- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-11
- Bylos Nr.
- N-575-2915-10
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 40.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. F. (J. F.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutarimo J. F. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius darbo teisei 2008 m. rugsėjo 2 d. J. F. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Velga Vilnius“ generaliniu direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo teisės norminius aktus, t. y. dėl to, kad bendrovės darbuotojams 2008 m. liepos mėnesį suteikus kasmetines atostogas, nebuvo sumokėtas darbo užmokestis už kasmetines atostogas įstatymų nustatyta tvarka, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 176 straipsnio 2 dalies nuostatas. Padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Valstybinės darbo inspekcijos 2008 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. ATPN 1689 J. F. už ATPK 41 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirta 2000 litų bauda.
II.
J. F. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė Valstybinės darbo inspekcijos 2008 m. rugsėjo 9 d. nutarimą Nr. ATPN 1689 panaikinti bei administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Teigė, kad darbuotojai savo noru ir valia, niekieno neverčiami parašė prašymus, kad jiems darbo užmokestis būtų sumokėtas iki 2008 m. rugpjūčio 20 d., bei tvirtino, kad inkriminuota veika kvalifikuotina pagal ATPK 41⁴ straipsnio 1 dalį, nes būtent ši norma numato atsakomybę už darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimą.
III.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. lapkričio 13 d. nutarimu skundą tenkino iš dalies, panaikino Valstybinės darbo inspekcijos 2008 m. rugsėjo 9 d. nutarimą Nr. ATPN 1689 ir J. F. skyrė 2000 litų baudą už ATPK 41⁴ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą.
Teismas konstatavo, kad padarytas pažeidimas įrodytas byloje surinkta medžiaga, byloje neabejotinai nustatyta, kad darbuotojams darbo užmokestis už kasmetines atostogas nebuvo išmokėtas laiku. DK 176 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo užmokestis už kasmetines atostogas mokamas ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios. Teismas pažymėjo, kad šiame straipsnyje nenumatyta, jog darbo užmokesčio už kasmetines atostogas išmokėjimo terminas gali būti atidėtas šalių susitarimu ar darbuotojo prašymu. Teismas abejojo darbuotojų parašytų prašymų, kad jiems darbo užmokestis būtų sumokėtas iki 2008 m. rugpjūčio 20 d., laisvanoriškumu, kadangi prašymai buvo atspausdinti vienodo teksto ir šablono, darbuotojų tik pasirašyti, į darbo inspekciją dėl neišmokėto darbo užmokesčio telefonu kreipėsi taip pat patys darbuotojai. Tačiau teismas sutiko su skunde nurodyta aplinkybe, jog padarytas pažeidimas kvalifikuotas netinkamai, nes ATPK 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio teisės norma. Atsakomybę už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą nustato ATPK 41⁴ straipsnis, todėl J. F. padarytą veiką perkvalifikavo ir administracinę nuobaudą skyrė pagal ATPK 41⁴ straipsnio 1 dalį.
IV.
Apeliaciniu skundu J. F. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų panaikintas Valstybinės darbo inspekcijos 2008 m. rugsėjo 9 d. nutarimas Nr. ATPN 1689, bei administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę į nešališką teismą. Remiasi Europos žmogaus teisių teismo (toliau – ir EŽTT) 2000 m. spalio 10 d. sprendimu byloje Daktaras prieš Lietuvą, kuriame EŽTT konstatavo, kad teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. teismas turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Pirmosios instancijos teismas buvo šališkas objektyviąja prasme, nes savo iniciatyva pasitarimų kambaryje nusprendė paskirti administracinę nuobaudą pagal kitą ATPK straipsnį. Taip pat buvo pažeisti Konvencijos 3 straipsnio 3 dalies a ir b punktų reikalavimai nusikaltimo padarymu kaltinamam asmeniui pranešti apie pareikšto kaltinimo pagrindą ir motyvus bei suteikti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti savo gynybai. EŽTT 2001 m. kovo 1 d. sprendime Dallos prieš Vengriją nurodė, kad kaltinamajam turi būti suteikiama teisė būti informuotam ne tik apie kaltinimo pagrindą, bet ir apie teisinį šių veikų kvalifikavimą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nepranešdamas apie inkriminuotos veikos perkvalifikavimą, užkirto kelią pasiruošti gynybai nuo naujo kaltinimo. Neigia padaręs inkriminuotą pažeidimą, nors kai kuriems bendrovės darbuotojams ir nebuvo darbo užmokestis išmokėtas prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų. DK 176 straipsnio 2 dalis numato, kad jei darbuotojui priklausantis darbo užmokestis nustatytu laiku nesumokamas ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinės atostogos pratęsiamos tiek dienų, kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį, ir už pratęstą laiką mokama kaip už kasmetines atostogas. Bendrovės darbuotojai buvo parašę prašymus darbo užmokestį už kasmetines atostogas sumokėti iki 2008 m. rugpjūčio 20 d., taigi užmokestis buvo nesumokėtas dėl darbuotojų kaltės, jiems savo valia apribojus savo teisę gauti darbo užmokestį už kasmetines atostogas. ATPK 41 straipsnio 1 dalyje ar ATPK 41⁴ straipsnio 1 dalyje numatyti pažeidimai padaryti nebuvo. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl ATPK 41⁴ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo argumentavo neišsamiai, apsiribodamas bendro pobūdžio konstatavimu, kad padarytas pažeidimas įrodytas byloje surinkta medžiaga. Teismas nepasisakė dėl skundo argumentų apie tai, jog institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, 2008 m. rugpjūčio 27 d. buvo surašiusi reikalavimą pašalinti pažeidimus iki 2008 m. rugsėjo 30 d., tačiau vėlesniu dokumentu, nepasibaigus reikalavime nurodytam terminui, buvo paskirta administracinė nuobauda. Nors pirmosios instancijos teismui kilo abejonių bedrovės darbuotojų rašytų prašymų sumokėti darbo užmokestį iki 2008 m. rugpjūčio 20 d. laisvanoriškumu, tačiau pagal bendruosius teisės principus visos abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutarimą palikti nepakeistą. Nesutinka su pareikštais argumentais ir nurodo, kad DK 176 straipsnio 2 dalies norma, kad darbo užmokestis už kasmetines atostogas mokamas ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios, yra imperatyvi. Minėto straipsnio nuostatos nenumato galimybės darbdaviui ir darbuotojui susitarti dėl kitokios darbo užmokesčio už kasmetines atostogas išmokėjimo tvarkos. Todėl vėlesnis darbo užmokesčio išmokėjimas negali būti nustatomas nei darbuotojų prašymų nei šalių susitarimu, nei įmonės kolektyvinėje sutartyje. Tokie susitarimai pablogina darbuotojo padėtį, todėl yra negaliojantys. Teigia, kad abejonių kelia ir visiems bendrovės darbuotojams kasmetinių atostogų suteikimo vienu metu pagrįstumas, bei darbdavio paruoštų prašymų šablonų dėl vėlesnio darbo užmokesčio už kasmetines atostogas išmokėjimo pasirašymo laisvanoriškumo aplinkybės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinimas UAB „Velga Vilnius“ generaliniam direktoriui J. F. suformuluotas dėl to, kad UAB „Velga Vilnius“ darbuotojams 2008 m. liepos mėnesį suteikus kasmetines atostogas, nebuvo sumokėtas darbo užmokestis už kasmetines atostogas įstatymų nustatyta tvarka, taip pažeidžiant DK 176 straipsnio 2 dalies nuostatas, padarytą veiką kvalifikuojant pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį (b. l. 51). Valstybinės darbo inspekcijos 2008 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. ATPN 1689 J. F. už ATPK 41 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirta 2 000 litų bauda (b. l. 52).
Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikino Valstybinės darbo inspekcijos 2008 m. rugsėjo 9 d. nutarimą ir administracinę nuobaudą skyrė pagal ATPK 41⁴ straipsnio 1 dalį.
Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo, teismas asmens veiką perkvalifikavo iš ATPK 41 straipsnio 1 dalies į ATPK 41⁴ straipsnio 1 dalį atsižvelgęs į tai, jog ATPK 41 straipsnio 1 dalies ir ATPK 41⁴ straipsnio 1 dalies sankcijos tapačios. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ATPK 41 straipsnyje numatyta didžiausia administracinė nuobauda – bauda iki 5 000 litų, tuo tarpu ATPK 41⁴ straipsnyje numatytos veikos padarymas užtraukia administracinę nuobaudą – baudą iki 50 000 litų. Todėl vertintina, kad ATPK 41⁴ straipsnis numato sunkesnę ATPK pažeidžiančią veiką nei ATPK 41 straipsnis.
Kaip ne kartą yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, ATPK 284 straipsnio 2 dalis suteikia teisę pirmosios instancijos teismui savo iniciatyva pakeisti veikos kvalifikavimą pritaikant ATPK straipsnį, numatantį tiek lengvesnę ATPK pažeidžiančią veiką, tiek ir sunkesnę. Tačiau siekiant išvengti neleistinų procesinių staigmenų bei užtikrinti asmens teisės į gynybą realumą, teismas, kai yra pagrindas manyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nustatyta veika gali būti kvalifikuojama pagal ATPK straipsnį, numatantį sunkesnę ATPK pažeidžiančią veiką, pagal analogiją taikydamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 256 straipsnio 2 dalį, apie tokią galimybę nedelsdamas turi pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N444-3103/2008, N444-4071/2009, N575-3493/2009). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas būtų pranešęs administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ar jo atstovui apie galimybę padarytą veiką perkvalifikuoti iš ATPK 41 straipsnio 1 dalies į ATPK 41⁴ straipsnio 1 dalį, taip pažeisdamas asmens teisę gynybą. Todėl skundžiamas teismo nutarimas negali būti laikomas teisėtu.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą ir pripažindama J. F. kaltu dėl inkriminuoto pažeidimo padarymo – darbo užmokesčio už kasmetis atostogas nesumokėjimą įstatymų nustatyta tvarka, nevertino ir neatsižvelgė į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, jog darbo užmokestis darbuotojams nebuvo sumokėtas dėl sunkios finansinės padėties bendrovėje (b. l. 9). Tokius duomenis, vadovaujantis proceso ekonomiškumo principu, turėtų rinkti būtent institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą. Todėl šiuo atveju institucijai nevertinus ir nenagrinėjus minėtų aplinkybių, buvo pažeisti ATPK 248 straipsnyje įtvirtinti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes.
Dėl šių priežasčių Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarimas ir Valstybinės darbo inspekcijos nutarimas naikinami, bylą grąžinant iš naujo nagrinėti institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
J. F. (J. F.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutarimą ir Valstybinės darbo inspekcijos 2008 m. rugsėjo 9 d. nutarimą Nr. ATPN 1689 panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui.
Nutartis neskundžiama.