viename kambaryje gyvena. Nežino, kaip jie tarpusavyje sutaria. Tiksliai matė, kaip J. T. sudavė kumščiu, sėdėdamas šalia A. K., jam į veidą, ties akimi. Nepasakys, iš kurios rankos sudavė. Pats nenukentėjo, į jų konfliktą nesikišo. Kad būtų buvę kitų dar asmenų, nepastebėjo. Kada tiksliai kreipėsi į policiją A. K., nepasakys (b. l. 71-72); 2025-07-16 pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad atvykus nurodytu adresu, iš kiemo pusės, pro baltos spalvos plastikines duris, patenkama į laiptinę. Laiptais užlipus į pastato antrą aukštą ir pasukus į dešinę stebimos rudos spalvos durys su užrašu (duomenys neskelbtini)Pro duris patenkama į patalpą, kurioje stebimas rudos spalvos sėdimus minkštus baldus atremtus į kairę sieną. Patalpoje sustatyti stalai su kėdėmis, prie lango pastatytas juodos spalvos televizorius ir kiti įvairūs daiktai. Patalpa vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Daugiau tyrimui reikšmės turinčių objektų nestebima, niekas nepaimta (b. l. 13); 2025-07-16 asmens apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrint A. K., stebima ties kaire akimi dėmė panaši į hematomą (b. l. 48-49); 2025-07-18 VTMT Šiaulių skyriaus specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad A. K. padaryta kraujosruva kairės akies vokuose. A. K. kūne nustatytam sužalojimui padaryti reikėjo vieno smūgio kietu buku daiktu į veidą. A. K. nustatytas kūno sužalojimas atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. A. K. nustatytas kūno sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. A. K. nustatytas kūno sužalojimas nėra būdingas griuviminei ar kritiminei traumai. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės nurodyti konkrečiai kokiu buku kietu daiktu (kumščiu ar kitu buku kietu daiktu) buvo padarytas kūno sužalojimas A. K. (b. l. 62).???

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje, kaltinamasis J. T. savo kaltę pripažino pilnai, t. y. pripažino, jog sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį į veido sritį. Teisme, duodamas parodymus, kaltinamasis pripažino bylai svarbias aplinkybes, kad konflikto su nukentėjusiuoju metu (konfliktas tarp asmenų įvyko dėl vietos atsisėsti ant suoliuko) trenkė nukentėjusiajam vieną kartą, kumščiu į kairę akį. Nors nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, jog kaltinamasis jam trenkė tris kartus, tačiau kaltinamojo poziciją patvirtina specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog A. K. nustatytam sužalojimui (kraujosruva kairės akies vokuose) padaryti reikėjo vieno smūgio kietu buku daiktu į veidą. Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir baudžiamojoje byloje surinkti bei užfiksuoti rašytiniai įrodymai: nukentėjusiojo ir liudytojų ikiteisminio tyrimo metu apklausos protokoluose nurodytos aplinkybės, kiti rašytiniai įrodymai – pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, apžiūros protokole, specialisto išvadoje ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodyti duomenys ir aplinkybės, patvirtina kaltinime išdėstytas aplinkybes, kad J. T. nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą, o būtent: 2025-07-16, apie 14 val., (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu sudavė ne mažiau 1 kartą A. K. į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajam kraujosruvą kairės akies vokuose, t. y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą.

Padarytos nusikalstamos veikos objektas – žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė tyčiniu smurtavimu, tokiu būdu sukeliant nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarant nežymų sveikatos sutrikdymą. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį visuomenei, kaltės formą ir rūšį, motyvus bei tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.).

Baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

Kaltinamasis J. T. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkiam nusikaltimui (BK 11 str. 3 d.). Anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, todėl laikytina, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas (b. l. 113-116, 117-121), administracine tvarka nebaustas (b. l. 122), nedirbantis (b. l. 124), pensininkas, turintis neįgalumą, gyvenantis globos namuose. Socialinės globos namų direktoriaus charakterizuojamas, kaip pasižymintis ūmiu charakteriu, konfliktišku bendravimu. Linkęs skriausti už save silpnesnį, kuris negali pats apsiginti, o tokį savo elgesį pateisina motyvuodamas tuo, kad tai yra žaidimas (b. l. 129). Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į byloje nustatytas aplinkybes: į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir kt. duomenis. Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, teismas mano, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis mažesnis nei įstatymo leidėjo nurodytas vidurkis už tokios nusikalstamos veikos padarymą, bei paskiriant įpareigojimus (BK 48 str.).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina 1/3, kadangi buvo taikytas supaprastintas procesas, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, asmuo pripažino savo kaltę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 str. 2 d.,-

nusprendžia:

J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir J. T. nustatyti sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 72² straipsniu, J. T. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją atlikti per 7 (septynis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.