Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-09-09 · Civilinė byla Nr. 2S-1714-450/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-09
Bylos Nr.
2S-1714-450/2014
Teisminio proceso Nr.
2-04-3-00823-2011-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Radzevičienė
Pareiškėjas
T. S.
Kategorijos
  • 95.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1714-450/2014Teisminio proceso Nr. 2-04-3-00823-2011-6Procesinio sprendimo kategorija: 95.6.2; 122.2; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. rugsėjo 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje dėl globos neveiksniajai J. G. nustatymo ir globėjo paskyrimo.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

pareiškėja T. S. prašė išduoti jai vykdomąjį raštą dėl 2011-06-22 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1164-807/2011 vykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 28 d. nutartimi atsisakė išduoti pareiškėjai T. S. vykdomąjį raštą.

Pažymėjo, kad įstatyme nustatyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Tolimesni antstolio veiksmai priklauso nuo to, ar minėtame teismo sprendime nurodytos ar nenurodytos šio sprendimo neįvykdymo pasekmės. Pažymėjo, kad pagal CPK 771 str. 2 dalį, jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos CPK 273 str., surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime nurodytas pasekmes, o tuo atveju, kai sprendime nenurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, surašytasis aktas perduodamas priėmusiam sprendimą teismui, kuris išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą pagal CPK 284 str. numatytas taisykles (CPK 771 str. 3 d.). Teismas nurodė, jog nepateikta duomenų, kad pareiškėja kreipėsi į antstolį dėl teismo sprendimo nevykdymo, be to, neaišku dėl kokių priežasčių pareiškėja prašė teismo išduoti vykdomąjį raštą. Todėl teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pareiškėjai T. S. išduoti vykdomąjį raštą.

Teismas pareiškėjai išaiškino, kad ji pirmiausia turėtų kreiptis į antstolį dėl minėtos 2011-06-22 nutarties nevykdymo, ir tik tuo atveju, jeigu per antstolio nustatytą terminą nebūtų įvykdytas antstolio patvarkymas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats asmuo, surašytą aktą antstolis galėtų perduoti antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui spręsti sprendimo nevykdymo klausimą (CPK 771 str. 5 d.).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 10 d. nutartimi pašalino rašymo apsirikimą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartyje, nurodant, kad pareiškėja yra T. S..

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėja pareiškė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad Vilniaus miesto 4-os apylinkės teismo 2011 m. birželio 22 d. sprendimu buvo nustatyta globa J. G., o pareiškėja T. S. paskirta globėja, tačiau trečiasis asmuo J. S. trukdė vykdyti savo pareigas paskirtai globėjai, kadangi savavališkai apgyvendino J. G. pas save, neleisdama pareiškėjai tinkamai rūpintis neveiksnia J. G.. Pažymėjo, kad 2014-03-20 Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo pateiktas ieškinys dėl pažeistų teisių gynybos, kuriame buvo suformuluotas reikalavimas įpareigoti atsakovę J. S. perduoti globojamą asmenį globėjai, tačiau teismas atsisakė priimti ieškinį, motyvuojant tuo, kad dėl sprendimo vykdymo būtina kreiptis į antstolį. Nurodė, kad nutartyje nebuvo paaiškinta, kokiu pagrindu antstolis privalo atlikti vykdomuosius veiksmus, todėl teismui buvo pateiktas prašymas išduoti vykdomąjį dokumentą dėl sprendimo vykdymo. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2014 m. gegužės 28 d. nutartimi atsisakė išduoti vykdomąjį raštą. Apeliantė pažymėjo, kad sprendimų vykdymo tvarka numato vykdomojo dokumento surašymą ir pateikimą antstoliui, nes be vykdomojo dokumento antstolis neturi teisinio pagrindo atlikti vykdomuosius veiksmus. Todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja, kurios naudai priimtas sprendimas, turi su sprendimu, kaip su procesiniu dokumentu vykdymo procedūroje, kreiptis į antstolį. Pažymėjo, kad CPK 771 str. numatytus veiksmus, antstolis atlieka tik pateikus jam vykdomąjį dokumentą. Apeliantė atkreipė dėmesį, kad teismas skundžiamoje nutartyje pareiškėja nurodė J. S., tačiau ji nesikreipė į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį dokumentą ir jai tokia teisė nesuteikta. Pažymėjo, kad teismas tokiu būdu nutartyje nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, todėl nutartis turi būti panaikinta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis paliktina nepakeista.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų LR CPK 329 str. 2 d., nenustatyta. Nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, reiškia, jog teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo (nutarties) ar jos dalies teisėtumą ir pagrįstumą.

Byloje spręstinas klausimas, ar nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė išduoti pareiškėjai vykdomąjį raštą, laikytina pagrįsta ir teisėta. Kaip matyti iš skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutarties turinio, teismas darė išvadą, kad pareiškėjai nėra pagrindo išduoti vykdomojo rašto, kadangi ji nepateikė duomenų, jog prieš tai kreipėsi į antstolį dėl teismo sprendimo nevykdymo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-1164-807/2011 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. sprendimu ir 2011 m. birželio 22 d. nutartimi J. G. pripažinta neveiksnia, o pareiškėja T. S. paskirta jos globėja. 2014-04-16 pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu išduoti jai vykdomąjį raštą, tačiau teismas skundžiama nutartimi atsisakė išduoti vykdomąjį dokumentą.

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir nurodė, kad būtent ji buvo paskirta globėja, tačiau trečiasis asmuo J. S. trukdė vykdyti savo pareigas paskirtai globėjai. Pažymėji, kad J. S. savavališkai apgyvendino J. G. pas save, neleisdama pareiškėjai tinkamai rūpintis neveiksnia J. G..

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, nustatytas faktines bylos aplinkybes, atskirojo skundo argumentus, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis.

Pažymėtina, kad CPK 18 str. nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo procesinio sprendimo priėmimas dažniausiai nereiškia civilinio proceso pabaigos, ir tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, būtina jį įvykdyti. Vykdymo proceso tikslas – kuo greičiau ir ekonomiškiau įstatymų nustatyta tvarka įvykdyti sprendimą. Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas antstolis atlieka vadovaudamasis CPK VI dalies normomis bei jų įgyvendinimo tvarką reglamentuojančia Sprendimų vykdymo instrukcija bei kitais norminiais teisės aktais. Sprendimų vykdymo instrukcijos ir kitų norminių teisės aktų reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims (CPK 583 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 587 str. 3 p., pagrįstai nurodė, jog vykdomieji dokumentai yra teismo sprendimai ir nutartys – kai pagal įstatymus jie laikomi vykdomaisiais dokumentais. Pažymėtina, kad CPK numato, jog nepiniginio pobūdžio teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų CPK VI dalyje nurodytų nuostatų su LVII skyriuje nurodytomis išimtimis. Būtent CPK 771 str. numato sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, įvykdymą. Minėto straipsnio 1 dalis nurodo, kad tuo atveju, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju aktuali CPK 771 str. 3 d., kuri nurodo, kad jeigu sprendime nenurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, surašytasis aktas perduodamas priėmusiam sprendimą teismui, o šis išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą pagal CPK 284 straipsnyje numatytas taisykles. Pažymėtina, kad ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 24 punktas taip pat numato, jog vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, susijusius su uždraudimu vykdyti tam tikrą veiklą arba įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 str. nustatyta tvarka. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi CPK 771 str. 1 ir 3 d. ir nurodė, jog nagrinėjamu atveju duomenų apie tai, kad pareiškėja būtų kreipusis į antstolį nėra, todėl teismas išaiškino pareiškėjai, kad pirmiausia dėl nutarties nevykdymo ji turi kreiptis į antstolį. Pažymėtina tai, kad, esant nepiniginio pobūdžio sprendimams, susijusiems su įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, išieškotojas gali netgi neturėti galimybės pateikti antstoliui duomenis apie tai, kad teismo sprendimas nėra įvykdytas. Tokiu būdu teismas, spręsdamas antstolio prašymą, įvertina ir pasisako, ar sprendimas yra įvykdytas tinkamai ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-712/2013). Pažymėtina ir tai, kad jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka yra neaiški, antstolis kreipiasi į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką (CPK 589 str.).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, pagrįstai atsisakė išduoti vykdomąjį raštą, kas sudaro pagrindą teigti, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjos atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Asta Radzevičienė