Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas Juodis, sekretoriaujant Nijolei Agurkienei, dalyvaujant pareiškėjai O. Z. L., suinteresuotam asmeniui A. L., asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu M. L., atstovei advokatei Renatai Vilčiauskienei, išvadą teikiančios institucijos įgaliotai atstovei Justinai Rekiavičiūtei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos O. Z. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. L., M. L., išvadą teikiančiai institucijai Kaišiadorių rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriui dėl M. L. pripažinimo neveiksniu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja O. Z. L. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama pripažinti neveiksniu M. L., gimusį (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d. Pareiškime nurodė, jog jos sūnus M. L. nuo vaikystės serga psichine liga – diagnozuotas Dauno sindromas, įgimta širdies yda, Eisenmergerio sindromas. Nurodė, kad jos sūnui nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Jis pats negali atlikti jokių veiksmų: rašyti, pasirašyti, skaičiuoti. Prašo pripažinti M. L., a.k. (duomenys neskelbtini) neveiksniu.

Suinteresuotas asmuo A. L. teismo posėdžio metu su pareiškimu sutiko ir prašė jį tenkinti.

Asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, M. L. atstovė advokatė Renata Vilčiauskienė posėdžio metu nurodė, jog susipažinus su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ekspertizės išvada, išklausius byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus akivaizdu, jog M. L. yra visiškai neveiksnus visose srityse. Pareiškimas pagrįstas ir turi būti tenkinamas, M. L. turi būti pripažintas neveiksniu visose srityse.

Išvadą teikiančios institucijos Kaišiadorių rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus atstovė Justina Rekiavičiūtė teismo posėdžio metu patvirtino, jog pareiškimas tenkintinas, nes pareiškėjos išdėstytos aplinkybės, informacija iš medicininių dokumentų, atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės išvada patvirtina, jog yra pagrindas pripažinti M. L. neveiksniu visose srityse. Byloje taip pat yra Kaišiadorių rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus išvada iš kurios matyti, kad M. L. dėl psichikos būklės negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl yra pagrindas pripažinti jį neveiksniu visose srityse (b.l. 62).

Pareiškimas tenkintinas.

Kadangi asmens teisinio veiksnumo atėmimas yra ypač sunkus Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų asmens teisių apribojimas, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str. (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) ir kituose Konvencijos straipsniuose įtvirtintų teisių apribojimas, todėl asmuo gali būti pripažintas neveiksniu tik ypatingais atvejais – psichinis sutrikimas turi būti „tokio pobūdžio ar laipsnio“, kad pateisintų šios priemonės taikymą (Shtukaturov v. Russia, no. 44009/05, 27 March 2008, § 94, Matter v. Slovakia, no. 31534/96, judgement of 5 July 1999; Bensaid v. United Kingdom, no. 44599/98, judgement of 6 February 2001, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Sveikatos skyriaus prašymą, bylos Nr. 3K-3-370/2008, 2007 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. L. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-328/2007).

Pagal Lietuvos Respublikos CK 2.10 str. 1 d. ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 str. nuostatas, yra du būtini neveiksnumo nustatymo kriterijai: medicininis - asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (CPK 466 str.), ir juridinis - psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Abu kriterijai yra sudėtinės asmens neveiksnumo nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu atveju. Tik tuo atveju, kai psichikos liga ar proto negalia yra tokios formos, kad dėl jos asmuo negali suvokti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, galima pripažinti jį neveiksniu.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 466 str. nuostatas asmens psichinei būklei nustatyti būtina teismo psichiatrijos eksperto išvada. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi M. L. buvo paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė, kurią atliko Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno pirmasis teismo psichiatrijos skyrius. 2016 m. vasario 17 d. – kovo 10 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-53/2016 išvadoje nurodyta, kad M. L. konstatuotas psichikos sutrikimas – įgyta silpnaprotystė: F72 sunkus protinis atsilikimas. Dėl savo sveikatos būklės M. L. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, jam nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdyje (b. l. 40-41).

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog M. L. neįgalus, jam nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis (b. l. 35) ir specialusis nuolatinės slaugos poreikis (b. l. 36).

Įvertinus teismo psichiatrijos ekspertizės išvadas, kitus byloje surinktus rašytinius įrodymus, pareiškėjos O. Z. L., M. L. atstovo, suinteresuoto asmens A. L. ir išvadą teikiančios institucijos atstovių paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad M. L. dėl psichikos būklės negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl yra pagrindas pripažinti jį neveiksniu visose srityse: turtinių santykių srityse (asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); kitos turtinių santykių sritys), asmeninių neturtinių santykių srityse (savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); kitos asmeninių neturtinių santykių sritys) (Lietuvos Respublikos CK 2.10 str., Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015-12-10 įsakymas Nr. A1-742 dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo).

Asmenį pripažinus neveiksniu visose srityse, teismo iniciatyva pradėtina byla dėl globos šiam asmeniui nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo (Lietuvos Respublikos CPK 505 str. 1 d., 506 str. 1 d.).

Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos CPK 469 str., jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal asmens globėjo ar kitų Lietuvos Respublikos CPK 463 str. 1 d. išvardytų asmenų (neveiksnaus asmens sutuoktinio, tėvų, pilnamečių vaikų, globos (rūpybos) institucijos, prokuroro) arba paties neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

M. L., gim. (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) r. sav., pripažinti neveiksniu visose - turtinių santykių bei asmeninių neturtinių santykių srityse.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.