Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), Rūtos Miliuvienės (pranešėja) ir Raimondo Blauzdžiaus, sekretoriaujant Aurelijai Pauliukaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui Alfonsui Jokūbaičiui, atsakovo atstovams Ingai Semeškaitei ir Vytautui Antanui Januškai, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Vytautui Rupšiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo AB „Kelmės melioracija“ skundą atsakovui Lietuvos geologijos tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo - Kelmės rajono savivaldybės įmonė „Kelmės vietinis ūkis“).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde ir jo patikslinimuose (b. l. 4-6, 8-11, 132-134) paaiškino, kad nuo 1990 m. eksploatuoja Kelmės rajono Lembertiškių smėlio ir žvyro 7 ha ploto telkinį žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Raudiškės k., Pakražančio s., Kelmės r., žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šiam telkiniui 1990 m. buvo sudarytas kalnakasybos ir rekultivacijos projektas. Gavo Tarnybos leidimą Nr. 2-98, kuriuo leista naudoti Šiaulių apskrities Kelmės rajono Lembertiškio žvyro ir smėlio telkinio II sklypo išteklių dalį. Leidimas galiojo iki 2007 m. gruodžio 31 d.

2006 m. kovo 27 d. su Šiaulių apskrities viršininko administracija sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 98. Išsinuomojo 7 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Raudiškės k., Pakražančio s., Kelmės r., žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas bendrovei buvo išnuomotas iki 2007 m. gruodžio 31 d. Minėtos valstybinės žemės nuomos sutarties 14 d. suteikė pareiškėjui pirmenybės teisę nuomoti šį žemės sklypą ir toliau. Tokia pat AB „Kelmės melioracija“ teisė yra numatyta ir Civilinio kodekso 6.566 str.

2007 m. kovo 30 d. kreipėsi į Šiaulių apskrities viršininko administraciją bei Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentą (toliau Šiaulių RAAD) dėl naudojamo 7 ha Lembertiškio žvyro ir smėlio telkinio praplėtimo 1,2636 ha. Gavus Kelmės rajono žemėtvarkos skyriaus bei Šiaulių apskrities žemės tvarkymo departamento suderinimus sklypo praplėtimui, pateikė medžiagą suderinimui Šiaulių RAAD. Departamentas 2007 m. balandžio 4 d. rašte Nr. SR-S-752 (6.158) nurodė, kad pareiškėjas privalo pateikti papildomam 1,2636 ha plotui naudoti informaciją atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo. Rašte tai pat nurodyta, kad atlikus įstatyme numatytas procedūras dėl poveikio aplinkai vertinimo, ir esant teigiamai atrankos išvadai dėl poveikio aplinkai vertinimo, bus galimas Lembertiškio žvyro karjero žemės sklypo praplėtimas.

Įvykdė Šiaulių RAAD reikalavimus, paruošė ir pateikė informaciją atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo privalomumo, taip atrankos išvadą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai. Gavo Šiaulių RAAD raštą Nr. SR-S-2480(7.10) dėl atrankos išvadų, kuriame nurodyta, kad poveikio aplinkai vertinimas nėra būtinas.

Akcentuoja, kad Tarnybos 2008 m. rugsėjo 26 d. sprendimas Nr. 6.3-1.7-2477 atsisakyti išduoti leidimą naudoti žemės gelmių ertmes Kelmės rajono Lembertiškio žvyro ir smėlio telkinyje pagal suderintą sklypą 8,2636 ha yra nepagrįstas ir neteisėtas, pažeidžia teisėtus pareiškėjo lūkesčius, jo, kaip žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Raudiškės k., Pakražančio s., Kelmės r., žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvusio naudotojo teises, bendrovės pirmenybės teisę nuomoti šį žemės sklypą. Jau 2007 m. kovo mėn. viešai deklaravo, jog ir toliau nori naudoti Lembertiškio žvyro ir smėlio telkinį. Ši bendrovės valia buvo žinoma tiek Šiaulių apskrities viršininko administracijai, tiek Tarnybai. Atliko visus valstybės institucijų reikalaujamus veiksmus tam, kad gautų leidimą naudoti žemės gelmių ertmes Kelmės rajono Lembertiškio žvyro ir smėlio telkinyje pagal suderintą sklypą 8,2636 ha, todėl teisėtai bei pagrįstai tikėjosi, jog tokį leidimą gaus.

Teigia, kad panaikinus atsakovo 2008 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. 6.3-1.7-2477 atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą naudoti žemės gelmių ertmes Kelmės rajono Lembertiškio žvyro ir smėlio telkinyje, suderintame 8,2636 ha sklype, turėtų būti panaikintas ir Tarnybos 2008 m. rugsėjo 25 d. SĮ „Kelmės vietinis ūkis“ išduotas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 56p-08, kuriuo minėtam subjektui naujai suteikta teisė naudotis 3 ha kasybos sklypu, į kurį pretenduoja AB „Kelmės melioracija“.

Asmenų prašymus išduoti leidimus naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes ir kitus dokumentus nagrinėja Tarnybos direktoriaus įsakymu sudaryta Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius) požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo komisija, kuri teikia Tarnybos direktoriui protokolą su išvada dėl leidimo išdavimo ir sutarties (-čių) sudarymo (Taisyklių 41 p.). Vienam ūkio subjektui išduodamas vienas leidimas, o žemės gelmių išteklių naudojimo sutarčių gali būti kelios, atsižvelgiant į tai, kiek yra objektų (Taisyklių 15 p.) Keičiantis objektų skaičiui ar esant kitoms Taisyklių 20 p. nurodytoms aplinkybėms, leidimo turėtojas gali prašyti išduoti pakartotinį leidimą.

Pažymi, kad pareiškėjas teismui pateikia tik dalį informacijos bei dokumentų, nutyli teisiškai reikšmingus faktus bei savo tariamą teisių pažeidimą aiškina samprotavimais, kurie nepagrindžiami jokiomis teisės aktų nuostatomis. AB „Kelmės melioracija“ nuo 1998 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. turėjo Tarnybos išduotą leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 2-98, kuris suteikė teisę leidime nurodytą laiką naudoti Šiaulių apskrities Kelmės rajono Lembertiškio žvyro ir smėlio telkinio išteklių dalį (kasybos sklypas - 7 ha). Leidimas buvo išduotas bei naudojimo sutartis buvo sudaryta vadovaujantis tuo metu galiojusia Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 792. Minėtos tvarkos 8 bei 13 p. numatė, kad leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes yra terminuoti.

Šiaulių RAAD 2007 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. SR-S-2482(6.158) „Dėl žemės sklypo derinimo“ pagal kompetenciją Tarnybą informavo, kad AB „Kelmės melioracija“ nėra atlikusi Poveikio aplinkai vertinimo įstatyme numatytų procedūrų. Atkreipia dėmesį, kad Šiaulių RAAD dar 2007 m. balandžio 4 d. raštu Nr. SR-S-752(6.158) informavo Tarnybą bei pareiškėją, kad, tik atlikus poveikio aplinkai vertinimo procedūrą, bus galimas Lembertiškio žvyro karjero praplėtimas.

Tarnyba 2008 m. sausio 7 d. raštu Nr. 6.3-1.7-71 „Dėl leidimo išdavimo“ pareiškėją informavo, kad, vadovaujantis Taisyklių 48.1 p. nuostatomis, prašymas yra netenkintinas, nes nėra suderintas su Šiaulių RAAD ir Šiaulių apskrities viršininku.

Atkreipia dėmesį, kad Šiaulių apskrities Kelmės rajono Lembertiškio žvyro ir smėlio telkinio išteklių dalis, t. y. kasybos sklypas, apimantis 7 ha, kuris 1998 m. sausio 1 d. - 2007 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu teisės aktų nustatyta tvarka buvo suteiktas naudoti pareiškėjui, nuo 2008 m. sausio 1 d. tapo nenaudojamas, t. y. minėto kasybos sklypo atžvilgiu nebuvo išduotas joks galiojantis leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes.

SĮ „Kelmės vietinis ūkis“ 2008 m. sausio 14 d. raštu Nr. S-09 kreipėsi į Tarnybą su prašymu panaikinti įmonės turimą leidimą Nr. 36-03, kuriuo buvo suteiktas Lembertiškio telkinio žvyro išteklių 3,9 ha kasybos sklypas, ir išduoti leidimą (pakartotinį) toliau naudoti turimus išteklius bei suteikti teisę naudoti naują 7 ha kasybos sklypą (prašymas Tarnyboje gautas 2008 m. sausio 16 d.). SĮ „Kelmės vietinis ūkis“ patektas prašymas bei jį lydintys dokumentai atitiko visus Taisyklių reikalavimus, todėl, vadovaujantis Taisyklių 48 p. nuostatomis, nebuvo jokio juridinio pagrindo jo nenagrinėti.

Ginčo objektas, t. y. Šiaulių apskrities Kelmės rajono Lembertiškio žvyro ir smėlio telkinio išteklių dalis - kasybos sklypas, apimantis 7 ha, nuo 2008 m. sausio 1 d. tapo nenaudojamas (minėto objekto atžvilgiu nebuvo išduotas joks galiojantis leidimas), o Tarnyba, vadovaujantis Taisyklių 42 p. nuostatomis, privalėjo nagrinėti visus ūkio subjektų prašymus, gautus iki leidimo naudoti šį objektą išdavimo. Jeigu į tą patį nenaudojamą objektą gaunami daugiau negu vieno ūkio subjekto prašymai, taikoma Taisyklių 42.1. p. numatyta dalybų procedūra, kuri šiuo konkrečiu atveju ir buvo taikyta, nors apie šią aplinkybę pareiškėjas skunde nutyli.

Pareiškėjas 2008 m. vasario 7 d. raštu kreipėsi į Aplinkos ministeriją bei išdėstė savo poziciją dėl Šiaulių RAAD veiksmų, prašymą išnagrinėti minėtos institucijos pareigūnų veiksmus bei sustabdyti leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ginčijamame objekte išdavimą iki Aplinkos ministerija įvertins, ar nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės. Tarnyba 2008 m. vasario 20 d. raštu Nr. 6.3-1.7-506 „Dėl leidimo išdavimo procedūrų sustabdymo“ informavo tiek pareiškėją, tiek SĮ „Kelmės vietinis ūkis“, kad sustabdomos leidimų naudoti žemės gelmių išteklius Kelmės rajono Lembertiškio žvyro telkinio išteklių dalyje (pagal dviejų pareiškėjų prašymus) išdavimo procedūros. Aplinkos ministerija, išnagrinėjusi minėtą pareiškėjo prašymą, bei pakartotinai pateiktą prašymą, 2008 m. kovo 19 d. raštu Nr. (1-15)-D8-2434 „Dėl AB „Kelmės melioracija“ kreipimosi“ bei 2008 m. gegužės 10 d. raštu Nr. (l-15)-D8-4047 „Dėl papildomos informacijos“ pripažino, kad Šiaulių RAAD, priimdamas sprendimus, nepažeidė Poveikio aplinkai vertinimo įstatyme numatytų reikalavimų bei procedūrų. Tarnyba 2008 m. gegužės 29 d. raštu Nr. 6.3 -1.7-1499 „Dėl leidimo išdavimo procedūrų atnaujinimo“ atnaujino leidimų naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes išdavimo procedūrų vykdymą bei vadovaujantis Taisyklių 42.1 p. nuostatomis, abiem ūkio subjektams, pasiūlė susitarti dėl objekto dalybų ir per 30 dienų apie tai informuoti Tarnybą. Pareiškėjas 2008 m. birželio 15 d. raštu „Dėl leidimo naudoti Kelmės rajono Lembertiškio žvyro telkinį“ pateikė kategorišką bei nepagrįstą jokiomis teisės aktų nuostatomis poziciją, kad leidimas turi būti išduodamas išimtinai AB „Kelmės melioracija“. Atitinkamai ir SĮ „Kelmės vietinis ūkis“ 2008 m. birželio 18 d. raštu Nr. S-75(I.13) „Dėl sklypo skyrimo“ Tarnybą informavo, kad nepavyko susitarti dėl objekto skaidymo.

Atsižvelgiant į minėtus ūkio subjektų raštus bei vadovaujantis Taisyklių 42.1. p. nuostatomis, 2008 m. liepos 10 d. Tarnyboje įvyko Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo komisijos posėdis, kurio metu, vadovaujantis racionalaus žemės gelmių išteklių naudojimo principu, buvo priimtas motyvuotas sprendimas dėl objekto skaidymo į dalis (mažesnius objektus). SĮ „Kelmės vietinis ūkis“, įvertinęs visas su įmonei tenkančios kasybos sklypo dalies pasirinkimu susijusias aplinkybes, pritarė Tarnybos pasiūlytam objekto padalijimo variantui ir išreiškė pageidavimą gauti leidimą naudoti žvyro išteklius šiaurinėje padalinto ploto dalyje. Tuo tarpu pareiškėjas kryptingai laikėsi pozicijos, kad objektas turi būti nedalijamas.

Atkreipia dėmesį, kad Taisyklių 42.2 p. apibrėžia atvejus kada objektas nedalomas, numato objektyvius kriterijus, kuriais vadovaujantis Tarnyba gali priimti tokį sprendimą bei minėto sprendimo teisines pasekmes - „jeigu objektas dėl technologinių ar kitų priežasčių, susijusių su racionaliu žemės gelmių išteklių naudojimu, negali būti skaidomas, Lietuvos geologijos tarnyba priima sprendimą dėl leidimo išdavimo pareiškėjui, kuris pirmasis pateikė prašymą. Kitiems pareiškėjams motyvuotai pranešama apie atsisakymą išduoti leidimą“. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, akivaizdu, kad sprendimas dėl objekto dalijimo/nedalijimo priskirtinas Tarnybos kompetencijai bei minėti sprendimai priimami atsižvelgiant į Taisyklėse numatytus kriterijus, o ne vadovaujantis pareiškėjo „ketinimais“ naudoti visą pageidaujamą objektą, kurie grindžiami išimtinai ekonominiais motyvais ir kurių negalima tapatinti su racionaliu žemės gelmių naudojimu. Be to, atkreipia dėmesį, kad tuo atveju, jeigu ginčo objektas būtų buvęs nedalomas, leidimas visam objektui (7 ha) būtų išduodamas tik pirmam pareiškėjui, t. y. SĮ „Kelmės vietinis ūkis“. Šiai įmonei raštiškai patvirtinus, kad sutinka su 2008 m. liepos 10 d. priimtu sprendimu dėl objekto dalybų, Tarnyba 2008 m. rugsėjo 25 d. įmonei išdavė leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 56p-08 bei sudarė naudojimo sutartį, kuria buvo skirtas anksčiau naudotas 3,9 ha kasybos sklypas bei naujai suteiktas 3 ha kasybos sklypas.

Pažymi, kad pareiškėjas neteisingai gretina kasybos sklypą ir žemės sklypą, t. y. leidimu naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes suteikiama teisė naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, žemės gelmių išteklių naudojimo sutartyje nurodyto kasybos sklypo ribose bei šioje sutartyje numatytomis sąlygomis (Taisyklių 34-35 p.), bet ne teisės į žemės sklypą. Kasybos sklypas suprantamas kaip žvalgybos metu ištirta žemės gelmių dalis, apimanti nustatyta tvarka patvirtintą naudingųjų iškasenų kiekį ir naudotojui suteikiamą telkinio (arba jo dalies) plotą (Žemės gelmių įstatymo 3 str. 2 d.). Žemės gelmių ištekliai priklauso valstybei išimtine nuosavybės teise (Konstitucijos 47 str., Žemės gelmių įstatymo 2 str.), o žemės gelmių naudojimo pagrindas yra naudojimosi teisė, kuri suteikiama teisės aktų nustatyta tvarka. Kasybos sklypo suteikimas nesuteikia naudotojui teisės disponuoti žeme. Išteklių naudotojas teisę naudotis žeme telkinio teritorijoje turi įgyti teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. leidimas suteikia naudojimosi teisę tik į kasybos sklypą kaip žemės gelmių dalį (Žemės gelmių įstatymo 3 str. 2 d.), bet ne į žemės sklypą, suprantamą kaip tam tikros teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamo turto registre (Žemės įstatymo 2 str. 14 d.). Teisių į žemės sklypus vertinimo klausimai nepatenka į Tarnybos kompetenciją. Teigia, kad derinimas su kompetentingomis viešojo administravimo institucijomis nėra savitikslis dalykas; jos savo sprendimais, savo kompetencijos ribose įvertina žemės sklypo įsigijimo naudingosioms iškasenoms naudoti galimybę, aplinkosauginius, poveikio aplinkai vertinimo ir kitus su tuo susijusius klausimus. Todėl skunde bei pareiškėjo 2008 m. spalio 23 d. prašyme pateiktas iš kasybos bei žemės sklypų kylančių teisių gretinimas yra neteisingas ir neatitinka teisės aktų nuostatų. Jokie galiojantys teisės aktai nenumato pirmenybės teisės į nenaudojamą kasybos sklypą ar anksčiau naudotą kasybos sklypą.

Tarnyba nedalyvauja poveikio aplinkai vertinimo procedūrose (pagal Aplinkos ministro 2006 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. D1-311 „Dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų nagrinėjimo Aplinkos ministerijoje ir jei pavaldžiose institucijose tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatas, Tarnyba nėra atsakinga institucija. Tarnyba tik minėto įsakymo 4.1. p. nustatyta tvarka gali teikti atsakingoms institucijoms dalykines konsultacijas (minėtoms institucijoms paprašius)), todėl ji nevertina šių procedūrų vykdymo eigos. Tarnyba, vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, iš pareiškėjų turi teisę ir pareigą tik reikalauti galutinio dokumento, t. y. sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo poveikio aplinkai vertinimo požiūriu arba atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento derinimo. Minėtos aplinkybės yra teisiškai reikšmingos išduodant leidimą, o pačių procedūrų kvestionavimas nėra Tarnybos kompetencija.

Viešojoje teisėje veikiantys įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, plečiamas valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas yra negalimas. Teigia, kad neaišku dėl kokių priežasčių pareiškėjas savalaikiai neginčijo jo manymu „neteisingų“ ir „šališkų“ viešojo administravimo institucijų veiksmų ar sprendimų, kuriais, jo manymu, pažeidžiamos įmonės, kaip buvusios žemės naudotojos, teisės ir/ar kaip poveikio aplinkai vertinimo dalyvio teisės ir teisėti interesai. Pažymi, kad tai yra savarankiški viešojo administravimo subjektų sprendimai, kurie Administracinių bylų teisenos įstatymo numatyta tvarka gali būti skundžiami teismui.

Tarnyba laikosi nuomonės, kad administracinio ginčo ištakos sietinos su AB „Kelmės melioracija“ nesirūpinimu laiku pratęsti turimo leidimo galiojimą. Nurodo, kad 2008 m. liepos 10 d. vykusių objekto dalybų metu pareiškėjui numatyta skirti naudoti telkinio dalis iki šiol nenaudojama.

Atsiliepime (b. l. 142-143) paaiškino, kad 2008 m. sausio 14 d. kreipėsi į Tarnybą su prašymu panaikinti išduotą leidimą Nr. 36-03 naudoti Kelmės rajono Lembertiškių telkinio žvyro išteklių dalį 3,9 ha plote ir išduoti naują leidimą naudotis ir eksploatuoti esamus 3,9 ha plotui bei naujam 7 ha plotui. Šio karjero planas su nurodytu plotu buvo suderintas su Lietuvos Respublikos Vyriausybes įgaliotomis institucijomis. Pageidaujamas plotas buvo laisvas. 2008 m. rugsėjo 25 d. su Tarnyba sudarė Šiaulių apskrities Kelmės rajono Lembertiškio telkinio žvyro ir smėlio išteklių dalies naudojimo sutartį ir gavo leidimą Nr. 56p-08 naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes. Sutiko, kad objektas (Lembertiškio telkinys) būtų suskaidytas suteikiant jam bei AB „Kelmės melioracija“ po 3,5 ha ploto. AB „Kelmės melioracija“ nesutiko su tokiu objekto padalijimu, todėl Tarnyba priėmė sprendimą suteikti Lembertiškio telkinio 3 ha SĮ „Kelmės vietinis ūkis“.

Pabrėžia, kad dėl Lembertiškio telkinio žvyro ir smėlio išteklių 7 ha ploto naudojimo kreipėsi ankščiau už AB „Kelmės melioracija“. Atlikęs visus iš jo teisės aktų reikalaujamus veiksmus, teisėtai gavo leidimą naudoti žemės gelmių ertmes Kelmės rajono Lembertiškių žvyro ir smėlio telkinyje 3 ha sklype. AB „Kelmės melioracija“ skundo patenkinimas pažeistų teisėtus SĮ „Kelmės vietinis ūkis“ lūkesčius.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais.

Atsakovo atstovai teisminio nagrinėjimo metu prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl leidimų naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Kelmės rajono Lembertiškio žvyro ir smėlio telkinyje išdavimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Tarnyba išdavė AB „Kelmės melioracija“ leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 2-98 (b. l. 62), leisdama įmonei nuo 1998 m. sausio 1 d. naudoti Šiaulių apskrities Kelmės rajono Lembertiškio žvyro ir smėlio telkinio II sklypo dalį pagal naudojimo sutarties sąlygas. Leidimas galiojo iki 2007 m. gruodžio 31 d.

Pagal 2006 m. kovo 27 d. valstybinės žemės nuomos sutartį (b. l. 94-95) pareiškėjas išsinuomojo 7 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Raudiškės k., Pakražančio s., Kelmės r., žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sklypas išsinuomotas iki 2007 m. gruodžio 31 d.

Šiaulių RAAD 2007 m. balandžio 4 d. rašte Nr. SR-S752(6.158) (b. l. 90) nurodė, kad pareiškėjas privalo pateikti departamentui privalomam 1,2636 plotui naudoti informaciją atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo. Pažymėjo, kad tik atlikus įstatyme nustatytas procedūras dėl poveikio aplinkai vertinimo ir esant tik teigiamai atrankos išvadai dėl poveikio aplinkai vertinimo, bus galimas Lembertiškio žvyro karjero žemės sklypo padidinimas.

Pareiškėjas 2007 m. gruodžio 7 d. Tarnybai pateikė prašymą pratęsti išduotą leidimą Nr. 2-98, patikslinant sklypo plotą iki 8,2636 ha (b. l. 86).

Šiaulių RAAD 2007 m. gruodžio 20 d. rašte Nr. SR-S-2482(6.158) (b. l. 69) pareiškėjui nurodė, kad 2007 m. gruodžio 20 d. priėmė atrankos išvadą Nr. 113, jog poveikio aplinkai vertinimas nėra privalomas.

Tarnyba 2008 m. sausio 7 d. rašte Nr. 6.3-1.7-71 (b. l. 70) nurodė, kad pareiškėjo prašymas išduoti pakartotinį leidimą naudoti Kelmės rajono Lembertiškio žvyro ir smėlio išteklių dalį netenkintinas, kadangi pateikti dokumentai nėra suderinti su Šiaulių RAAD ir Šiaulių apskrities viršininku.

AB „Kelmės melioracija“ 2008 m. sausio 17 d. prašymu kreipėsi į Tarnybą, prašydama išduoti leidimą naudoti žemės gelmių ertmes Kelmės rajono Lembertiškio žvyro ir smėlio telkinyje pagal suderintą 8,2636 ha sklypą (b. l. 67). 2008 m. sausio 28 d. rašte papildė prašymo argumentus (b. l. 25).

Tarnyba, remdamasi Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo komisijos 2008 m. rugsėjo 25 d. protokoliniu nutarimu (b. l. 113-114), 2008 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. 6.3-1.7-2477 (b. l. 61) netenkino AB „Kelmės melioracija“ prašymo išduoti leidimą naudoti Kelmės rajono Lembertiškių telkinio žvyro ir smėlio išteklių dalį.

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad Tarnyba SĮ „Kelmės vietinis ūkis“ 2003 m. liepos 31 d. išdavė leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 36-03 (b. l. 120), kuriuo šiai įmonei buvo suteikta teisė naudoti Kelmės rajono Lembertiškio telkinio I sklypo žvyro išteklių dalį 3,9 ha plote. SĮ „Kelmės vietinis ūkis“ 2008 m. sausio 14 d. prašymu (Tarnyboje gautas 208 m. sausio 16 d.) prašė panaikinti išduotą leidimą Nr. 36-03 ir išduoti naują leidimą maudoti ir eksploatuoti esamus 3,9 ha plotui bei naujam 7 ha plotui (b. l. 71); pateikė 2008 m. sausio 9 d. suderinimo aktą Nr. S-7 (b. l. 72), kitus reikiamus dokumentus.

Tarnybos direktoriaus pavaduotojas 2008 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 1-144 (b. l. 115) nutarė laikyti netekusiu galios SĮ „Kelmės vietinis ūkis“ 2003 m. liepos 31 d. išduotą leidimą Nr. 36-03 naudoti Kelmės rajono Lembertiškio telkinio I sklypo žvyro išteklių dalį; išduoti SĮ „Kelmės vietinis ūkis“ pakartotinį leidimą Nr. 56p-08 naudoti Kelmės rajono Lembertiškio telkinio I sklypo žvyro ir smėlio išteklių dalį pagal naudojimo sutarties sąlygas. SĮ „Kelmės vietinis ūkis“ 2008 m. rugsėjo 25 d. išduotame leidime Nr. 56p-08 (b. l. 116) pažymėta, kad leidimas įsigalioja nuo 2008 m. spalio 2 d.

Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198, reglamentuoja leidimų (taip pat pakartotinių) naudoti (ir juridinio asmens ar šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, arba Lietuvos Respublikoje įsteigto Europos Sąjungos valstybėse narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse įsisteigusio įmonių filialo pageidavimu atlikti žvalgybą, paiešką) naudingųjų iškasenų (vertingųjų mineralų, monomineralinio kvarcinio smėlio, metalų rūdų, klinčių, dolomito, kreidos mergelio, opokos, gipso, anhidrito, akmens druskos, molio, smėlio, žvyro, sapropelio, durpių), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimą juridiniams asmenims ar šių asmenų grupėms, veikiančioms pagal jungtinės veiklos sutartis, arba Lietuvos Respublikoje įsteigtiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse įsisteigusiems įmonių filialams, naudojimo sutarčių su jais sudarymą, leidimų galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ir galiojimo panaikinimą.

Iš byloje esančios medžiagos, matyti, kad pareiškėjui buvo išduotas terminuotas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes (galiojo nuo 1998 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d.). Nors pareiškėjas dar nepasibaigus leidimo galiojimui, kreipėsi į Tarnybą prašydamas pratęsti 1998 m. sausio 12 d. išduotą leidimą Nr. 2-98, tačiau neįvykdė visų būtinų Taisyklėse nustatytų sąlygų, t. y. nepateikė apskrities viršininko ir Šiaulių RAAD derinimo, kaip tai numato Taisyklių 25 p. Todėl atsakovui buvo pagrindas vadovautis Taisyklių 48.1 p. - „leidimas (taip pat pakartotinis) juridiniam asmeniui ar šių asmenų grupei, veikiančiai pagal jungtinės veiklos sutartį, neišduodamas, jeigu pateikiami ne visi dokumentai, kurių reikia leidimui gauti“. Iki leidimo galiojimo pabaigos, t.y. 2007 m. gruodžio 31 d. trūkumai pašalinti nebuvo, todėl nuo 2008 m. sausio 1 d. kasybos sklypas, kuris 10 metų buvo suteiktas naudotis pareiškėjui, iš esmės įgijo nenaudojamo sklypo statusą.

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad visus reikiamus dokumentus AB „Kelmės melioracija“ Tarnybai pateikė 2008 m. sausio 17 d. raštu, t. y. kai pareiškėjas jau nebeturėjo galiojančio leidimo naudoti žemės gelmių išteklius. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, SĮ „Kelmės vietinis ūkis“ dėl Lembertiškių telkinio žvyro ir smėlio išteklių 7 ha ploto naudojimo kreipėsi anksčiau už AB „Kelmės melioracija“ (prašymas Tarnyboje gautas 2008 m. sausio 16 d.). Ginčo kasybos sklypas SĮ „Kelmės vietinis ūkis“ kreipimosi metu buvo laisvas, todėl šis subjektas turėjo teisę pretenduoti į jį; juo labiau, kad SĮ „Kelmės vietinis ūkis“ pateikti dokumentai atitiko teisės aktų reikalavimus.

Taisyklių 42 p. numato, kad Tarnyba, gavusi daugiau nei vieno pareiškėjo prašymus (ir šių Taisyklių reikalavimus atitinkančius dokumentus), nurodytus šių Taisyklių 41 p., išduoti leidimą naudoti tą patį objektą, nagrinėja tik tuos vėliau pateiktus prašymus, kurie gauti iki leidimo naudoti šį objektą išdavimo. Gauti po minėto leidimo išdavimo prašymai kartu su jų lydimaisiais dokumentais nenagrinėjami ir grąžinami pareiškėjui. Kai gauti daugiau nei vieno pareiškėjo prašymai (ir šių Taisyklių reikalavimus atitinkantys dokumentai):

42.1. Tarnyba, atsižvelgdama į pareiškėjų pateiktus dokumentus ir esamą galimybę (jeigu ji yra) skaidyti objektą, siūlo pareiškėjams per 30 dienų susitarti dėl objekto skaidymo į dalis (mažesnius objektus). Pareiškėjams per nurodytą terminą nepateikus rašytinio susitarimo, T tarnyba, vadovaudamasi racionalaus žemės gelmių išteklių naudojimo principu, priima sprendimą dėl objekto skaidymo į dalis (mažesnius objektus) ir leidimų išdavimo pareiškėjams. Pareiškėjai pagal prašymų pateikimo eiliškumą įgyja teisę pasirinkti suskaidyto objekto dalį. Jeigu kurių nors pareiškėjų prašymai netenkinami, jiems apie tai pranešama raštu;

42.2. jeigu objektas dėl technologinių ar kitų priežasčių, susijusių su racionaliu žemės gelmių išteklių naudojimu, negali būti skaidomas, Tarnyba priima sprendimą dėl leidimo išdavimo pareiškėjui, kuris pirmasis pateikė prašymą. Kitiems pareiškėjams motyvuotai pranešama apie atsisakymą išduoti leidimą.

Kadangi į ginčo kasybos sklypą pretendavo du subjektai - SĮ „Kelmės vietinis ūkis“ ir AB „Kelmės melioracija“, atsakovas pagrįstai pasiūlė susitarti dėl objekto skaidymo į dalis (mažesnius objektus) ir apie tai pranešti Tarnybai per 30 dienų (Taisyklių 42.1 p.). Kaip rodo bylos rašytiniai įrodymai, SĮ „Kelmės vietinis ūkis“ ir AB „Kelmės melioracija“ nesusitarė dėl objekto skaidymo, todėl Tarnyba pagrįstai priėmė sprendimą skaidyti objektą į dalis. Tokia teisę atsakovui suteikė jau minėtų taisyklių 42.1 p. Todėl akivaizdu, kad Tarnyba, 2008 m. rugsėjo 25 d. išduodama SĮ „Kelmės vietinis ūkis“ (ši įmonė sutiko su sprendimu dėl objekto dalybų) leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 56p-08, teisės aktų reikalavimams nenusižengė.

Taisyklių 11 p. nustatyta, kad jeigu šių Taisyklių 10 p. nurodytų išteklių ar žemės gelmių ertmių numatomoje teritorijoje nėra pakankamai arba jie netenkina juridinio asmens ar šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, leidime gali būti numatyti tokių išteklių ar ertmių tyrimai (žvalgyba, paieška) sutartyje nustatytomis sąlygomis. Šiuo atveju leidimas suteikia teisę jo turėtojui prašyti pakartotinio leidimo naudoti jo lėšomis išžvalgytus išteklius arba ertmes.

Iš šio reglamentavimo akivaizdu, kad turimas leidimas suteikia teisę jo turėtojui prašyti pakartotinio leidimo naudoti jo lėšomis išžvalgytus išteklius arba ertmes, tačiau tuo pačiu negarantuoja, kad visais atvejais toks prašymas turi būti tenkinamas.

Kaip jau buvo minėta, SĮ „Kelmės vietinis ūkis“ pateikti dokumentai pilnai atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjo atstovas teisminio nagrinėjimo metu nepagrįstai teigė, kad Tarnyba privalėjo vadovautis Taisyklių 64.2.4 p. („leidimo galiojimas panaikinamas, jeigu leidimo turėtojas netenka teisės naudotis žeme“).

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovas akcentavo, kad Tarnyba 2008 m. sausio 7 d. sprendimu netenkino AB „Kelmės melioracija“ prašymo, nors minėtas prašymas nebuvo nagrinėtas komisijoje, kaip to reikalauja Taisyklių 41 p. Pabrėžtina, kad Tarnybos 2008 m. sausio 7 d. spendimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl šio administracinio sprendimo priėmimo procedūra detaliau neanalizuotina.

Pareiškėjas skundą taip pat grindžia Civilinio kodekso 6.566 str., kuriame nurodyta, kad kai žemės nuomos sutarties terminas pasibaigęs ir kartu su buvusiu nuomininku tokiomis pat sąlygomis išsinuomoti žemę pretenduoja ir kiti asmenys, pirmumo teisę sudaryti naują žemės nuomos sutartį turi buvęs tos žemės nuomininkas, jeigu jis tvarkingai vykdė pagal žemės nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus.

Pažymėtina, kad ši norma netaikytina nagrinėtinoje administracinėje byloje, kadangi ginčas iš esmės yra kilęs ne dėl žemės nuomos sutartinių santykių, o dėl galimybės naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Kelmės rajono Lembertiškio žvyro ir smėlio telkinyje. Tas pats pasakytina ir dėl skunde minimos 2006 m. kovo 27 d. valstybinės žemės nuomos sutarties 14 d. nuostatų („kiti su nuomojamojo žemės sklypo naudojimu ir grąžinimu, pasibaigus nuomos sutarčiai, susiję nuomotojo ir nuomininko įsipareigojimai - nuomininkui pageidaujant, suteikiama pirmumo teisė pratęsti sutartį“), kurios nesuteikia pareiškėjui išimtinių teisių naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes pasibaigus leidimo galiojimo terminui.

Atsakovas atsiliepime teisingai pažymėjo, kad galiojantys teisės aktai nenumato pirmenybės teisės į nenaudojamą kasybos sklypą ar anksčiau naudotą kasybos sklypą. Todėl aplinkybė, kad pareiškėjas dar nuo 1990 m. eksploatavo 7 ha smėlio ir žvyro ploto telkinį, negali būti pagrindu panaikinti ginčijamus aktus.

Pažymėtina, kad pareiškėjas, manydamas, kad kasybos sklypo derinimo procedūra buvo vilkinama, turėjo teisę atitinkamų institucijų veiksmus skųsti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Kaip rodo bylos rašytiniai įrodymai, šia teise jis nepasinaudojo.

Skundžiamų sprendimų priėmimo eiliškumas nagrinėtinu atveju nėra esminis procedūrinis pažeidimas ir skundžiamų aktų teisėtumo ir pagrįstumo iš esmės neįtakoja. Kitos pareiškėjo nurodytos aplinkybės taip pat neįrodo jo skundo pagrįstumo. Tai, kad į minėtą kasybos sklypą buvo investuotos tam tikros lėšos ir pan. negali būti besąlyginiu pagrindu tenkinti AB „Kelmės melioracija“ skundą. Teisėjų kolegija taip pat nepripažįsta, jog nagrinėtinu atveju buvo pažeisti pareiškėjo teisėti lūkesčiai, kadangi būtent jis pats laiku nepasirūpino, kad išduotas leidimas būtų pratęstas.

Dėl išvardintų priežasčių darytina išvada, kad Tarnybos 2008 m. rugsėjo 26 d. sprendimas Nr. 6.3-1.7-2477 yra teisėtas ir pagrįstas. Nėra juridinio pagrindo jį naikinti ir įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui leidimą naudoti žemės gelmių ertmes ir išteklius Kelmės rajono Lembertiškio žvyro ir smėlio telkinyje, suderintame 8,2636 ha sklype. Taip pat dėl aukščiau išvardintų aplinkybių nėra pagrindo naikinti Tarnybos 2008 m. rugsėjo 25 d. SĮ „Kelmės vietinis ūkis“ išduotą leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 56p-08.

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija

nusprendė:

pareiškėjo AB „Kelmės melioracija“ skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.