Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. P. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. birželio 9 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam S. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka S. P., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 302 straipsnio 1 dalį (2 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis – 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. birželio 11 d. nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė bausmė – 4 metai 1 mėnesis laisvės atėmimo .

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 1 d. nuosprendis, panaikinta dalis, kuria pripažintas kaltu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, už nusikaltimą numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje – 3 mėnesiai laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – 2 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. birželio 11 d. nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė bausmė – 3 metai 9 mėnesiai 19 dienų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2022 m. vasario 11 d., bausmės pabaiga 2025 m. lapkričio 29 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. birželio 9 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam S. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, šiuo metu stebimos nuteistojo pastangos ir iniciatyvos vykdyti rekomendacijas, įsitraukti į resocializacijos procesą, dirbo, dalyvavo alkoholio mažinimo prevenciniuose užsiėmimuose, elgesio keitimo terapijoje, tačiau bausmės atlikimo metu nuteistasis penkis kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, tris kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, neskatintas, taip pat dar išlieka nuteistąjį neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai. Komisija pažymi, kad nuteistasis ankščiau 13 kartų teistas, išvadų nepadarė, iš turėto patyrimo nepasimokė. Atsižvelgus į visas aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Be to, sprendžiant ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi yra vertinamas nuteistojo elgesys viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, taip pat atsižvelgiama ar asmuo vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir rekomendacijas, tik įvertinus šių duomenų visumą galima pagrįstai konstatuoti, jog yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui.

Susipažinus su visa Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo pateikta medžiaga: Komisijos 2023 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam S. P., Komisijos protokolu, Socialinio tyrimo išvada, nuteistojo asmens byla, darytina išvada, jog Komisijos 2023 m. birželio 9 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam yra pagrįstas ir motyvuotas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. P. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Tačiau įstatymu numatytos, atliktos bausmės dalis, yra vertinama tik kaip formalaus pagrindo egzistavimas sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, o norint nustatyti ar lygtinio paleidimo taikymui yra visos būtinos sąlygos reikalinga įvertinti ir materialaus pagrindo egzistavimą.

Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad atlikus pakartotinį nuteistojo S. P. nusikalstamos elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką nustatyta, kad rizika vertinama kaip vidutinė, kas pagal BVK nuostatas iš esmės nesudaro pagrindo spręsti, jog egzistuoja ir materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas, tačiau šioje vietoje reikalinga įvertinti ar nuteistasis deda pastangas mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką ir šios pastangos tokios įtikinančios, jog leistų spręsti, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas, šioje pataisos stadijoje, jau būtų aktualus. Vis tik įvertinus byloje esančių duomenų visumą tokios išvados daryti nėra galimybių. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama trečią kartą, tačiau nestebima jokia teigiama dinamika, kadangi tiek pirmojo, tiek antro ir trečio vertinimų metu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta kaip vidutinė, o tai jau iš esmė labiau neigiamai nei teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, nes atskleidžia, jog jis neaktyviai siekia keisti savo priešingą teisei elgesį. Tuo tarpu tai, ką nuteistasis įvardino kaip išskirtinai teigiamus elgesio pokyčius – turi gyvenamąją vietą, palaiko artimus ryšius su giminėmis, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, teismo nevertinama išskirtinai teigiamai, priešingai spręstina, kad nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis.

Nesutiktina su aplinkybe, kurią nuteistasis savo skunde išskiria kaip teigiamą, tai yra, kad bausmės atlikimo metu įrodė, kad permastė savo elgesį, kadangi nors šiuo metu jis nedaro vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų, tačiau jo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu pasižymėjo priešiškumu taikomų ribojimų atžvilgiu, o sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą nuteistojo elgesys laisvės atėmimo atlikimo metu vertinimas ne epizodiškai, bet atsižvelgiant į nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Išskirtina tai, kad atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) kalėjimo 2023 m. gegužės 19 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad nuteistasis penkis kartus nesilaikė nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų, buvo baustas drausmine tvarka tris kartus, , kas tik atskleidžia, jog nuteistojo neigiamų vertybių orientacija yra nuosekliai susiformavusi ir jos nuteistasis nėra linkęs keisti. Šį teismo manymą sustiprina ir tai, kad nuteistasis praeityje ne kartą yra teistas, tačiau iš savo ankstesnio patyrimo nebuvo linkęs mokytis, o vidaus tvarkos taisyklių bei rėžimo reikalavimų pažeidimai, tik patvirtina aplinkybę, kad nuteistasis nėra kritiškas savo priešingam teisei elgesiui. Be to bylos duomenys atskleidžia, jog paskutinė nuobauda nuteistajam buvo skirta 2022 m. spalio 12 d., o 2023 m. balandžio 13 d. apsiribota svarstymu, po to nebuvo nei baustas drausmine tvarka, nei skatintas, todėl negalima teigti, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu jau ilgą laiką yra koreguojamas išskirtinai teigiamai, juo labiau, kad nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, skatintas nebuvo. Tai parodo, jog nuteistasis negeba būti nuoseklus ir siekti savo tikslų vien pozityviomis priemonėmis, o aptartos aplinkybės teismui neleidžia spręsti, kad nuteistasis yra pasiruošęs būti taisomas nestruktūruotoje aplinkoje, minimalios priežiūros sąlygomis.

Taip pat neigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę S. P. nemato poreikio spręsti finansinių problemų, tuo tarpu įvertintina, tai, kad dalis ankstesnių nuteistojo teistumų buvo susiję su finansinės naudos siekimu ir psichiką veikiančių medžiagų platinimu. Tokiu būdu neigiama motyvacija spręsti problemines sritis, vertintina kaip vienas iš itin aktyvių galimo pakartotinio nusikalstamo elgesio veiksnių, juo labiau, kad pagal Socialinio tyrimo išvadą nuteistasis šiuo metu nedirba, turi finansinių įsipareigojimų, jį finansiškai remia sugyventinė, o nesiekiant spręsti turimų finansinių sunkumų, nusikalstamo elgesio rizika gali turėti didėjimo tendenciją. Šios aplinkybės, jas vertinant ankstesnio nuteistojo nusikalstamo elgesio kontekste, teismui dar neleidžia daryti išvados, jog nuteistasis S. P. jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti vien teisėtais būdais.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, S. P. neatliktos bausmės dalis – 2 metai 5 mėnesiai 21 diena (skaičiuojant Komisijos posėdžio dienai, t. y. 2023 m. birželio 8 d.), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad S. P. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Išaiškintina nuteistajam ir tai, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar Komisijos rekomendacijomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, todėl visapusiškai gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Žinoma, šios aplinkybės, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymui, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos Komisijos nutarimo turinio, vien jomis ir nebuvo motyvuojamas Komisijos nutarimas netvirtinti dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam.

Atsižvelgus į šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti vienbalsiu Komisijos sprendimu nėra jokio pagrindo. Skunde pagrįstai nurodoma, kad ilgą laikotarpį gerai besielgiantis asmuo gali būti laikomas pakankamai nubaustu, tačiau lygtinis paleidimas taikomas tik aplinkybių visumos pagrindu nustačius, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad S. P. įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad jo lygtinis paleidimas užtikrins bausmės paskirtį kad paleidus į laisvę nuteistąjį jis daugiau nenusikals ir nekels pavojaus visuomenei. Aplinkybė, kad jis turės gyvenamąją vietą, didelė vertybė yra artimi ryšiai su giminėmis ir dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą. Pažymėtina, kad toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio spręsti dėl nuteistojo teisinės padėties ateityje. Nuteistasis gali imtis papildomų veiksmų, kurie rodytų jo motyvaciją sistemingai keisti savo elgesį bei įrodyti, kad pateisins išreikštą pasitikėjimą taikant jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo S. P. skundas, dėl Komisijos 2023 m. birželio 9 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo S. P. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. birželio 9 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam S. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.