Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-77-815/2019

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-08-14
Bylos Nr.: eI-77-815/2019
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01226-2017-4
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Ernestas Spruogis
Atsakovas: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Tritho“

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI-77-815/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01226-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 12.6.3; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis,

dalyvaujant atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui šios institucijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vyriausiajam specialistui A. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Tritho“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėja UAB „Tritho“ (toliau – ir pareiškėja), atstovaujama advokato G. M. (2015 m. kovo 19 d. teisinių paslaugų teikimo sutarties išrašas), kreipėsi į teismą su skundu, prašydama:

1.1. panaikinti atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė, ir Inspekcija, ir VMI) viršininko 2017 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. (23.31-08)467-71713 (toliau – ir sprendimas Nr. (23.31-08)467-71713) išieškoti mokestinę nepriemoką, užtikrintą priverstine hipoteka (įkeitimu) iš įkeisto turto;

1.2. pareiškėjos naudai iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas: sumokėto žyminio mokesčio – 23,00 Eur – ir išlaidų advokato pagalbai.

2. VMI sprendime Nr. (23.31-08)467-71713 nusprendė pareiškėjos 21 834,24 EUR dydžio mokestinę nepriemoką išieškoti iš pareiškėjos priverstine hipoteka (įkeitimu) įkeisto turto. Pareiškėja skunde nurodo, kad sprendimas Nr. (23.31-08)467-71713 yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turėtų būti panaikintas, skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais.

2.1. Pareiškėja VMI pateikė prašymą dėl 67 472,92 EUR mokestinės nepriemokos išdėstymo 4 metams, tačiau VMI 2015 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. (23.24-08)-327-142 tokio pareiškėjos prašymo netenkino. Pareiškėjai apskundus minėtą VMI sprendimą, buvo priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-6961- 244/2016, kuriuo skundas buvo tenkintas iš dalies, t. y. panaikintas VMI 2015 m. sausio 20 d. sprendimas Nr. (23.24-08)-327-142 ir VMI įpareigota per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą išdėstyti jos mokestinės nepriemokos mokėjimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-4342-602/2016 šį Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko galioti. VMI Nepriemokų administravimo departamento Mokestinių paskolų sutarčių administravimo skyrius, vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-6961-244/2016, 2016 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. (23.1-08) RNA-28476 pareiškėjai išsiuntė informaciją, kokius dokumentus ji turi pateikti, teikdama prašymą pakartotinai išnagrinėti mokestinės nepriemokos išdėstymo galimybę. Pareiškėja prašymą išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą per 4 metus pateikė 2016 m. rugsėjo 29 d. VMI, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 88 straipsniu, Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 „Dėl Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių patvirtinimo“, išnagrinėjo pareiškėjos 2014 m. gruodžio 22 d. ir 2016 m. rugsėjo 29 d. prašymus, kartu su prašymais pateiktus dokumentus bei VMI informacinėse duomenų bazėse turimus duomenis ir 2016 m. spalio 10 d. priėmė sprendimą Nr. (23.24-08)-327-6496, kuriuo pareiškėjos 2016 m. rugsėjo 29 d. prašymo netenkino, t. y. atsisakė išdėstyti 4 metams 35 034,96 Eur pelno mokesčio, 2 409,32 Eur pelno mokesčio delspinigių, 14 389,82 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau - ir PVM), 1 854,84 Eur PVM delspinigių, 553,17 Eur nekilnojamojo turto mokesčio, 6,44 Eur nekilnojamojo turto mokesčio delspinigių (toliau – ir mokestinė nepriemoka). Pareiškėja šį VMI sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nurodydama argumentus, kodėl šis sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pagal pareiškėjos skundą Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra užvesta administracinė byla Nr. eI-1533-789/2017, kurioje posėdis numatytas 2017 m. birželio 8 d. 15:00 val. Vadinasi, klausimas dėl pareiškėjos 54 248,55 Eur dydžio mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo dar nėra išspręstas, tačiau, nepaisant to, VMI pradėjo jos išieškojimą iš pareiškėjai priklausančio kilnojamojo turto.

2.2. Pareiškėja pažymi, kad pagrindinė jos vykdoma veikla yra grūdų auginimas ir prekyba. Šios veiklos vykdymui pareiškėjai yra reikalinga atitinkama žemės ūkio technika. Pareiškėja savo 2014 m. gruodžio 22 d. ir 2016 m. rugsėjo 29 d. prašymuose VMI išdėstyti jos mokestinę nepriemoką, kaip vieną iš galimybių, atstatyti savo mokumą ir dalimis atsiskaityti su valstybės biudžetu, nurodė tai, kad pagrindiniai pareiškėjos kreditoriai yra VMI ir Sandfeld Holding Aps, o trumpalaikius įsipareigojimus įmonė ketina vykdyti ne tik iš trumpalaikio turto, bet ir iš ilgalaikio – realizuojant įmonės veikloje nebereikalingą žemės ūkio techniką, kurios vertė siekia apie 8 600 Eur. Kaip minėta, dėl VMI sprendimo atsisakyti tenkinti pakartotinį pareiškėjos 2016 m. rugsėjo 28 d. prašymą išdėstyti jos mokestinę nepriemoką teisėtumo Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra užvesta byla, tačiau VMI nesulaukusi teismo atsakymo, jau pradėjo išieškojimą iš pareiškėjos žemės ūkio technikos. Toks VMI skubėjimas nėra logiškas ir suprantamas. Nors pareiškėja ir ketino pati parduoti jai nereikalingą žemės ūkio techniką ir taip atsiskaityti su valstybės biudžetu, tai ji ketino daryti pagal konkretų verslo planą, t. y. parduoti jos veikloje šiuo metu nenaudojamą žemės ūkio techniką ir tokią techniką, kuri pareiškėjos veiklos vykdyme yra reikalinga, bet kurią ji turės galimybę už pakankamai mažą kainą nuomotis iš kitų, jai pagalbą teikiančių įmonių (kaip UAB „Rytų ūkis“), o iš lėšų, gautų pardavus jai priklausančią žemės ūkio techniką, ketino atsiskaityti ne tik su valstybės biudžetu, bet dalį jų skirti ir sėkmingam įmonės veiklos vykdymui, t. y. atitinkamą dalį lėšų sumokėti VMI (tam pareiškėja ir prašė VMI galimybės sumokėti jos mokestinę nepriemoką dalimis per 4 metų laikotarpį) ir atitinkamą dalį skirti tolimesniam įmonės veiklos vykdymui. Tuo tarpu VMI, ėmusis priverstinio išieškojimo iš visos pareiškėjai priklausančios žemės ūkio technikos, iš esmės sukūrė tokią situaciją, kad visa už parduotą žemės ūkio techniką gauta suma bus pervesta į valstybės biudžetą, o pareiškėja liks tiek be jos veikloje būtinos žemės ūkio technikos, tiek ir be jokių papildomų lėšų tokią techniką nuomoti ir toliau vykdyti savo veiklą. Tai iš esmės paralyžiuos visą pareiškėjos veiklos vykdymą ir VMI dėl pareiškėjos mokestinės nepriemokos išdėstymo bus priėmusi ne tik sprendimą, bet ir patikrinusi jo teisėtumą (kas prisikirta teismui, ir kas yra vykdoma administracinėje byloje Nr. eI-1533-789/2017), kadangi išieškojus iš visos pareiškėjai priklausančios technikos, aplinkybė, koks sprendimas bus priimtas administracinėje byloje Nr. eI-1533-789/2017, nebebus aktuali, nes pareiškėjos finansinės padėtis taps kritinė ir ji nebeturės objektyvių galimybių toliau vykdyti savo veiklą.

2.3. Pareiškėja taip pat pažymi, kad išieškojimą iš pareiškėjai priklausančios žemės ūkio technikos perdavus antstoliui, jos įsiskolinimai išaugs dar daugiau, kadangi pareiškėja jau bus skolinga ne tik VMI, bet ir antstoliui, kuris vykdys priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą ir kuris išieškojimo išlaidas iš lėšų, gautų pardavus pareiškėjai priklausančią žemės ūkio techniką, nusiskaitys pirmiausia sau, kai tuo tarpu žemės ūkio techniką pardavinėjant pačiai pareiškėjai, tokių išlaidų jai tikrai nekiltų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 718 straipsnyje teigiama, kad pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų šio kodekso 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos. Tuo tarpu CPK 722 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad antrosios varžytynės vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis ir tvarka kaip ir pirmosios varžytynės su ta išimtimi, kad antrosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro šešiasdešimt procentų šio kodekso 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos. Vadinasi, pradėjus priverstinį išieškojimą iš pareiškėjai priklausančios žemės ūkio technikos, kas lems šio turto pardavimą antstolio organizuojamose varžytynėse, už jį pareiškėja gaus gerokai mažesnę kainą, nei šį turtą pradėjus pardavinėti pačiai pareiškėjai rinkoje egzistuojančiomis realiomis šio turto vertėmis.

Taigi, galima pagrįstai teigti, kad VMI veiksmai, jai ėmusis priverstinio išieškojimo iš pareiškėjai priklausančios žemės ūkio technikos, iki tol, kol teisme nėra išspręstas klausimas dėl pareiškėjos mokestinės nepriemokos išdėstymo, bus ne tiek naudingi, kiek žalingi tiek pareiškėjai, tiek ir pačiai VMI, kadangi ji šiuo atveju iš pareiškėjos gaus mažesnį jos skolos padengimą, nei žemės ūkio techniką pardavinėjant pačiai pareiškėjai (žinoma, pareiškėja ir toliau laikosi pozicijos, kad naudingiausias variantas VMI būtų išdėstyti jos mokestinę nepriemoką pareiškėjos 2016 m. rugsėjo 29 d. prašyme ir verslo plane nurodytomis sąlygomis, kadangi tokiu atveju VMI gautų visą, o ne tik dalį savo skolos padengimo). Išvadą, kad VMI skubėjimas išieškoti mokestinę nepriemoką, kai klausimas dėl jos išdėstymo dar nėra išspręstas, šiuo atveju nėra logiškas ir suprantamas, galima daryti dar ir dėl to, kad VMI sprendime Nr. (23.31-08)467-71713 nurodyta pareiškėjos žemės ūkio technika yra areštuota, todėl pareiškėja jos niekam kitam parduoti ir taip pasisavinti iš to gautas lėšas (jei to baiminasi VMI) negali. Dar daugiau, kadangi šiam turtui yra nustatyta priverstinė hipoteka (įkeitimas) VMI naudai, atsiradus ir kitų pareiškėjos kreditorių, pradėjusių priverstinį savo skolų išieškojimą, visos sumos gautos pardavus pareiškėjos žemės ūkio techniką, vis tiek kliūtų VMI (CPK 754 straipsnio 1 dalis).

II

Atsakovė VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, pareiškėjos argumentai yra nepagrįsti, prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais.

1. LVAT mokesčių surinkimą yra pripažinęs viešuoju interesu (administracinė byla Nr. A6-206/2007, administracinė byla Nr. A415 – 1088/2006). Sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto priėmimas yra vienas iš mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų. Mokesčiai – įstatymu nustatyti privalomi, neatlygintiniai juridinių ir fizinių asmenų mokėjimai nustatytu laiku į valstybės biudžetą (Konstitucinio Teismo 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad mokesčiai yra esminė valstybės finansų sistemos dalis, jie sudaro pagrindinę valstybės biudžeto pajamų dalį (Konstitucinio Teismo 1998 m. spalio 9 d., 2000 m. kovo 15 d. nutarimai), yra viena pagrindinių valstybės gyvavimo sąlygų (Konstitucinio Teismo 1998 m. spalio 9 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad nustatant mokesčius siekiama gauti pajamų valstybės (savivaldybės) funkcijoms vykdyti, visuomenės ir valstybės viešiesiems poreikiams tenkinti (Konstitucinio Teismo 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimas).

Valstybė gali tinkamai vykdyti jai priskirtas funkcijas tik turėdama tam pakankamai biudžeto pajamų. Vienas pagrindinių biudžeto pajamų šaltinių yra mokesčiai. Nepatenkinus reikalavimų dėl mokesčių ir kitų mokėjimų į biudžetą, biudžetas negautų pajamų, taigi būtų ribojamos valstybės galimybės vykdyti jai priskirtas funkcijas.

2. MAĮ 40 straipsnio 1 punktas įtvirtina mokesčių mokėtojo pareiga laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę. Mokestinė prievolė yra mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu (MAĮ 2 straipsnio 18 dalis). Mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu (MAĮ 81 straipsnio 1 dalis).

3. Mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu (MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 2 punktas). MAĮ 33 straipsnio 8 punktas numato mokesčių administratoriaus teises atliekant jam pavestas funkcijas priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas. MAĮ 106 straipsnis reglamentuoja mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdus.

4. Atsakovė pažymi, kad iš pareiškėjos turto išieškojimą pradėjo vykdyti dar 2015 metais. 2015 m. rugpjūčio 4 d. VMI prie FM priėmė sprendimą Nr. (23.31-08)-320A-20950 išieškoti 61 053,16 Eur iš pareiškėjos turto. Sprendimas perduotas vykdymui antstolio S. D. kontorai. 2016 m. birželio 7 d. VMI priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 467-105716 išieškoti 4 087,63 Eur iš pareiškėjos turto. Sprendimas perduotas vykdymui antstolės E. M. kontorai.

VMI 2016 m. rugsėjo 30 d., gavusi pareiškėjos prašymą išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą dalimis, sprendimais Nr. (23.31-08) 467-198155 ir Nr. (23.31-08) 467-198156 sustabdė minėtų sprendimų vykdymą. VMI, netenkinus pareiškėjos prašymo dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, 2016 m. lapkričio 19 d. sprendimais Nr. (23.31-08) 467-243891 (pakeistas 2017 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 467-74181) ir Nr. (23.31-08) 467-243890 atnaujino aukščiau minėtų sprendimų vykdymą. VMI 2017 m. kovo 9 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 467-110613 išieškoti 2 265,00 Eur iš turto. Šie sprendimai yra teisėti, galiojantys ir vykdytini.

5. MAĮ 103 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad mokesčių administratorius, siekdamas užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą, turi teisę priimti sprendimą dėl mokesčių mokėtojo turto priverstinės hipotekos (įkeitimo) nustatymo. VMI, veikdama jai įstatymu suteiktų įgaliojimų ribose, 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. (23.31-08)-319-2268 taikė pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiam kilnojamajam turtui priverstinę hipoteką (hipotekos registro Nr. 20620160084221).

6. MAĮ 110 straipsnio 2 punktas nustato, kad mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas sustabdomas sudarius mokestinės paskolos sutartį. Šiuo atveju su pareiškėja mokestinės paskolos sutartis sudaryta nebuvo, Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkino, todėl VMI prie FM 2017 m. kovo 9 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 467-71713 išieškoti mokestinę nepriemoką, užtikrintą priverstine hipoteka (įkeitimu) iš įkeisto turto.

III

Teismo posėdyje atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas šios institucijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas A. P. prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:

1. 2015 m. rugpjūčio 4 d. VMI viršininkas priėmė sprendimą Nr. (23.31-08)-320A-20950, kuriuo, vadovaudamasis MAĮ 33 straipsnio 8 punktu, nusprendė iš pareiškėjos į biudžetą išieškoti 61 053,16 Eu sumą.

2. 2016 m. birželio 7 d. VMI viršininkas priėmė sprendimą Nr. (23.31-08)467-105716, kuriuo, vadovaudamasis MAĮ 33 straipsnio 8 punktu ir 106 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nusprendė iš pareiškėjos į biudžetą išieškoti 4 087,63 Eur sumą.

Žemesnės instancijos teismas

3. Iš informacinės teismų sistemos „Liteko“ nustatyta, kad 2016 m. birželio 10 d. Vilniaus apygardos teismas administracinėje byloje Nr. eI-6961-244/2016 priėmė sprendimą, kuriuo panaikino VMI 2015 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. (23.24-08)-327-142 ir įpareigojo VMI per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2014 m. gruodžio 22 d. prašymą išdėstyti jos mokestinės nepriemokos mokėjimą.

4. LVAT 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-4342-602/2016 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimą paliko nepakeistą.

5. 2016 m. rugsėjo 29 d. pareiškėja vadovaudamasi 2016 m. rugsėjo 27 d. iš VMI gautu raštu Nr. (23.1-08)RNA-28476 Telšių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Mažeikių skyriui (toliau – ir Telšių AVMI Mažeikių skyrius) pateikė 2014 m. gruodžio 22 d. patikslintą prašymą, kurį pagal LVAT 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4342-602/2016 VMI įpareigota iš naujo išnagrinėti.

5.1. Prašyme buvo prašoma:

5.1.1. Išdėstyti 54 675,41 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą, kurią sudaro:

5.1.1.1. Pelno mokestis – 35 467,26 Eur;

5.1.1.2. Pelno mokesčio delspinigiai – 2 409,32 Eur;

5.1.1.3. PVM – 14 389,82 Eur;

5.1.1.4. PVM delspinigiai – 1 849,40 Eur;

5.1.1.5. Nekilnojamojo turto mokestis – 553,17 Eur;

5.1.1.6. Nekilnojamojo turto mokesčio delspinigiai – 6,44 Eur;

5.1.2. Leisti sumokėti nepriemoką dalimis per 4 metus, sudarant mokestinės paskolos sutartį vadovaujantis MAĮ 88 straipsniu.

5.2. Pareiškėja nurodė, kad šiuo metu neturi galimybės sumokėti mokestinės nepriemokos dėl sunkios finansinės padėties, iš kurios įmonė stengiasi ištrūkti maždaug nuo 2011 m. pradžios, kai dėl prasidėjusios pasaulinės ekonominės krizės ir pasikeitusios verslo vystymosi aplinkos Lietuvoje, bei dėl vykusių teisminių ginčų laiku negautų tiesioginių išmokų iš Nacionalinės mokėjimo agentūros (toliau – ir NMA), įmonę ištiko finansiškai nepavydėtina situacija. Įsiskolinimai kreditoriams sudarė ženklias sumas, dalis kreditorių kreipėsi į teismus dėl skolų priteisimo arba keldami reikalavimus dėl bankroto bylų iškėlimo. Nematant jokios kitos išeities iš susidariusios situacijos, buvo nuspręsta parduoti įmonės nuosavybės teise valdomus virš 700 ha ploto žemės sklypus, už kuriuos gautais pinigais būtų pilnai atsiskaityta su visais kreditoriais ir dar liktų apyvartinių lėšų žemės ūkio veiklai vykdyti nuomojamuose žemėse. Bet dėl kreditorių priskaičiuotų ženklių palūkanų ir delspinigių, visos gautos pajamos buvo panaudotos dengiant įsiskolinimus. Dėl 2012 m. įvykusio žemių pardavimo susidarė mokėtina 47 791 Eur pelno mokesčio suma. Ženkliai sumažėjus dirbamos žemės plotams įmonei nebereikėjo dalies turimos žemės ūkio technikos, todėl UAB „Tritho“ dalį jos perleido dengiant įsiskolinimą už trąšas, chemiją ir pan., iš ko ir susidarė PVM įsiskolinimas.

5.3. Teigė, jog atsiskaičius su didžiąją dalimi stambių kreditorių UAB „Tritho“ ženkliai įsiskolino VMI, todėl 2013 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į Telšių AVMI Mažeikių skyrių su prašymu sudaryti mokestinės paskolos sutartį. 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimu UAB „Tritho“ nebuvo leista mokėti nepriemokos dalimis. Sprendimas nebuvo skundžiamas, nes buvo rengiamasi teikti prašymą Šiaulių apygardos teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartimi iškelta restruktūrizavimo byla, nutartis 2014 m. gegužės 7 d. įsiteisėjo. Bet dėl netinkamai parengto restruktūrizavimo plano 2014 m. spalio 2 d. vykęs įmonės kreditorių susirinkimas nepritarė restruktūrizavimo plano projektui. 2014 m. spalio 9 d. UAB „Tritho“ restruktūrizavimo administratorius pateikė teismui prašymą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, kadangi teismui įstatymo nustatytais terminais nebus pateiktas restruktūrizavimo planas. 2014 m. spalio 24 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimu restruktūrizavimo byla nutraukta.

Žemesnės instancijos teismas

5.4. Taip pat nurodė, kad 2014 m. gruodžio 22 d. buvo pateiktas prašymas išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą iki 2018 m. gruodžio 31 d. 2015 m. sausio 27 d. buvo gautas VMI raštas dėl sprendimo išvados pateikimo Nr. (23.1-08)-RNA-1820, kuriame buvo nuspręsta neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo. 2015 m. vasario 17 d. UAB „Tritho“ pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl VMI 2015 m. sausio 20 sprendimo Nr. (23.24-08)-327-142. Teisminiai procesai vyko iki 2016 m. rugsėjo 12 d. LVAT nutarties priėmimo. Dėl vykusių teisminių procesų nebuvo galima sklandžiai vykdyti ūkinės veiklos dėl ko dar buvo patirta nuostolių.

5.5. Pažymėjo, kad nepaisant visų nesklandumo UAB „Tritho“ tiki, kad jai pavyks atsiskaityti su likusiais kreditoriais, ir toliau tęsti bei plėsti savo veiklą. Siekiant kuo greičiau padengti įsiskolinimą bus parduodamas bendrovės ilgalaikis turtas. Didžioji dalis turto yra naudojama veikloje, tačiau atsižvelgiant į tai, kad bendrovės veiklos apimtys, lyginant su praėjusiais laikotarpiais, yra ženkliai sumažėjusios, bendrovei nėra tikslo disponuoti tokio dydžio ilgalaikiu turtu, o reikalingą techniką verčiau nuomotis, esant poreikiui. Šiuo metu bendrovė nuomojasi 48,82 ha dirbamos žemės, iš kurių 21,7 ha yra apsėtos žieminėmis kultūromis, o 18,7 ha bus apsėti pavasarį. UAB „Tritho“ planuoja lėšas gautas iš 2017 m. derliaus panaudoti atsiskaitymams su biudžetu. UAB „Tritho“ tikslas plėsti nuosavos ir nuomojamos dirbamos žemės plotą, kas leistų padidinti gamybos mąstą, tuo pačiu ir gaunamas pajamas, kuriomis būtų atsiskaityta su biudžetu.

5.6. Kartu su prašymu pateikė lydraštį, kuriame dar kartą nurodė, kad prašomas atsiskaitymo terminas 4 metai, atsiskaitant sekančiai:

5.6.1. 2017 m. – 13 000 Eur

5.6.2. 2018 m. – 15 000 Eur

Žemesnės instancijos teismas

5.6.3. 2019 m. – 15 000 Eur

5.6.4. 2020 m. – 11 675,41 Eur

6. 2016 m. rugsėjo 30 d. VMI viršininkas priėmė sprendimą Nr. (23.31-08)467-198155, kuriuo, vadovaudamasis MAĮ 110 straipsnio 2 dalimi, nusprendė sustabdyti 2016 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. (23/31-08)467-105716 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto vykdymą ir laikinai neišieškoti į biudžetą 3 340,77 Eur sumos.

7. 2016 m. rugsėjo 30 d. VMI viršininkas priėmė sprendimą Nr. (23.31-08)467-198156, kuriuo vadovaudamasis MAĮ 110 straipsnio 2 dalimi, nusprendė sustabdyti 2015 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo Nr. (23.31-08)-320A-20950 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto vykdymą ir laikinai neišieškoti į biudžetą 49 069,65 Eur sumos.

8. 2016 m. spalio 10 d. VMI Nepriemokų administravimo departamentas priėmė išvadą Nr. (23.31-08)-326-5428 dėl pareiškėjos prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Išvadoje nurodoma:

8.1. Kad pareiškėjos kartu su prašymu pateiktame verslo plane prognozuojama 2017 m. už užaugintą derlių gauti 27 900 Eur pajamų bei 5 525 Eur subsidijų už deklaruotus pasėlius, iš viso 33 152 Eur. Kartu pateiktas ir savikainos apskaičiavimas, kuris 2017 m. turėtų sudaryti 22 759,26 Eur. Į savikainos apskaičiavimą nėra įtrauktos darbų apmokėjimo sąnaudos, kadangi pareiškėja turėdama tik vieną darbuotoją (vadovą), turės samdyti darbuotojus derliaus nuėmimui. Iš to seka, kad grynojo pelno suma galimai sumažės iki minimumo arba jo visai nebus.

Pareiškėjos pateiktoje lentelėje apie pajamas iš žemės ūkio veiklos matyti, kad 2015 m. buvo apsėta 29,82 ha žemės ir gauta 12 040 Eur pajamų (kai tuo tarpu 2014 m. gruodžio 29 d. pateiktame verslo plane buvo prognozuojama 2015 m. apsėti 81,58 ha žemės ir gauti 45 443,1 Eur pajamų), o 2016 m. žemės ūkio veikla dar labiau susitraukė, t. y. apsėta tik 19,82 ha, iš kurių tikimasi gauti 8 400 Eur pajamų, todėl manytina, kad pareiškėjos prognozė 2017 m. yra pernelyg optimistinė.

8.2. Pareiškėja 2016 m. liepos 5 d. su UAB „Valhalla“ pasirašė sutartį dėl grūdų pirkimo. Kadangi 2016 m. pagal pateiktą verslo planą bus parduodama 60 t. kviečių, o už kviečius sutartyje numatyta mokėti 150 Eur už toną, tai iš viso turėtų būti sumokėta apie 9 000 Eur + PVM. Tokia suma iki prašymo nagrinėjimo dienos, VMI duomenimis, pareiškėja nėra sumokėta.

8.3. Iš pareiškėjos pateikto kreditorinių įsiskolinimų sąrašo matyti, kad jos skola kreditoriams sudaro 124 480,85 Eur, iš kurių be VMI skolos, ji – 51 796,82 Eur skolinga užsienio kompanijai Sanfield Holding APS, su kuria iki 2016 m. liepos 7 d. vyko teisminiai ginčai. Pareiškėja, teikdama prašymą, nurodė, kad teisminiai ginčai jau yra pasibaigę, tačiau koks ginčo galutinis rezultatas ir kaip pareiškėja ketina atsiskaityti su šiuo kreditoriumi, jeigu pareiškėjos skola nepanaikinta, pateiktuose dokumentuose nenurodyta.

8.4. Debitoriniai įsiskolinimai sudaro 70 669,55 Eur, iš jų 49 088,48 Eur pareiškėjai skolinga Danijos kompanija, su kuria Danijoje tebevyksta teisminiai procesai, o NMA skola sudaro 21 235,25 Eur, tačiau šios lėšos yra areštuotos. Pareiškėja 2016 m. birželio 22 d. kreipėsi į VMI, prašydama išieškojimą nukreipti į NMA jai skirtas paramos lėšas. Kadangi VMI sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto 2016 m. birželio 13 buvo perduotas vykdymui antstoliui S. Degimui, jis 2016 m. birželio 30 d. parengė patvarkymą dėl skolininko lėšų ir / ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto. NMA, atsakydama ir antstolio patvarkymą, 2016 m. liepos mėn. informavo antstolį bei pareiškėją, kad pareiškėjai apskaičiuotų, bet neišmokėtų išmokų suma šiuo metu yra 20 472,35 Eur. Taip pat NMA informavo, jog ji, vadovaudamasi anksčiau gautu kito antstolio patvarkymu, yra sustabdžiusi galimus mokėjimus pareiškėjai 69 567,60 Eur sumai.

8.5. Patikrinus pareiškėjos mokėjimus po paskutinio sprendimo dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo priėmimo, t. y. nuo 2015 m. sausio 20 d. nustatyta, kad:

8.5.1. Už pareiškėja įvairius mokesčius sumokėjo UAB „Valhalla“ ir UAB „Rytų ūkis“ – 1 537,48 Eur;

8.5.2. išieškojo antstolių kontoros – 9 762,41 Eur;

8.5.3. Nurašyta pagal VMI nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų (sąskaitos) – 8 556,214 Eur;

8.5.4. Užskaityta iš mokesčių permokų (skirtumų) – 3 221 Eur.

8.6. Iš pareiškėjos pateiktų sąskaitų išrašų ir kasos dokumentų matyti, kad per laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 29 d. į sąskaitas piniginės lėšos neplaukė, o į kasą įneštas 3 228,95 Eur disponavo UAB „Tritho“ vadovas ir pinigines lėšas panaudojo ūkio reikmėms, kaip atskaitingas asmuo. Taigi pareiškėjos įplaukos į biudžetą per nagrinėjamą laikotarpį sudarė 0 Eur. Atskaitingų asmenų pareiškėjai negrąžintas avanso likutis 2016 m. rugsėjo 28 d. sudarė 199,88 Eur.

8.7. Pareiškėjos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, pateikto preliminaraus balanso 2016 m. birželio 30 d. duomenimis, sudaro 91,1 proc. trumpalaikio turto vertės ir 58,1 proc. nuo viso turto vertės, todėl esant tokiai situacijai pagal Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalies nuostatas, prie pareiškėja gali būti pradėta vykdyti kolektyvinė nemokumo byla.

8.8. Pareiškėjos pajamos nuolat mažėja: 2014 m. jos sudarė 40 363 Eur, 2015 m. – 12 530 Eur, o per 2016 m. I pusmetį – 300 Eur. Vertinant prognozines pajamas apskaičiuotas verslo plane, jos turėtų siekti 8 400 Eur. Iš pateiktų duomenų matyti, kad didėja veiklos sąnaudos, pardavimo savikaina, kuri 2015 m. pajamas viršijo beveik 4 kartus, kai tuo tarpu 2014 m. pajamas viršijo nežymiai. Akcentuotina, kad pareiškėja 2014 – 2016 m. dirbo nuostolingai.

8.9. Vykdant LVAT nutartį ir papildomai išnagrinėjus pareiškėjos pateiktą atnaujintą verslo planą, kuris buvo pateiktas 2016 m. rugsėjo 29 d. ir palyginus jį su 2014 m. gruodžio 22 d. pateiktu verslo planu, matyti, kad nei vienas punktas, kuris buvo prognozuojamas 2015 m. nėra realiai įvykdytas, todėl teigtina, kad pareiškėja šiuo metu neturi realių galimybių atsiskaityti su valstybės biudžetu.

8.10. Iš pateiktų verslo planų nustatyta, kad 2015 m. vidutinis darbuotojų skaičius buvo 2, o 2016 m. – 1 darbuotojas. Faktiškai 2015 m. apsėtas plotas – 29,82 ha (kai planuota 81,58 ha), planuotos pajamos už pasėlius 2015 m. – 45 443 Eur, o faktiškai gauta – 12 040 Eur. Pažymėtina, kad pareiškėja 2013 m. nuo gegužės mėn. iki rugsėjo mėn. pardavė turto iš viso už 281 354,93 Eur , bet mokestinės prievolės, kuri susidariusi nuo 2012 m. sausio mėn. neįvykdė.

8.11. Dėl LVAT teiginio, kad VMI neįvertino to, kad pareiškėja, siekdama kuo greičiau padengti įsiskolinimą, ketina parduoti įmonės veikloje nebereikalingą žemės ūkio techniką, pažymėtina, kad iki šiol šis ketinimas neįvykdytas, kadangi 2016 m. rugsėjo 29 d. prašyme įvardinamas tas pats turtas, kurį vis dar ketinama parduoti.

8.12. Atsižvelgus į tai, kad išdėstyta buvo pasiūlyta netenkinti pareiškėjos prašymo ir neišdėstyti 54 248,55 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminų.

9. 2016 m. spalio 10 d. VMI viršininkas priėmė sprendimą Nr. (23.24-08)-327-6496, kuriuo:

9.1. Vadovaudamasis MAĮ 88 straipsniu ir 14 straipsnio 7 dalimi, Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 7 d. Įsakymu Nr. 268 „Dėl Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių patvirtinimo, remdamasis 2016 m. spalio 10 d. išvada Nr. (23.31-08)326-5428 nusprendė neišdėstyti pareiškėjos nepriemokos laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 29 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d.

9.2. Bendra suma 54 248,55 Eur.

10. 2016 m. spalio 11 d. VMI kartu su raštu Nr. (23.1-08)RNA-31021 įteikė pareiškėjai 2016 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. (23.24-08)-327-6496 bei 2016 m. spalio 10 d. išvada Nr. (23.31-08)326-5428.

11. 2016 m. lapkričio 9 d. VMI viršininkas priėmė sprendimą Nr. (23.31-08)-319-2268 nustatyti turto priverstinę hipoteką / įkeitimą, kuriuo:

11.1. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ketvirtosios knygos XI skyriuje numatytomis teisės normomis, MAĮ 33 straipsnio 15 punktu. 95 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 103 straipsnio 1 punktu, nustatęs, kad būtina užtikrinti mokestinės nepriemokos išieškojimą, ir siekdamas, kad esamas skolinis įsipareigojimas būtų įvykdytas nusprendė nustatyti pareiškėjo turto priverstinę hipoteką / įkeitimą:

11.1.1. priekabai ZORZI ZORZ24R, VIN kodas ZAX24R080PR000756, gamybos metai 1997, valstybinis registracijos Nr. BZ133, pilkos spalvos, vertė 1 500 Eur;

11.1.2. ratiniam traktoriui International (IHC) 795, ID kodas 5000115164, gamybos metai 1987, valstybinis registracijos Nr. 4650LO, vertė 2 000 Eur;

11.1.3. ratiniam traktoriui Fiat (Fiatagri) 1280, ID kodas 5000115971, gamybos metai 1982, valstybinis registracijos Nr. 9822LO, vertė 2 000 Eur;

11.1.4. ratiniam traktoriui Lamborghini Premium 1300, ID kodas 5000119137, gamybos metai 1986, valstybinis registracijos Nr. 9858LO, vertė 3 000 Eur;

11.1.5. ratiniam traktoriui International (IHC) 1455, ID kodas 5000119221, gamybos metai 1975, valstybinis registracijos Nr. 9879LO, vertė 2 000 Eur;

11.1.6. ratiniam traktoriui John Deere, ID kodas 5000119235, gamybos metai 1972, valstybinis registracijos Nr. 9882LO, vertė 2 000 Eur;

11.1.7. javų kombainui, ID kodas 5000120677, gamybos metai 1992, valstybinis registracijos Nr. *BN, vertė 1 300 Eur;

11.1.8. traktoriaus puspriekabei, ID kodas 5000120685, gamybos metai 1977, valstybinis registracijos Nr. LN9920, vertė 100 Eur;

11.1.9. ratiniam traktoriui International (IHC) 844, ID kodas 5000120698, gamybos metai 1977, valstybinis registracijos Nr. 7036LL, vertė 1 000 Eur;

11.1.10. traktoriaus priekabai, ID kodas 5000124973, gamybos metai 1980, valstybinis registracijos Nr. LN2148, vertė 900 Eur;

11.1.11. traktoriaus priekabai, ID kodas 5000124992, gamybos metai 1969, valstybinis registracijos Nr. LN2162, vertė 100 Eur;

11.1.12. traktoriaus priekabai, ID kodas 5000126242, gamybos metai 1978, valstybinis registracijos Nr. LN2230, vertė 900 Eur;

11.1.13. ratiniam traktoriui International (IHC) 955, ID kodas 5000129486, gamybos metai 1979, valstybinis registracijos Nr. 5652LA, vertė 2 000 Eur;

11.1.14. ratiniam traktoriui International (IHC) 1455, ID kodas 5000129869, gamybos metai 1985, valstybinis registracijos Nr. 5654LA, vertė 2 000 Eur;

11.1.15. ratiniam traktoriui International (IHC) 7110, ID kodas 5000345978, gamybos metai 1989, valstybinis registracijos Nr. 1362LY, vertė 4 000 Eur;

11.1.16. ratiniam traktoriui Case IH MAGNUM 714, ID kodas 5000509710, gamybos metai 1992, valstybinis registracijos Nr. 1513TL, vertė 4 000 Eur;

11.1.17. ratiniam traktoriui Case IH MX270, ID kodas 5000537528, gamybos metai 2004, valstybinis registracijos Nr. A597F, vertė 5 000 Eur;

11.1.18. traktoriaus priekabai ZORZI, ID kodas 5000568774, gamybos metai 1993, valstybinis registracijos Nr. B070K, vertė 5 000 Eur.

11.2. Bendra įkeičiamų daiktų vertė 38 800 Eur.

11.3. Priverstine hipoteka (įkeitimu) užtikrinamos mokestinės prievolės:

11.3.1. GMP / DEKLARACIJA / Mokestis ir rinkliava:

11.3.1.1. Mokestinis laikotarpis nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d., deklaracijos pateikimas / patikrinimo aktas – 2016 m. rugsėjo 15 d., prievolės suma – 120,20 Eur.

11.3.2. PVM / DEKLARACIJA / Mokestis ir rinkliava:

11.3.2.1.Mokestinis laikotarpis nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d., deklaracijos pateikimas / patikrinimo aktas – 2016 m. rugsėjo 20 d., prievolės suma – 2 265 Eur;

11.3.2.2. Mokestinis laikotarpis nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2015 m. spalio 31 d., deklaracijos pateikimas / patikrinimo aktas – 2015 m. lapkričio 25 d., prievolės suma – 1 919 Eur;

11.3.2.3. Mokestinis laikotarpis nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d., deklaracijos pateikimas / patikrinimo aktas – 2015 m. spalio 26 d., prievolės suma – 1 199,50 Eur;

11.3.2.4 Mokestinis laikotarpis nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., deklaracijos pateikimas / patikrinimo aktas – 2015 m. sausio 26 d., prievolės suma – 499,02 Eur;

11.3.2.5. Mokestinis laikotarpis nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d., deklaracijos pateikimas / patikrinimo aktas – 2014 m. lapkričio 25 d., prievolės suma – 5 191,44 Eur;

11.3.2.6. Mokestinis laikotarpis nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d., deklaracijos pateikimas / patikrinimo aktas – 2013 m. gruodžio 27 d., prievolės suma – 66,03 Eur;

11.3.2.7. Mokestinis laikotarpis nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2013 m. spalio 31 d., deklaracijos pateikimas / patikrinimo aktas – 2013 m. lapkričio 25 d., prievolės suma – 367,24 Eur;

11.3.2.8. Mokestinis laikotarpis nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d., deklaracijos pateikimas / patikrinimo aktas – 2013 m. spalio 25 d., prievolės suma – 2 882,59 Eur.

11.3.3. PLN / DEKLARACIJA / Mokestis ir rinkliava:

11.3.3.1. Mokestinis laikotarpis nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., deklaracijos pateikimas / patikrinimo aktas – 2013 m. spalio 1 d., prievolės suma –23 087,27 Eur.

11.3.4. NTM / DEKLARACIJA / Mokestis ir rinkliava:

11.3.4.1. Mokestinis laikotarpis nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., deklaracijos pateikimas / patikrinimo aktas – 2014 m. vasario 3 d., prievolės suma – 553,17 Eur.

11.4. Bendra priverstinė hipoteka (įkitimu) užtikrintų reikalavimų suma 38 150,46 Eur.

12. 2016 m. lapkričio 9 d. VMI viršininkas priėmė sprendimą Nr. (23.31-08)467-243890, kuriuo, vadovaudamasis MAĮ 105 straipsniu ir 110 straipsnio 2 dalimi, nusprendė atnaujinti 2015 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo Nr. (23.31-08)320A-20950 vykdymą ir išieškoti iš pareiškėjos 4 8637,35 Eur sumą.

13. 2016 m. lapkričio 9 d. VMI viršininkas priėmė sprendimą Nr. (23.31-08)467-243891, kuriuo, vadovaudamasis MAĮ 105 straipsniu ir 110 straipsnio 2 dalimi, nusprendė atnaujinti 2016 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. (23.31-08)467-105716 vykdymą ir išieškoti iš pareiškėjos 3 340,77 Eur sumą.

14. VMI viršininkas 2017 m. kovo 9 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08)467-71713 ir:

14.1. Vadovaudamasi MAĮ 33 straipsnio 8 punktu ir 106 straipsnio 1 dalies 5 punktu nusprendė išieškoti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjai priverstine hipoteka (įkeitimu) įkeisto turto:

14.1.1 priekabos ZORZI ZORZ24R, VIN kodas ZAX24R080PR000756, gamybos metai 1997, valstybinis registracijos Nr. BZ133, pilkos spalvos;

14.1.2. ratinio traktoriaus International (IHC) 795, ID kodas 5000115164, gamybos metai 1987, valstybinis registracijos Nr. 4650LO;

14.1.3. ratinio traktoriaus Fiat (Fiatagri) 1280, ID kodas 5000115971, gamybos metai 1982, valstybinis registracijos Nr. 9822LO;

14.1.4. ratinio traktoriaus Lamborghini Premium 1300, ID kodas 5000119137, gamybos metai 1986, valstybinis registracijos Nr. 9858LO;

14.1.5. ratinio traktoriaus International (IHC) 1455, ID kodas 5000119221, gamybos metai 1975, valstybinis registracijos Nr. 9879LO;

14.1.6. ratinio traktoriaus John Deere, ID kodas 5000119235, gamybos metai 1972, valstybinis registracijos Nr. 9882LO;

14.1.7. javų kombaino, ID kodas 5000120677, gamybos metai 1992, valstybinis registracijos Nr. BN;

14.1.8. traktoriaus puspriekabės, ID kodas 5000120685, gamybos metai 1977, valstybinis registracijos Nr. LN9920;

14.1.9. ratinio traktoriaus International (IHC) 844, ID kodas 5000120698, gamybos metai 1977, valstybinis registracijos Nr. 7036LL;

14.1.10. traktoriaus priekabos, ID kodas 5000124973, gamybos metai 1980, valstybinis registracijos Nr. LN2148;

14.1.11. traktoriaus priekabos, ID kodas 5000124992, gamybos metai 1969, valstybinis registracijos Nr. LN2162;

14.1.12. traktoriaus priekabos, ID kodas 5000126242, gamybos metai 1978, valstybinis registracijos Nr. LN2230;

14.1.13. ratinio traktoriaus International (IHC) 955, ID kodas 5000129486, gamybos metai 1979, valstybinis registracijos Nr. 5652LA;

14.1.14. ratinio traktoriaus International (IHC) 1455, ID kodas 5000129869, gamybos metai 1985, valstybinis registracijos Nr. 5654LA;

14.1.15. ratinio traktoriaus International (IHC) 7110, ID kodas 5000345978, gamybos metai 1989, valstybinis registracijos Nr. 1362LY;

14.1.16. ratinio traktoriaus Case IH MAGNUM 714, ID kodas 5000509710, gamybos metai 1992, valstybinis registracijos Nr. 1513TL;

14.1.17. ratinio traktoriaus Case IH MX270, ID kodas 5000537528, gamybos metai 2004, valstybinis registracijos Nr. A597F;

14.1.18. traktoriaus priekabos ZORZI, ID kodas 5000568774, gamybos metai 1993, valstybinis registracijos Nr. B070K.

14.2. Priverstine hipoteka (įkeitimu) užtikrintos mokestinės prievolės:

14.2.1. PVM / DEKLARACIJA / Mokestis ir rinkliava:

14.2.1.1. Mokestinis laikotarpis nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d., deklaracijos pateikimas / patikrinimo aktas – 2016 m. rugsėjo 20 d., prievolės suma – 2 265 Eur;

14.2.1.2. Mokestinis laikotarpis nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2015 m. spalio 31 d., deklaracijos pateikimas / patikrinimo aktas – 2015 m. lapkričio 25 d., prievolės suma – 1 919 Eur;

14.2.1.3. Mokestinis laikotarpis nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d., deklaracijos pateikimas / patikrinimo aktas – 2015 m. spalio 26 d., prievolės suma – 1 112,46 Eur;

14.2.1.4. Mokestinis laikotarpis nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., deklaracijos pateikimas / patikrinimo aktas – 2015 m. sausio 26 d., prievolės suma – 499,02 Eur;

14.2.1.5. Mokestinis laikotarpis nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d., deklaracijos pateikimas / patikrinimo aktas – 2014 m. lapkričio 25 d., prievolės suma – 5 191,44 Eur;

14.2.1.6. Mokestinis laikotarpis nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d., deklaracijos pateikimas / patikrinimo aktas – 2013 m. gruodžio 27 d., prievolės suma – 66,03 Eur;

14.2.1.7. Mokestinis laikotarpis nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2013 m. spalio 31 d., deklaracijos pateikimas / patikrinimo aktas – 2013 m. lapkričio 25 d., prievolės suma – 367,24 Eur;

14.2.1.8. Mokestinis laikotarpis nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d., deklaracijos pateikimas / patikrinimo aktas – 2013 m. spalio 25 d., prievolės suma – 2 882,59 Eur.

14.2.2. PLN / DEKLARACIJA / Mokestis ir rinkliava:

14.2.2.1. Mokestinis laikotarpis nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., deklaracijos pateikimas / patikrinimo aktas – 2013 m. spalio 1 d., prievolės suma – 6 678,29 Eur.

14.2.3. NTM / DEKLARACIJA / Mokestis ir rinkliava:

14.2.3.1. Mokestinis laikotarpis nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., deklaracijos pateikimas / patikrinimo aktas – 2014 m. vasario 3 d., prievolės suma – 553,17 Eur.

14.3. Bendra priverstinė hipoteka (įkitimu) užtikrintų reikalavimų suma 21 834,24 Eur.

15. 2017 m. kovo 9 d. VMI viršininkas priėmė sprendimą Nr. (23.31-08)467-1106113, kuriuo, vadovaudamasis MAĮ 33 straipsnio 8 punktu, nusprendė išieškoti į biudžetą iš pareiškėjos turto 2 265 Eur sumą.

16. VMI 2017 m. kovo 10 d. kartu su raštu Nr. (23.1-08)RNA-7471 įteikė pareiškėjai sprendimą Nr. (23.31-08)467-71713 bei nurodė, kad jeigu per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos mokestinė prievolė nebus įvykdyta, sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš įkeisto turto bus pateikiamas vykdyti antstoliui.

17. 2017 m. kovo 13 d. VMI viršininkas priėmė sprendimą Nr. (23.31-08)467-74181, kuriuo, vadovaudamasis MAĮ 33 straipsnio 8 punktu pakeisti 2015 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr. (23.31-08)-320A-20950 ir išieškoti iš pareiškėjos į biudžetą 32 528,37 Eur sumą.

18. Iš informacinės teismų sistemos „Liteko“ nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 28 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-1533-789/2017, kuriuo panaikino VMI 2016 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. (23.24-08)-327-6496 ir įpareigojo atsakovę per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2016 m. rugsėjo 29 d. prašymą išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, atsižvelgiant į sumažėjusį pareiškėjos įsiskolinimą valstybės biudžetui, t. y. tai, kad šiuo metu pareiškėja yra nesumokėjusi 34 793,24 Eur dydžio įsiskolinimo.

19. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. balandžio 30 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-445-438/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04458-2016-3), kuriame panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-1533-789/2017.

II

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Tritho“ skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. (23.31-08)467-71713 išieškoti mokestinę nepriemoką, užtikrintą priverstine hipoteka (įkeitimu), iš įkeisto turto (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 14 punktą).

2. Pabrėžtina, kad pareiškėjos argumentai apie sprendimo Nr. (23.31-08)467-71713 neteisėtumą buvo išimtinai susiję su VMI 2016 m. spalio 10 d. sprendimo Nr. (23.24-08)-327-6496 (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 9 punktą) neteisėtumu. Tačiau, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. balandžio 30 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-445-438/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04458-2016-3) (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 19 punktą), kuriame panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-1533-789/2017 (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 18 punktą), tai pareiškėjos argumentų visiškai neliko. Todėl pareiškėjos skundo nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti, jis atmestinas kaip nepagrįstas.

3. Pareiškėja prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Netenkinus pareiškėjos skundo, šis pareiškėjos prašymas taip pat negali būti tenkinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

4. Įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, netenka galios reikalavimo užtikrinimo priemonės, pritaikytos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartyje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Tritho“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, netenka galios reikalavimo užtikrinimo priemonės, pritaikytos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartyje.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Ernestas Spruogis