- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-29
- Bylos Nr.
- 2-1224/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Konstantinas Gurinas, Kazys Kailiūnas
- Atsakovas
- J. W. J. V. O.
- Ieškovas
- UAB „Middle Europe Investments Baltija“
- Kategorijos
- 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Kazio Kailiūno
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. W. J. V. O. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, kuria teismas atmetė atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-3917-565/2009, iškeltoje pagal ieškovo UAB „Middle Europe Investments Baltija“ ieškinį atsakovui J. W. J. V. O. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Middle Europe Investments Baltija“ ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovo J. W. J. V. O. 327 698,64 Lt skolos ir palūkanų. Nurodė, kad atsakovas, būdamas ieškovo vadovu, pasinaudojo užimama padėtimi ir iš atsakovo sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą 2003 m. gruodžio 30 d. mokėjimo pavedimu pervedė 923 000 Lt, o 2004 m. lapkričio 16 d. mokėjimo pavedimu – dar 12 800 Lt. Iki šiol atsakovas sugrąžino ieškovui 823 000 Lt. Liko nesugrąžinta 100 000 Lt, taip pat 227 698,64 Lt palūkanų, kurios susidarė už neteisėtą naudojimąsi UAB „Middle Europe Investments Baltija“ nuosavybės teise priklausančiais pinigais. Ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė teismo areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą, neviršijant 327 698,64 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 30 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštavo atsakovui J. W. J. V. O. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti. Nesant turto ar esant jo nepakankamai, teismas nutarė areštuoti atsakovo pinigines lėšas, išskyrus lėšas, gaunamas kaip atsakovo darbo užmokestis. Teismas nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, atsakovas yra fizinis asmuo, kurio turtinė padėtis nėra žinoma.
Šalies argumentai
Atsakovas J. W. J. V. O. atskiruoju skundu prašė pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, o ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovo atskirąjį skundą, 2009 m. liepos 16 d. nutartimi skundą atmetė, o žemesnės instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
Atsakovas J. W. J. V. O. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Prašė teismo vietoje teismo nutartimi taikyto ir galiojančio neapibrėžto turto arešto taikyti (duomenys neskelbtini) žemės sklypo su (duomenys neskelbtini) ploto gyvenamuoju namu, esančių (duomenys neskelbtini) areštą. Prašymą grindė tuo, kad ieškovo pasirinkta antstolė, vykdydama teismo nutartį dėl turto arešto, aprašė atsakovui nuosavybės teise priklausantį 0,16 ha žemės sklypą ir ant jo esantį 156,64 kv. m. ploto gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini) (630 000 Lt), taip pat 100 vienetų paprastųjų vardinių UAB „Kapitalo ir investicijų valdymas“ akcijų (350 000 Lt vertės). Atsakovas pateikė antstolei prašymą dėl sudaryto aprašo pakeitimo ir neaprašyti UAB „Kapitalo ir investicijų valdymas“ akcijų, kadangi aprašytų nekilnojamųjų daiktų užtektų įvykdyti ieškovui galimai palankų sprendimą byloje. Tačiau antstolė atsisakė nagrinėti šį prašymą, motyvuodama tuo, jog vykdomoji byla yra užbaigta ir pasiūlė atsakovui kreiptis su prašymu į teismą. Atsakovas teismui pateiktame prašyme pažymėjo, jog aprašyti nekilnojamieji daiktai iš tiesų yra įkeisti bankui, tačiau prievolė pagal kredito sutartį kelis kartus mažesnė už ieškinio sumą (nesumokėta 194 610,14 Lt kredito, o sklypo ir namo rinkos vertė 1 400 000 Lt). Nepakeitus galiojančio arešto, atsakovo teisės ir toliau būtų nepagrįstai suvaržytos.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Middle Europe Investments Baltija“ su atsakovo prašymu nesutiko. Atsiliepime į prašymą nurodė, kad siekiant užtikrinant kitų atsakovo kreditorių reikalavimus, gyvenamajam namui ir žemės sklypui nustatyta hipoteka, todėl išieškojimas iš šio turto bus galimas tik tuo atveju, kai atsakovas atsiskaitys su šiais kreditoriais. Be to, reali nekilnojamųjų daiktų rinkos vertė šio klausimo sprendimo metu yra kelis kartus mažesnė už nurodytą preliminarioje rinkos vertės nustatymo pažymoje, kurioje šis turtas įvertintas pagal 2008 m. kovo 14 d. duomenis. Ieškovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad byloje nėra duomenų apie UAB „Kapitalo ir investicijų valdymas“ veiklą ir tikrąją įmonės vertę.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkino. Teismas nutartyje nurodė, kad antstolės aprašytas atsakovui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas su gyvenamuoju namu yra įkeisti, todėl išieškojimas ieškovo naudai iš šio turto bus galimas tik atsakovui tinkamai įvykdžius hipoteka užtikrintą prievolę hipotekos kreditoriui, o šios prievolės neįvykdžius, hipotekos kreditorius turės pirmumo teisę patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto (CK 4.192 str. 1 d.). Teismas pažymėjo, jog byloje nėra įrodymų apie nekilnojamojo turto įkeitimu užtikrintos prievolės dydį, jos terminus ir vykdymo aplinkybes, kas leistų padaryti išvadą, kad iš šio turto realiai gali būti įvykdytas teismo sprendimas. Esant tokioms aplinkybėms, teismas nutarė, kad tik atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto areštas nėra pakankamas ieškovo ieškiniui užtikrinti, todėl nėra pagrindo panaikinti arešto 100 vienetų paprastųjų vardinių UAB „Kapitalo ir investicijų valdymas“ akcijų.
Šalies argumentai
Atsakovas J. W. J. V. O. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, o jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo patenkinti. Skundą grindžia šiais argumentais:
Atsakovo teismui pateikta pažyma iš Nordea Bank Finland PLC įrodo, kad pagal atsakovo 2004 m. birželio 16 d. sudarytą kredito sutartį su banku, nesumokėta kredito suma 2009 m. birželio 11 d. duomenimis sudaro 194 610,44 Lt. Tai reiškia, kad atsakovas negrąžino bankui mažesnę dalį kredito, kurio sugrąžinimas užtikrintas atsakovo nekilnojamojo turto hipoteka. Vien tai, kad antstolės aprašytas turtas yra įkeistas kitam kreditoriui, nesudaro pagrindo areštuoti atsakovo turtą ženkliai didesnei sumai negu ieškinio suma. Be to, atsakovas pažymą iš banko apie negrąžintą kredito dalį buvo pateikęs teismui kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau teismas šio dokumento nevertino ir nutartyje dėl jo nepasisakė. Atsakovui nuosavybės teise priklausančių 100 vienetų paprastųjų vardinių UAB „Kapitalo ir investicijų valdymas“ akcijų areštas nėra būtinas, kadangi ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymą visiškai užtikrina (duomenys neskelbtini) žemės sklypo su (duomenys neskelbtini) ploto gyvenamuoju namu adresu (duomenys neskelbtini) areštas. Tai patvirtina ir turto aprašą sudariusios antstolės nurodyti duomenys apie aprašomų nekilnojamųjų daiktų vertę – namas įkainotas 630 000 Lt, o sklypas 109 000 Lt. Be to, UAB „Kapitalo ir investicijų valdymas“ akcijų reali vertė yra labai didelė, nes įmonė turi daug turto ir jai nuosavybės teise priklauso 35 % paties ieškovo akcijų.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Middle Europe Investments Baltija“ atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Atsakovo turto arešto mastas neviršija ieškinio sumos, kadangi išieškojimas iš areštuoto nekilnojamojo turto yra apsunkintas. Todėl antstolė pagrįstai aprašė ir atsakovui nuosavybės teise priklausančias UAB „Kapitalo ir investicijų valdymas“ akcijas. Apeliantas atskirajame skunde iš esmės ginčija tik turto arešto taikymo mastą, o šis klausimas yra išspręstas teismų procesiniais sprendimais byloje.Atsakovo pateikta pažyma apie preliminarią aprašytų nekilnojamųjų daiktų vertę yra pagal 2008 m. kovo 14 d. duomenis. Be to, šie daiktai ne tik įkeisti bankui, bet jie dar yra ir šeimos turtas, t.y. iš šio turto apskritai negali būti išieškoma pagal kreditorių reikalavimus, jeigu kreditoriai žinojo ar turėjo žinoti, kad sandorio sudarymas nesusijęs su šeimos poreikių tenkinimu.Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso tik (duomenys neskelbtini) žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), tačiau šio turto vertė ženkliai mažesnė už ieškinio sumą. Ant šio sklypo pastatytas gyvenamasis namas yra šeimos turtas, įkeistas bankui. Todėl buvo pagrindas areštuoti atsakovui priklausančias UAB „Kapitalo ir investicijų valdymas“ akcijas.UAB „Kapitalo ir investicijų valdymas“ akcijos taip pat yra įkeistos, siekiant užtikrinti trečiųjų asmenų 1,9 milijono eurų dydžio prievoles. Duomenų apie skolos likutį bei šios įmonės akcijų realią vertę byloje ieškovas nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Šioje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinosios apsaugos priemonės pakeitimas iš esmės reiškia dviejų procesinių sprendimų priėmimą - galiojančių laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą bei atsakovo prašomų priemonių taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 2 d. nutartis civ. byloje Nr. 2768/2009).
Vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių - atsakovo turto arešto taikymo antstolis turi vadovautis teismo nutartyje nustatytais nurodymais ir areštuoti turtą laikantis nutartyje išdėstyto eiliškumo bei neperžengiant arešto masto. Antstolis yra profesionalus teisininkas, turintis puikiai išmanyti proceso taisykles ir turintis įstatymų jam suteiktus valdingus įgalinimus (Antstolių įstatymo 2 str.). Vykdydamas teismo nutartį dėl teismo nekonkretizuotų atsakovo daiktų arešto, antstolis turi ne mechaniškai aprašyti atsakovo turtą teismo nurodytai areštuojamai sumai, o visų pirma užtikrinti tokios nutarties priėmimo tikrąjį tikslą. Tikrasis teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti realų ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą. Aprašius atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, kuriam nustatyti apsunkinimai, pavyzdžiui, areštas ar hipoteka (įkeitimas) ar kuriam nustatytas specialus teisinis režimas (pavyzdžiui, šeimos turtas), nors šio turto vertė ir kelis kartus viršija arešto mastą, gali būti neužtikrintas realus ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas. Antstolis kiekvienu atveju turi įvertinti, ar iš aprašyto turto ieškovas galės vykdyti išieškojimą, jeigu taip, kokiu mastu. Todėl vien tik aplinkybė, kad antstolis aprašė atsakovo daiktus, kurių vertė viršija arešto mastą, dar nereiškia antstolio veiksmų neteisėtumo ir atsakovo teisių nepagrįsto suvaržymo, o turi būti atsižvelgiama į konkrečias faktines aplinkybes. Tuomet, kai atsakovas neturi kitokio turto, išskyrus tokį, kuriam nustatyta hipoteka ar įkeitimas, ieškovo galimybės gauti realų jam palankaus sprendimo įvykdymą yra iš esmės apsunkintos, kadangi hipotekos kreditorius ar įkaito davėjas turi pirmenybės teisę į šį turtą nukreipti išieškojimą (CK 4.192str., 4.219 str., CPK 664 str. 1 d., 665 str. 1 d.). Šiuo atveju tam tikros reikšmės gali turėti atsakovo turimų prievolių, kurių įvykdymui nustatyta hipoteka (įkeitimas), dydis. Tačiau priverstinio nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų pardavimo atveju už šiuos daiktus gaunama suma paprastai yra mažesnė už jų rinkos vertę. Be to, skolininko įsipareigojimus hipotekos kreditoriui (įkaito davėjui) gali sudaryti ne tik negrąžinta kredito dalis, bet ir baudos, delspinigiai, palūkanos, kurių dydis gali nuolat keistis ir gali būti pakankamai didelis. Kai aprašomas šeimos turtas, galimybę nukreipti išieškojimą į šį turtą lemia prievolės atsiradimo pagrindas (ar iš sutartinių, ar iš deliktinių santykių, jei iš sutartinių, ar sandoris sudarytas šeimos poreikiams, ar ne) bei kreditoriaus žinojimas ar turėjimas žinoti apie šį skolininko tikslą. Jeigu prievolė kildinama iš sandorio ir kreditorius žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris nesusijęs su šeimos poreikių tenkinimu, iš šeimos turto negali būti išieškoma pagal tokio kreditoriaus reikalavimus (CK 3.85 str. 3 d.).
Taigi, kai antstolis, atlikęs atsakovo turto paieškos procedūras suranda jam priklausantį turtą, kuriam nustatyta hipoteka ar įkeitimas, taip pat šeimos turtą, o turto, kuriam nebūtų nustatyta apsunkinimų, nėra, antstolis turėtų aprašyti atsakovo turtą didesnei sumai negu teismo taikytas atsakovo turto arešto mastas, atsižvelgiant į ieškovo galimybes vykdyti išieškojimą iš tokio turto. Skolininkas, nesutikdamas su antstolio atliktu skolininko turto aprašymu bei šio turto įvertinimu, remdamasis CPK XXXI skyriaus nuostatomis, atitinkamam apylinkės teismui gali teikti skundą dėl antstolio veiksmų.
Nagrinėjamoje byloje yra įsiteisėjusi teismo nutartis dėl atsakovo kilnojamojo ir nekilnojamojo, o jo nesant, piniginių lėšų arešto. Šią nutartį įvykdžiusi antstolė 2009 m. birželio 1 d. sudarė atsakovo konkrečių daiktų aprašą. Iš šio aprašo matyti, kad vykdant teismo nutartį aprašytas atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis (duomenys neskelbtini) žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuriam nustatyta hipoteka ir kuris įvertintas 109 000 Lt, ant šio sklypo pastatytas (duomenys neskelbtini) ploto gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra šeimos turtas ir kuriam taip pat nustatyta hipoteka (įvertintas 630 000 Lt) bei 100 vienetų paprastųjų vardinių UAB „Kapitalo ir investicijų valdymas“ akcijų, kurios įvertintos 350 000 Lt ir kurios irgi yra įkeistos (b.l. 42). Duomenų apie tai, kad išieškotojas (ieškovas) arba skolininkas (atsakovas) būtų ginčiję antstolės atliktą atsakovo aprašytų daiktų įkainojimą ar teikę skundą apylinkės teismui dėl antstolės veiksmų, byloje nėra. Įvykdžiusi teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, antstolė pagrįstai užbaigė vykdomąją bylą ir grąžino vykdomąjį dokumentą teismui (CPK 631 str. 6 d., 632 str. 1 p.).
Byloje esanti medžiaga nesudaro pagrindo spręsti, kad pagal ieškinyje pareikštą reikalavimą dėl 327 698,64 Lt priteisimo antstolė aprašė turto daugiau, negu būtina išieškojimo vykdymui. Antstolės aprašytam atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui nustatyta hipoteka, duomenų apie tai, kad būtų panaikinti apsunkinimai šiam turtui, nėra. Aprašytas gyvenamasis namas yra šeimos turtas, pats ieškovas abejoja, ar į šį turtą galėtų apskritai nukreipti išieškojimą. Be to, šiam turtui taip pat nustatyta hipoteka, o nesugrąžintas kreditas, kuris išduotas atsakovui, yra didelis ir sudaro 55 729,70 eurų (b.l. 88-89). Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, jog vien tik sklypo ir ant jo esančio namo areštas pagal byloje pareikštus reikalavimus neužtikrina ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymo. Atsakovui priklausančios UAB „Kapitalo ir investicijų valdymas“ akcijos taip pat įkeistos siekiant užtikrinti 1,9 mln. eurų reikalavimą. Duomenų apie tai, kad būtų panaikintas įkeitimas „Kapitalo ir investicijų valdymas“ akcijoms nėra. Atsakovui neginčijus antstolės aprašytos šios įmonės akcijų vertės ir nepateikus duomenų apie tai, jog joms nebenustatyti apsunkinimai, keisti galiojančių laikinųjų apsaugos priemonių nėra pagrindo.
Kiti atskirajame skunde bei atsiliepime į jį išdėstyti argumentai nėra reikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.
Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.