Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-4722-331/2019

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-12-05
Bylos Nr.: eI-4722-331/2019
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02855-2019-5
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Iviltra“
Atsakovas: Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo: Klaipėdos teritorinei muitinei

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI-4722-331/2014Proceso Nr. 3-61-3-02855-2019-5Procesinio sprendimo kategorija 13.2; 13.3.; 13.5; 13.7.2.;.55.1.3. (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas,dalyvaujant pareiškėjos atstovams L. P. ir advokatui J. S.,atsakovo atstovams R. N. ir L. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Iviltra“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2019 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. 1A-149 patvirtino Klaipėdos teritorinės muitinės 2018 m. lapkričio 29 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 8LM190692S.

Šalies argumentai

2. Pareiškėja, nesutikdama su šiais sprendimais, skundu kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės 2018 m. lapkričio 29 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 8LM190692S ir Muitinės departamento 2019 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. 1A-149 bei priimti naują sprendimą – tenkinti UAB „Iviltra“ prašymą; arba panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės 2018 m. lapkričio 29 supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 8LM190692S ir Muitinės departamento 2019 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. 1A-149 bei pavesti Kauno teritorinei muitinei atlikti pakartotinį pareiškėjos patikrinimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Teigia, kad muitinė netinkamai vertino prekių - palmių vaško granulių tapatumą muitinio klasifikavimo prasme bei pažymi, kad oleino rūgšties kiekio skirtumas 2015 m. ir 2018 m. tirtuose mėginiuose nesudaro pagrindo konstatuoti, jog tirti mėginiai nėra tapatūs. Pareiškėjas nesutinka su 2017 m. liepos 11 d. Europos Komisijos įgyvendinimo reglamento (EEB) Nr. 2017/1268 dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotoje nomenklatūroje (toliau - Reglamentas) aiškinimu bei teigia, kad oleino rūgšties kiekis neturi įtakos prekių klasifikavimui Kombinuotosios nomenklatūros (toliau - KN) 1511 ir 3404 pozicijose. Skunde remiamasi muitinės išduotais Privalomosios tarifinės informacijos (toliau - PTI) aktais Nr. LT(2017)3T-0036 (2017-08-14) ir Nr. LT(2017)3T-0037 (2017-08-14), kurie, Pareiškėjo nuomone, įrodo, jog ginčo prekių klasifikavimui įtaką turi ne konkreti cheminė sudėtis, o gamybos technologija. Muitinė, išduodama minėtus PTI aktus, neatliko laboratorinių tyrimų, o vadovavosi tik Reglamente numatytų kriterijų vertinimu. Ginčo prekių priskyrimą KN 3404 pozicijai taip pat patvirtina Vokietijos ir Lenkijos muitinių išduoti PTI prekėms – palmių vaškui SM 2000.

2.2. Pažymi, kad aplinkybė, jog 2018 m. ir 2015 m. tirtuose mėginiuose skiriasi apie 10 proc. oleino rūgšties kiekis savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog tirti mėginiai nėra tapatūs klasifikavimo tikslais ir tai sąlygotų jų priskyrimą skirtingoms KN pozicijoms - KN 3404 ir 1511. Oleino rūgšties skirtumai (esant sąlygai, jog tiek 2015 m., tiek 2018 m. mėginiuose vyrauja didesnis sočiųjų rūgščių santykis) negali sąlygoti skirtingo prekių klasifikavimo. Kombinuotoji nomenklatūra ir 2017 m. liepos 11 d. Reglamentas Nr. 2017/1268 Prekių priskyrimo KN 3404 pozicijai nesieja su konkrečia (fiksuota) prekių chemine sudėtimi ar sudėtinių dalių (riebalų rūgščių) kiekiais. Nei Reglamente Nr. 2017/1268, nei klasifikavimo nuostatose nėra parametro kiek ir kokių riebalų rūgščių turi būti, kaip didesnis ar mažesnis jų (ginčo atveju oleino rūgšties) kiekis keičia prekių klasifikavimo KN 1511 ir 3404 pozicijose. Todėl šio ginčo atveju prekės turėtų būti laikomos vienos rūšies, nes jos turi panašių požymių, o oleino riebalų rūgšties kiekio skirtumas neturi reikšmės prekių tarifinei klasifikacijai, nes tokie skirtumai, kokie nustatyti pagal 2015 m. ir 2018 m. Muitinės laboratorijos tyrimų duomenimis, neturi įtakos jų tarifinei klasifikacijai. Todėl pateikta Kauno technologijos universiteto Mokslinio ekspertinio tyrimo darbo 2019 m. sausio 28 d. ataskaita patvirtina, kad tiek 2015 m., tiek 2018 m. tirti mėginiai yra tapatūs. Pagal šią ataskaitą, tirtų prekių sudėtyje vyrauja sočiosios riebalų rūgštys ir pagrindinis komponentas, kuris apsprendžia gaminio savybes, yra sočioji riebalų rūgštis - palmitino rūgštis, todėl šios prekės yra iš esmės tapačios.

2.3. Teigia, kad atsakovas nevertino pateikiamo įrodymo, laikydamasis nuomonės, kad KTU Ataskaita nėra tinkamas įrodymas paneigiantis Muitinės laboratorijos tyrimų rezultatus. Teigia, kad KTU tyrimu nebuvo siekiama atlikti Prekės mėginių sudėties tyrimus (ką yra atlikusi Muitinės laboratorija), o atlikti Muitinės laboratorijos mėginių tyrimo protokolų ir prekes aprašančių dokumentų analizę ir pateikti išvadą dėl tirtų prekių savybių. Todėl atliekant tyrimą, be kita ko, buvo vadovaujamasi tais laboratoriniais duomenimis, ką nustatė Muitinės laboratorija 2015 m. ir 2018 m. tyrimo protokoluose.

2.4. Pažymi, kad Muitinė nepagrįstai prekių klasifikavimo klausimą (jų priskyrimą KN 3404 ar 1511 pozicijai) sieja išimtinai su prekių tapatumu mėginiams, kuriems pagal Pareiškėjos prašymą buvo išduota privaloma tarifinė informacija Nr. LT(2017)3T-0036 ir Nr. LT(2017)3T-0037. Todėl prekių sudėties tapatumas yra papildomas pagrindas konstatuoti ginčo prekių priskyrimą KN 3404 pozicijai (TARIC 34049000000), t. y. Pareiškėjui išduoti prekių tarifinė informacija būtų tiesioginis įrodymas dėl muitinės taikomo prekių klasifikavimo, tačiau tai nėra vienintelė teisiškai reikšminga sąlyga. Patikrinimo objektų esančių prekių muitinis klasifikavimas yra teisinis veiksmas, atliekamas pagal 1987-07-23 Reglamento Nr. 2658/87 ir 2017 m. liepos 11 d.

Reglamento Nr. 2017/1268 dėl tam tikrų prekių klasifikavimo nuostatas ir patikrinimo metu surinktus įrodymus. KTU Ataskaita patvirtina 2015 m. ir 2018 m. tirtų prekių tapatumą ir sąlygas, kurioms esant tiek 2015 m. tirtos prekės, tiek 2018 m. tirtos prekės remiantis Reglamente Nr. 2017/1268 nustatytais kriterijais klasifikuojamos KN 3404 90 pozicijoje.

2.5. Mano, kad muitinė pakartotinai vertindama Pareiškėjos prašymą dėl prekių klasifikavimo pakeitimo, netinkamai vertino Muitinės laboratorijos tyrimo protokoluose 15MLT0340 ir 15MLT0341 (2015-02-15) pateiktus duomenis ir neatsižvelgė į Reglamentu Nr. 2017/1268 nustatytą prekių klasifikavimo išaiškinimą. Muitinės laboratorijos protokolai Nr. 15MLT0340, 15MLT0341 (2015-02-05) ir jų pagrindų priimti prekių klasifikavimo aktai Nr. 15L0085 ir 15L0086 (2015-02-12) buvo priimti iki Reglamento Nr. 2017/1268, kuriuo pateikiamas išaiškinimas dėl ginčo prekių klasifikavimo, priėmimo. Byloje pateikti įrodymai (priedas Nr. 9) patvirtina, jog Pareiškėjai pateikus prašymą dėl privalomos teisinės informacijos išdavimo ginčo prekėms, prašymo nagrinėjimas buvo sustabdytas Europos Komisijos. Privaloma teisinė informacija Nr. LT(2017)3T-0036 ir LT(2017)3T-0037 buvo išduota 2017 m. rugpjūčio 14 d., t. y. priėmus Reglamentą Nr. 2017/1268 ir jame išaiškinus prekių teisingą klasifikavimą. Reglamento Nr. 2017/1268 priedo lentelėje pateikiamas prekių - palmių vaško produktas (rutuliukai) - aprašymas, kurioms esant prekės klasifikuojamos KN kodu 3404 90 00.

2.6. Atkreipia dėmesį, kad prekės negali būti klasifikuojamos KN 1511 pozicijoje, kaip teritorinė muitinė buvo suklasifikavusi iki Reglamento Nr. 2017/1268 priėmimo, o yra priskirtinos KN 3404 90 pozicijai, nes klasifikavimo taisyklės patvirtina ginčo prekių klasifikavimą KN 3404 90 kodu remiantis Kombinuotosios nomenklatūros 1 ir 6 bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis, KN 34 skirsnio 5 pastabos pirmos pastraipos a punktu ir KN kodo 3404 ir 3404 90 00 pozicijos ir subpozicijos pavadinimais. Tuo tarpu KTU Ataskaita pateikia duomenis apie teisiškai reikšmingus faktus prekių klasifikavimui KN 3404 pozicijoje. Todėl teritorinė muitinė ir Muitinės departamentas darydami išvadas dėl prekių klasifikavimo neatsižvelgė į aplinkybes, kurios eliminuoja ginčo prekių priskyrimą prie KN 1511 pozicijos. Prekės negali būti priskiriamos KN 1511 pozicijai, nes KN 15 skirsnis neapima paruoštų vaškų ar kitų KN VI skyriaus produktų (Suderintos sistemos paaiškinimų 15 skirsnio 1 pastabos (e) punktas). KN 1511 neapima chemiškai modifikuoto palmių aliejaus ir jo frakcijų (Kombinuotosios nomenklatūros 1 bendroji aiškinimo taisyklė).

Šalies argumentai

2.7. Pareiškėjos teigimu, ginčo prekių priskyrimą KN 3404 pozicijai patvirtina privaloma teisinė informacija Nr. LT(2017)3T-0036 ir Nr. LT(2017)3T-0037 (palmių vaškas (rutuliukais) SM 2000, gamintojas PT. M. M., Indonezija), nes Pareiškėja kartu su prašymu, pagal kurį buvo išduota privaloma teisinė informacija Nr. LT(2017)3T- 0036 ir Nr. LT(2017)3T-0037, Muitinės departamentui buvo pateikti 2015 m. vasario 12 d. prekių klasifikavimo aktai Nr. 15L0085 ir 15L0086 (kuriuose pateikti duomenys apie prekių sudėtį). Vokietijos ir Lenkijos muitinės išduota privaloma teisinė informacija prekei patvirtina, kad tai palmių vaškas SM 2000, kurio aprašymas atitinka ginčo prekių aprašymą ir komerciniuose dokumentuose nurodytą informaciją, klasifikuojamas KN 3404 90 pozicijoje. Todėl Patikrinimo ataskaita ir Atsakovo 2019 m. liepos 9 d. Sprendimas prieštarauja VAĮ 8 straipsnio reikalavimams, todėl yra naikintini.

2.8. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai prašė skundą patenkinti, palaikė skunde išdėstytus argumentus.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Muitinės departamentas su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad vadovaujantis Komisijos reglamento Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 199 straipsnio 1 dalimi, pateikus muitinės įstaigai deklaranto arba jo atstovo pasirašytą deklaraciją, deklarantas teisės aktų nustatyta tvarka tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą; kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą; visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo prekėms pradžia, įvykdymą. Tokiu būdu, Pareiškėjas, būdamas deklarantu, tapo atsakingu už muitinės deklaracijoje nurodyto kodo teisingumą.

3.1. Pabrėžia, kad Pareiškėja nei muitinei, nei teismui nėra pateikusi jokių alternatyvių įrodymų, paneigiančių Muitinės laboratorijos tyrimo protokolų Nr. 15MLT0340 ir Nr. 15MLT0341 (2015-02-05) išvadas, todėl Muitinės departamentas neturi jokio pagrindo abejoti Muitinės laboratorijos tyrimo, kiek tai susiję su prekės cheminės sudėties nustatymu, rezultatais. Pareiškėjo pateikta Kauno technologijos universiteto Maisto instituto 2019 m. sausio 28 d. ataskaita paremta dokumentiniu tyrimu, nelaikytina tinkamu įrodymu, paneigiančiu Muitinės laboratorijoje atliktų tyrimų rezultatus ir išvadas. Tai, kad minėta ataskaita nebuvo siekiama nustatyti ginčo prekių sudėties, pripažįsta ir pati Pareiškėja skunde teismui, nurodydama, jog šioje ataskaitoje atlikta tik prekes aprašančių dokumentų analizė.

3.2. Nesutinka su Pareiškėjos skunde pateikiama nuomone, jog ginčo prekių klasifikavimui, vadovaujantis Reglamento nuostatomis, įtaką turi ne jų cheminė sudėtis, o gamybos technologija. Minėtame teisės akte, be jame aprašyto gamybos būdo, nurodoma, kad tiriamasis produktas - smulkių apie 1 mm skersmens baltos spalvos vaškinių rutuliukų pavidalo, pagamintas iš rafinuoto palmių aliejaus produktas, kurį sudaro sukietintas kietasis palmių stearinas, nesukietintas kietasis palmių stearinas bei optinis baliklis (apie 0,01 % masės). Taigi, produktui, klasifikuojamam KN pozicijoje 3404, yra aktualus tiek gamybos būdas, tiek ir atitinkama cheminė sudėtis.

3.3. Pažymi, kad Pareiškėjas muitinio įforminimo metu prekes deklaravo Kombinuotosios nomenklatūros (toliau - KN) 1521 10 00 subpozicijoje. Ištyrus prekių mėginį (Muitinės laboratorijos tyrimo protokolai Nr. 15MLT0340 ir Nr. 15MLT0341 (2015-02-05)) nustatyta, kad prekės sudėtyje dominuoja palmitino, oleino, stearino, miristo riebalų rūgštys, riebalų rūgščių santykis būdingas palmių stearinui, o tiriant apatinį sluoksnį, susidariusį po hidrolizės-metilinimo reakcijos, jame rastas reakcijos metu susidaręs glicerolis. Tai būdinga trigliceridams - glicerolio ir riebalų rūgščių esteriams. Todėl, remiantis KN 1521 pozicijos tekstu, aiškiai nurodančiu, kad joje neklasifikuojami trigliceridai, produktas, kuris yra būtent trigliceridas, nebuvo priskirtinas muitinio įforminimo metu deklaruotai 1521 pozicijai, o suklasifikuotas KN 1511 pozicijos, kuriai priskiriami palmių aliejus ir jo frakcijos, nerafinuoti arba rafinuoti, bet chemiškai nemodifikuoti, 1511 90 19 subpozicijoje - kietosios (palmių aliejaus) frakcijos, tiesiogiai supakuotos į pakuotes, kurių neto masė ne didesnė kaip 1 kg. Pareiškėjas su tokiu tarifiniu prekės klasifikavimu sutiko ir jo neginčijo.

3.4. Atkreipė dėmesį, kad Pareiškėja kartu su prašymu išduoti PTI pateikė produkto SM 2000 gamybos proceso schemą. Pakartotinio patikrinimo metu, ištyrus kartu su prašymu išduoti PTI pateiktą prekės mėginį, prekės sudėtyje aptikta optinio baliklio bei nustatytas didesnis sočiųjų riebalų rūgščių kiekis ir 10 proc. mažesnis oleino rūgšties (nesočioji rūgštis C 18:1) kiekis nei buvo aptikta ištyrus BAD importo rinkiniu Nr. 14LTLU9000IM02D501 (2014-12-31) deklaruotą prekę (tyrimo protokolai Nr. 15MLT0340 ir Nr. 15MLT0341). Atlikti tyrimai (tyrimo protokolai Nr. 18MLT1229 ir Nr. 18MLT1230) patvirtino, kad gamybos proceso metu buvo taikytas hidrinimas (kietinimas), taip pat įdėta optinio baliklio, todėl, vadovaujantis Reglamento nuostatomis, ši prekė priskirtina KN 3404 90 00 subpozicijai.

3.5. Teigia, kad nagrinėjamu atveju to paties komercinio pavadinimo prekės buvo importuotos 2014 m. sausio 16 d. – 2015 m. vasario 11 d. laikotarpiu ir 2018 metais, tačiau, atlikus tyrimus, nustatyta, kad šių prekių sudėtyje esančių riebalų rūgščių santykis skiriasi. Oleino rūgšties kiekis, lyginant 2015 ir 2018 metais tirtas prekes, skiriasi daugiau kaip 2 kartus. Toks skirtumas yra tikrai reikšmingas vertinant prekių tapatumą. Ši aplinkybė, priešingai nei teigia Pareiškėjas, leidžia teigti, kad ginčo prekė nebuvo gaminama pagal Pareiškėjo pateiktą produkto SM 2000 gamybos schemą, patvirtintą 2015 m. kovo 6 d. (t. y. po ginčo prekių importo). Todėl ginčo prekės bei tyrimo protokolais Nr. 18MLT1229 ir Nr. 18MLT1230 tirtos prekės nėra tapačios, o jų tarifiniam klasifikavimui Reglamento nuostatos netaikytinos. Vėliau atlikti laboratoriniai tyrimai parodė, kad 2015 m. importuotas produktas ir 2018 m. išduodant PTI pateiktas produktas yra skirtingi, todėl nėra pagrindo juos sutapatinti ir vienodai klasifikuoti.

3.6. Atsakovo atstovai teismo posėdyje prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos teritorinė muitinė su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad keisti importo deklaracijose deklaruotoms prekėms nustatytą TARIC kodą 1511 90 19 90 į 3404 90 00 00, remiantis 2018 m. rugpjūčio 2 d. Muitinės laboratorijoje atliktais tyrimais (Tyrimo protokolai Nr. 18MLT1229 ir Nr. 18MLT1230), nėra pagrindo, nes Privalomosios tarifinės informacijos išdavimui 2016 m. birželio 27 d. pateiktos prekės „Palmių vaškas 2000“ savo fizinėmis ir cheminėmis charakteristikomis nėra tapačios 2014 ir 2015 metais importo deklaracijose deklaruotoms prekėms. Todėl prekių tapatumas nebuvo patvirtintas laboratoriniais tyrimais, importuotojos bendrovė „Iviltra“ 2017 m. spalio 24 d. prašymas dėl prekių TARIC kodo taisymo ir importo mokesčių perskaičiavimo ir grąžinimo minėtose importo deklaracijose, nebuvo tenkintinas.

4.1. Mano, kad Muitinės departamentas patvirtindamas teritorinės muitinės 2018 m. lapkričio 29 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 8LM190692S, įvertino visas aplinkybes, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, taigi priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl tenkinti Pareiškėjos skundo nėra pagrindo.

4.2. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

5. Nagrinėjamoje byloje vyksta ginčas dėl pareiškėjos importuotų prekių (palmių vaškas) ir deklaruotų muitinės deklaracijose TARIC 1521 10 00 00 subpozicijoje bei iš to kylančių mokestinių įsipareigojimų.

6. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad bendrovė „Iviltra“ importavo iš Indonezijos Respublikos prekes (Augalinio palmių vaško granules) ir deklaravo jas bendrojo administracinio dokumento (toliau - BAD) importo rinkiniais Nr. 14LTLU9000IM0021F7 (2014-01-16); Nr. 14LTLU9000IM00A129 (2014-03-25); Nr. 14LTLU9000IM010FB9 (2014-05-28); Nr. 4LTLU9000IM0128E0 (2014-06-12); Nr. 14LTLU9000IM013E7 (2014-07-23); Nr. 14LTLU9000IM0241E2 (2014-11-03); Nr. 14LTLU9000IM023FE4 (2014-11-03); Nr. 14LTLU90000IM02D501 (2014-12-31); Nr. 15LTLU9000IM005CA2 (2015-02-11), nurodydamas prekių TARIC kodą Nr. 1521 10 00 00, o muitui apskaičiuoti taikė 0% trečiųjų šalių muito tarifą.

6.1. Klaipėdos teritorinei muitinei kilus įtarimams dėl deklaruotų prekių TARIC kodo, paimti prekių, deklaruotų BAD importo rinkiniu Nr. 14LTLU9000IM02D501 (2014-12-31), mėginiai, kurie buvo išsiųsti tyrimui į Muitinės laboratoriją.

6.2. Muitinės laboratorija, atlikusi mėginių tyrimą, tyrimo protokolais Nr. 15MLT0340 ir Nr. 15MLT0341 (2015-02-05) nustatė, kad tyrimui pateikta prekė yra palmių stearinas bei rekomendavo taikyti TARIC kodą 1511 90 19 90.

6.3. Todėl Klaipėdos teritorinė muitinė konstatavo, kad Muitinės laboratorijoje tirtos prekės yra identiškos prekėms, deklaruotoms ir kitais pirmiau paminėtais BAD importo rinkiniais. Klaipėdos teritorinė muitinė surašė supaprastinto patikrinimo ataskaitas Nr. 5LM190161S (2015-02-13), Nr. 5LM190336S (2015-03-20) ir Nr. 5LM190353S (2015-03-23), kuriomis pakeitė prekių TARIC kodą iš 1521 10 00 00 į 1511 90 19 90, prekių aprašymą iš „Augalinio palmių vaško granulės“ į „Palmių stearino kietosios frakcijos granulių pavidale“. Todėl pasikeitus TARIC kodui, paminėtomis supaprastinto patikrinimo ataskaitomis pritaikė 10,9 % trečiųjų šalių muito tarifą, papildomai apskaičiavo 124 607 EUR muito, 1 26 167 EUR pridėtinės vertės mokesčio, apskaičiavo delspinigius bei paskyrė baudą. Pareiškėja minėtos ataskaitos ir mokesčių apskaičiavimo teisingumo nustatyta tvarka neginčijo, priskaičiuotus mokesčius sumokėjo.

6.4. Tačiau praėjus daugiau nei dvejiems metams pareiškėja 2017 m. spalio 24 d. prašymu kreipėsi į Klaipėdos teritorinę muitinę ištaisyti minėtuose BAD importo rinkiniuose nurodytą TARIC kodą iš 1511 90 19 90 į 3404 90 00 00, argumentuodama, kad tiek Lietuvos muitinė (Privalomosios tarifinės informacijos aktai Nr. LT(2017)3T-0036 (2017-08-14) ir Nr. LT(2017)3T-0037 (2017-08-14), tiek ir kitų valstybių - Vokietijos bei Lenkijos muitinės analogiškoms prekėms nustatė TARIC kodą 3404 90 00 00.

6.5. Klaipėdos teritorinė muitinė, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, 2018 m. sausio 16 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 8LM190040S prašymo netenkino, argumentuodama, kad atmesdama pareiškėjos argumentus dėl privalomosios tarifinės informacijos (toliau - PTI) aktų taikymo šiame ginče, vadovavosi Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau - Bendrijos muitinės kodeksas) 12 straipsniu, nustatančiu, jog PTI arba privalomoji kilmės informacija yra privaloma muitinei, tačiau tik santykiuose su informacijos turėtoju ir tik atliekant tarifinį prekių klasifikavimą ar nustatant prekių kilmę, be to, privalomoji kilmės informacija yra privaloma muitinei tik tada, kai ji taikytina prekėms, su kuriomis muitinės formalumai atliekami po šios informacijos išdavimo dienos.

6.6. Muitinės departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2018 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. 1A-100 panaikino minėtą ataskaitą ir pavedė Klaipėdos teritorinei muitinei atlikti pakartotinį patikrinimą bei priimti naują sprendimą.

6.7. Klaipėdos teritorinė muitinė pakartotinio mokestinio patikrinimo kreipėsi į Muitinės laboratoriją, kuri tyrimo protokoluose Nr. 18MLT1229 (2018-08-02) ir Nr. 18MLT1230 (2018-08-02) konstatavo, kad tirto mėginio sudėtyje vyrauja didesnis sočiųjų rūgščių santykis, kuris nebūdingas palmių stearinui ar palmių aliejui, mėginys susideda iš palmitino rūgšties (76,1 proc.), stearino rūgšties (11,5 proc.), oleino rūgšties (8,3 proc.), linolio rūgšties (1,6 proc.) bei miristino rūgšties (1.6 proc.).

6.8. Todėl, Klaipėdos teritorinė muitinė, apibendrinusi Muitinės laboratorijos tyrimo rezultatus, 2018 m. lapkričio 29 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr. 8LM190692S konstatavo, kad nėra pagrindo patvirtinti, kad 2015 metais ir 2018 metais tirtos prekės - „Palmių vaškas SM 2000“ ir „Palmių vaškas SM 2000 OB“ yra tapačios, netenkino pareiškėjos prašymo, nepakeitė ginčo prekių TARIC kodo.

6.9. Muitinės departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, 2019 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. 1A-419 paliko galioti Klaipėdos teritorinės muitinės 2019 m. lapkričio 29 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 8LM190692S.

7. Ginčo klausimą reglamentuoja 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, ir 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, taikymo Lietuvos Respublikoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1332 (toliau – ir Taisyklės), 4 p. (2009-05-13 nutarimo Nr. 409 redakcija) numato, kad sudarant teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje taikomus prekių sąrašus arba nomenklatūras, pagal kuriuos nustatomi importo arba eksporto mokesčiai, taip pat importo arba eksporto draudimai, apribojimai arba specialūs režimai, turi būti remiamasi Kombinuotąja nomenklatūra (KN) ar Europos Bendrijos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūra.

7.1. Taisyklių 6 punktas nustato, jog taikant Kombinuotąją nomenklatūrą, Europos Bendrijos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūrą ir kitas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą ir jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras Lietuvos Respublikoje, kai prekių klasifikavimui ir ekspertizei būtini laboratoriniai tyrimai, remiamasi tik Muitinės laboratorijos arba nešališkos, kompetentingos institucijos akredituotos tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis.

7.2. Taigi vadovaujantis Komisijos reglamento Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 199 straipsnio 1 dalimi, pateikus muitinės įstaigai deklaranto arba jo atstovo pasirašytą deklaraciją, deklarantas teisės aktų nustatyta tvarka tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą; kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą; visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo prekėms pradžia, įvykdymą.

7.3. Įvertinus teisės aktų normas, darytina išvada, kad asmuo, būdamas deklarantu, tampa atsakingu už muitinės deklaracijoje nurodyto kodo teisingumą, o abejodamas deklaruoto kodo teisingumu, turi galimybę, vadovaujantis Nuostatų 5-14 straipsniais, kreiptis į muitinę dėl privalomosios tarifinės informacijos akto išdavimo. Tačiau pareiškėja šia teise nepasinaudojo.

8. Įvertinus šias teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad Pareiškėja, siekdama nuginčyti Muitinės laboratorijos išvadas, turėjo pateikti nešališkos, kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadą. Pareiškėja nei pirminio mokestinio patikrinimo metu (2015 metais), nei paduodama skundą Muitinės departamentui, nei teismui nepateikė apskritai jokių kitų įrodymų, paneigiančių Muitinės laboratorijos tyrimo protokolų Nr. 15MLT0340 ir Nr. 15MLT0341 (2015-02-05) išvadas, todėl nėra jokio pagrindo abejoti Muitinės laboratorijos tyrimo, kiek tai susiję su prekės cheminės sudėties nustatymu, rezultatais. Be to, Pareiškėjos pateikta Kauno technologijos universiteto Maisto instituto 2019 m. sausio 28 d. patvirtinta Mokslinio ekspertinio tyrimo darbo ataskaita, paremta dokumentiniu tyrimu, nelaikytina tinkamu įrodymu, paneigiančiu Muitinės laboratorijoje atliktų tyrimų rezultatus ir išvadas. Teismo posėdyje Pareiškėjos atstovai patvirtino, kad ši išvada buvo padaryta, vadovaujantis Muitinės laboratorijos tyrimo protokolų Nr. 15MLT0340 ir Nr. 15MLT0341 duomenimis.

9. Pareiškėjos teigimu, jai buvo išduoti PTI aktai Nr. LT(2017)3T-0036 (2017-08-14), Nr. LT(2017)3T-0037 (2017-08-14), kuriuose prekėms - palmių vaškams „SM 2000“ ir „SM 2000 OB“ - nustatytas TARIC 3404 90 00 00 kodas, todėl būtent tokiu pačiu komerciniu pavadinimu „SM 2000“, buvo aprašytos ir prekės (2015 metais), dėl kurių TARIC klasifikavimo vyksta šis ginčas.

9.1. Teismas negali sutikti su šiais Pareiškėjos teiginiais, nes Pareiškėja prieš importuodama prekę, vykdydama verslą pakankamai rūpestingai, prekės TARIC kodą turėjo teisę nusistatyti vadovaudamasi 1992 m. spalio 12 d. Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą 12 straipsnio nuostatomis, Tarybos Reglamento (EEB) NR. 2454/93, išdėstančio Tarybos Reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų 5-14 straipsniais, kreipiantis į muitinę dėl privalomosios tarifinės informacijos akto išdavimo arba atitinkamai kreiptis į Muitinės laboratoriją dėl konkrečios prekės TARIC kodo nustatymo. Tačiau prisėmusi verslo riziką rėmėsi prekių siuntėjo informacija, kitais duomenimis naudojamais prekyboje apibūdinant prekės pobūdį. Pareiškėja neginčija fakto, kad jos importuotos prekės deklaruotos vienu Kombinuotosios nomenklatūros kodu daugiau nei 8 deklaracijose. Nagrinėjamu atveju Pareiškėja muitinio įforminimo metu prekes deklaravo Kombinuotosios nomenklatūros (toliau - KN) 1521 10 00 subpozicijoje, vadinasi, būdama deklarantu, tapo atsakinga už muitinės deklaracijoje nurodyto kodo teisingumą. Muitinei kilus įtarimams dėl deklaruotų prekių TARIC kodo, paimti prekių, deklaruotų BAD importo rinkiniu Nr. 14LTLU9000IM02D501 (2014-12-31), mėginiai, kurie buvo išsiųsti tyrimui į Muitinės laboratoriją. Ištyrus prekių mėginį (tyrimo protokolai Nr. 15MLT0340 ir Nr. 15MLT0341 nustatyta, kad prekės sudėtyje dominuoja palmitino, oleino, stearino, miristino riebalų rūgštys, riebalų rūgščių santykis būdingas palmių stearinui, o tiriant apatinį sluoksnį, susidariusį po hidrolizės-metilinimo reakcijos, jame rastas reakcijos metu susidaręs glicerolis. Tai būdinga trigliceridams - glicerolio ir riebalų rūgščių esteriams. Todėl, remiantis KN 1521 pozicijos tekstu, aiškiai nurodančiu, kad joje neklasifikuojami trigliceridai, produktas, kuris yra būtent trigliceridas, nebuvo priskirtinas muitinio įforminimo metu deklaruotai 1521 pozicijai, o suklasifikuotas KN 1511 pozicijos, kuriai priskiriami palmių aliejus ir jo frakcijos, nerafinuoti arba rafinuoti, bet chemiškai nemodifikuoti, 1511 90 19 subpozicijoje - kietosios (palmių aliejaus) frakcijos, tiesiogiai supakuotos į pakuotes, kurių neto masė ne didesnė kaip 1 kg. Pareiškėja su tokiu tarifiniu prekės klasifikavimu sutiko, jo neginčijo, priskaičiuotus mokesčius sumokėjo.

9.2. Teismo posėdyje Atsakovas atsiliepime pažymėjo, kad tam tikri cheminės sudėties ar kiti skirtumai gali egzistuoti, bet, jei jie neturi įtakos prekės tarifiniam klasifikavimui, tokios prekės tarifinio klasifikavimo tikslams laikytinos tapačiomis. Gyvūniniai ir augaliniai riebalai yra glicerolio ir riebalų rūgščių, tokių kaip palmitino, stearino, oleino rūgštys, esteriai (kitaip - trigliceridai) (Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimų 15 skirsnio paaiškinimų Bendrosios nuostatos, (A) 2-as paragrafas). Kiekvienos rūšies aliejų charakterizuoja konkretus tai rūšiai būdingas riebalų rūgščių, sudarančių trigliceridus, santykis, todėl riebalų rūgščių santykis, yra esminė charakteristika, kuria vadovaujantis atliekamas aliejų tarifinis klasifikavimas. Jis gaunamas tyrimais nustačius aliejų sudarančių riebalų rūgščių kiekius.

9.3. Bylos įrodymai patvirtina, kad pakartotinio patikrinimo metu, ištyrus kartu su prašymu išduoti PTI pateiktą prekės mėginį, prekės sudėtyje aptikta optinio baliklio bei nustatytas didesnis sočiųjų riebalų rūgščių kiekis ir 10 proc. mažesnis oleino rūgšties (nesočioji rūgštis C 18:1) kiekis nei buvo aptikta ištyrus BAD importo rinkiniu Nr. 14LTLU9000IM02D501 (2014 m. gruodžio 31 d. ) deklaruotą prekę (tyrimo protokolai Nr. 15MLT0340 ir Nr. 15MLT0341). Muitinės laboratorijos atlikti tyrimai dar kartą patvirtino, kad gamybos proceso metu buvo taikytas hidrinimas (kietinimas), taip pat įdėta optinio baliklio, todėl, vadovaujantis Reglamento nuostatomis, ši prekė priskirtina KN 3404 90 00 subpozicijai.

9.4. Iš pateiktų į bylą dokumentų aiškiai matyti, kad ginčo atveju to paties pavadinimo prekės buvo importuotos 2014 m. sausio 16 d. – 2015 m. vasario 11 d. laikotarpiu ir 2018 metais, tačiau, teritorinei muitinei atlikus tyrimus, nustatyta, kad šių prekių sudėtyje esančių riebalų rūgščių santykis skiriasi. Oleino rūgšties kiekis, lyginant 2015 ir 2018 metais tirtas prekes, skiriasi daugiau kaip 2 kartus, o palmitino kiekis 2018 metais neatitinka palmių stearinui numatyto rūgšties kiekio. Taigi toks skirtumas yra tikrai reikšmingas vertinant prekių tapatumą. Todėl ši aplinkybė, priešingai nei teigia Pareiškėja, leidžia daryti išvadą, kad ginčo prekė nebuvo gaminama pagal Pareiškėjos pateiktą produkto SM 2000 gamybos schemą, patvirtintą 2015 m. kovo 6 d., t. y. po ginčo prekių importo. Teismo vertinimu, teritorinė muitinė teisingai konstatavo, kad ginčo prekės ir tyrimo protokolais Nr. 18MLT1229 ir Nr. 18MLT1230 tirtos prekės nėra tapačios, o jų tarifiniam klasifikavimui Reglamento nuostatos nėra taikytinos. Todėl teritorinė muitinė 2015 metais patikrinimo ataskaita pagrįstai nusprendė, kad Pareiškėja muitinės deklaracijose nurodytą prekę deklaravo TARIC kodu 1521 10 00 00, kuri, teismo vertinimu, turėjo būti deklaruota TARIC kodu 1511 90 19 90. Vadinasi, Pareiškėja, importuodama iš Indonezijos prekę (augalinio palmių vaško granules) ir bendruose dokumentuose nurodydama TARIC kodą - 1521 10 00 00, stengėsi išvengti muito mokesčių. Šias aplinkybes patvirtina teritorinės muitinės 2015 metų ataskaita, priskaičiuoti mokesčiai, ir tai, kad Pareiškėja jų neginčijo, mokesčius sumokėjo. Taip pat teismo vertinimu, ginčijame sprendime pagrįstai konstatuota, kad ginčo 2014-2015 deklaruotos prekės ir 2016 m. birželio 27 d. pateiktos prekės savo cheminėmis charakteristikomis nėra tapačios.

9.5. Pareiškėja nepateikė nei muitinei, nei teismui jokių alternatyvių įrodymų, paneigiančių Muitinės laboratorijos tyrimo protokolų Nr. 15MLT0340 ir Nr. 15MLT0341 (2015-02-05) išvadas, todėl teismas neturi jokio pagrindo abejoti Muitinės laboratorijos tyrimo, kiek tai susiję su prekės cheminės sudėties nustatymu 2015 metais, rezultatais. Atkreiptinas dėmesys, kad Pareiškėjos pateikta Kauno technologijos universiteto Maisto instituto 2019 m. sausio 28 d. patvirtinta Mokslinio ekspertinio tyrimo darbo ataskaita, paremta dokumentiniu tyrimu, nelaikytina tinkamu įrodymu, paneigiančiu Muitinės laboratorijoje atliktų tyrimų rezultatus ir išvadas. Be to, teismo posėdyje Pareiškėjos atstovai patvirtino, kad ši ataskaita atlikta, vadovaujantis Muitinės laboratorijos tyrimo protokolų Nr. 15MLT0340 ir Nr. 15MLT0341 (2015-02-05) išvadų rezultatais.

10. Teismas sutinka su Muitinės padaryta išvada, kad Pareiškėja nepateikė specialių žinių taikymo požiūriu arba įrodymų, kurie galėtų paneigti nurodytų Muitinės departamento išvadų ar sukelti pagrįstų abejonių dėl šių išvadų pagrįstumo. Vadinasi Muitinės išvada ir teisės aktų normos, patvirtina, jog mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja ginčo importo deklaracijoje deklaruodama prekes TARIC kodu 1521 10 00 00, nepagrįstai pritaikė 0% trečiųjų šalių muito tarifą ir tuo pačiu, skaičiuodama importo mokesčius, nepagrįstai ženkliai sumažino mokėtinų mokesčių sumą į valstybės biudžetą.

11. Pareiškėjos argumentai, kad Muitinės departamentas jos prašymą išnagrinėjo netinkamai, nes 2014-2015 metais ginčo deklaruotos prekės ir 2016 m. birželio 27 d. pateiktos prekės yra tapačios, nėra pagrįsti. Atsižvelgus į ginčo prekės tyrimo duomenis, teisinį reglamentavimą ir į minėtąją Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklę, darytina išvada, kad Klaipėdos teritorinė muitinė patikrinimo ataskaita Nr. 8LM190692S, pagrįstai nusprendė, kad „Augalinio palmių vaško granulės“ turi būti deklaruojamos kodais 1511 90 19 90, prekę aprašant kaip „Palmių stearino kietosios frakcijos granulių pavidale“, o Pareiškėjos noras ištaisyti 2014-2015 metais BAD importo rinkiniuose nurodytą TARIC kodą iš 1511 90 19 90 į 3404 90 00 00, įtakos prekių klasifikavimui neturi. Pažymėtina, 2017 m. liepos 11 d. Reglamentas 2017/1266 prekių priskyrimo KN 3404 pozicijai nesieja su konkrečia (fiksuota) prekių chemine sudėtimi ar sudėtinių dalių (riebalų rūgščių) kiekiais. Reglamente labai tiksliai aprašyta produkto sudėtis: „sukietintas palmių stearinas, nesukietintas palmių stearinas ir optinis baliklis (apie 0,01 % masės)“. Reglamente detaliai aprašytas produkto gavybos būdas, nurodyta viena svarbiausių vaško charakteristikų - lašėjimo temperatūra (riebalai charakterizuojami kitu parametru - lydymosi temperatūra). Šis reglamentas gali būti taikomas tik produktui, gautam jame aprašytu būdu, sudarytam iš jame nurodytų komponentų ir pasižyminčiam nurodytomis charakteristikomis. Todėl būtent produkto sudėtis (ypač optinio baliklio pridėjimas) ir gamybos būdas neleidžia jo priskirti KN 1516 pozicijai, kurioje klasifikuojami hidrinti, kietinti riebalai.

12. Todėl teismas negali sutikti su Pareiškėjos teiginiu, kad ginčo prekių klasifikavimui, vadovaujantis Reglamento nuostatomis, įtaką turi ne jų cheminė sudėtis, o gamybos technologija, nes minėtame teisės akte, be aprašyto gamybos būdo, nurodoma, kad tiriamasis produktas - smulkių apie 1 mm skersmens baltos spalvos vaškinių rutuliukų pavidalo, pagamintas iš rafinuoto palmių aliejaus produktas, kurį sudaro sukietintas kietasis palmių stearinas, nesukietintas kietasis palmių stearinas bei optinis baliklis (apie 0,01 % masės). Todėl, produktui, klasifikuojamam KN pozicijoje 3404, yra aktualus tiek gamybos būdas, tiek ir atitinkama cheminė sudėtis. Be to, privaloma tarifinė informacija Pareiškėjai buvo išduota vadovaujantis jos pateikta informacija, laboratoriniai tyrimai nebuvo atliekami. Laboratoriniai tyrimai atliekami jeigu kyla abejonių dėl pateiktų duomenų. Kadangi Pareiškėja 2016 metais Lietuvos muitinei pateikė informaciją, visiškai atitinkančią Reglamente 2017/1266 nurodytus duomenis, privaloma tarifinė informacija buvo išduota neatliekant laboratorinių tyrimų.

13. Teismo vertinimu, Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad 2014-2015 m. ir 2018 m. importuotos prekės buvo tapačios. Priešingai, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad prekių sudėtis yra skirtinga, nes skiriasi riebalų rūgščių santykis jose (skirtingas oleino rūgšties kiekis), dokumentuose nebuvo nurodytas optinio baliklio pridėjimas, taip pat dokumentuose nebuvo nurodyta vaškams būdinga charakteristika, t. y. lašėjimo temperatūra, todėl 2014 - 2015 metais ir 2018 metais importuotos prekės nėra tapačios.

14. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 str. 1 p.) – įstatymo viršenybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pareiškėja ginčijamą sprendimą gavo laiku, nes šį sprendimą apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teisę apskųsti priimtą sprendimą (LVAT administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016). Įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, teismas laiko, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

15. Teismas, ištyręs visas bylos aplinkybes ir nenukrypdamas nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, daro išvadą, kad Muitinės departamentas pilnai ištyrė Pareiškėjos skundą, įvertino ginčui reikšmingas aplinkybes, nurodė išsamius faktinius bei teisinius pagrindus, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p., 57 str.).

16. Atsižvelgęs į aukščiau išdėstytą, įvertinęs teisės aktų normas, teismas daro išvadą, kad skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo jų naikinti pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais, todėl skundas yra atmestinas.

17. Teismui atmetus pareiškėjo skundą patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos.

18. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 127 str. teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Iviltra“ skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Henrikas Sadauskas