Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-964-425/2017

teisėja Ilona Kvalitaitė Teisminio proceso Nr. 2-32-3-01351-2016-9

2017 m. gruodžio 7 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Sankauskaitės, Birutės Valiulienės

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. J. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-45-1001/2017 pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui D. J., išvadas teikiančioms institucijoms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Pasvalio rajono savivaldybės administracijai dėl ginčytinų žemės sklypų ribų nustatymo ir atsakovės G. D. priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pagal atsakovo D. J. priešieškinį J. J. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė J. J. ieškiniu prašė teismo nustatyti jai ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal IĮ ,,Nepriklausomų matininkų biuras" parengtą patikslintą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą bei atidalyti jos dalį namo, (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu pagal UAB ,,Statybinių konstrukcijų projektavimas" parengtą atidalijimo planą.

Nurodė, kad jai ir atsakovui priklauso po 1/2 0,2715 m² žemės sklypo, namo, ūkinio pastato (rūsio), šulinio, jai asmeninės nuosavybės teise priklauso malkinė ir ūkinis pastatas, kurie sujungti, atsakovui – garažas ir pagal jos pateiktą planą 2 715 m² ploto sklypas dalijamas į dvi iš esmės lygias dalis: jai priskirtina 1 107 m² ploto sklypo dalis, o atsakovui – 1 108 m² sklypo dalis, likusi 500 m² dalis priskirtina naudotis bendrai su atsakovu, nes ši dalis būtina prieinant prie gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų. Šulinys liktų ieškovei priskirtinoje sklypo dalyje, todėl plane numatomas kelio servitutas, kad atsakovas galėtų naudotis šuliniu.

Paaiškino, jog siekiant išvengti konfliktinių situacijų, būtina atidalyti gyvenamąjį namą, suformuojant du butus (po butą kiekvienai iš šalių) pagal UAB „Statybinių konstrukcijų projektavimas“ projektą. Ieškovei priteistinas butas Nr. 2, atsakovui priteistinas butas Nr. 1. Virtuvėje numatoma įrengti pertvarą, taip suformuojant dvi atskiras patalpas ir po vieną priskiriant kiekvienam naujai formuojamam butui.

Atsakovas D. J. su ieškiniu nesutiko ir priešieškiniu prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu, (duomenys neskelbtini), tvarką pagal 2017-04-12 UAB „Geodezima“ parengtą žemės sklypo naudojimosi planą, ieškovei priskiriant 1 181 m² ploto žemės sklypo, plane pažymėto Nr. 1, atsakovui – 1 182 m² ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtą Nr. 2, o šalių bendram naudojimui paskirti 352 m² ploto žemės sklypo dalį, schemoje pažymėtą Nr. 1,2.

Nurodė, kad planas atitiktų abiejų šalių interesus, kadangi bendro naudojimo sklypo plotas - 352 m² - yra mažesnis nei siūlomas ieškoves. Bendram naudojimui skirto žemės sklypo dalyje liktų abejoms šalims po ½ dalį priklausantis šulinys.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Pasvalio rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino.

Darė išvadą, kad atsakovo priešieškiniu siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka geriau atitinka civiliniame įstatyme įtvirtintus bei teismų praktikoje suformuotus bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo principus, mažesne apimtimi pažeidžia kiekvieno iš bendraturčių teises ir mažiau iškreipia bendraturčių interesų pusiausvyrą, negu ieškovės siūloma tvarka, kuria nustatomas mažiau racionalus ir efektyvus bendro nekilnojamojo turto naudojimo variantas, todėl ieškovės ieškinį šioje dalyje teismas atmetė, o atsakovo priešieškinį patenkino.

Nustatė, jog pagal atidalijimo planą bendras gyvenamojo namo plotas 103,46 m², o Nekilnojamojo turto registro duomenimis, gyvenamojo namo plotas 78,80 m², todėl neatnaujinus Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų, negali būti formuojami atskiri butai, o patenkinus ieškovės reikalavimą būtų pripažinta nuosavybė į didesnio ploto gyvenamąjį namą, nei yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

Teismas pažymėjo, kad ieškovės pateiktame projekte nėra pažymėta, kur bus įrengti elektros, dujų įvadai, šildymo sistema, vandentiekio, kanalizacijos sistemos, būtinos atskiriems turtiniams vienetams, nenurodyta, kaip bus išspręstas elektros apskaitos prietaisų naudojimo klausimas kiekvienam iš savininkų, patalpų apšildymo klausimas, todėl nesant tinkamai paruoštų dokumentų, negalima nustatyti, ar ieškovės pateikti techniniai pasiūlymai realiai įmanomi įgyvendinti. Nurodė, jog ieškovė nepagrindė, ar įmanoma gyvenamojo namo mansardoje techniškai atlikti vonios ir tualeto įrengimo darbus, ar pastato konstrukcijos leidžia įrengti inžinerinius tinklus. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė, nurodydama patalpas, kurias turi įsirengti atsakovas, pažeidė atsakovo teisę laisvai naudotis sau priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Pažymėjo, jog pagal ieškovės planą jai atitektų butas, kurio plotas sudarytų 55,44 m², o atsakovui - 48,02 m², taigi ieškovei tektų didesnio ploto butas, todėl toks atidalijimo būdas pažeistų atsakovo teises, nes atsakovui atitenkanti gyvenamojo namo dalis būtų mažesnė nei jam priklauso bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

Pažymėjo, jog pati ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė sutinkanti, kad pagal jos UAB ,,Statybinių konstrukcijų projektavimas" pateiktą planą jos reikalavimas dėl atidalijimo negali būti patenkintas, teigė net preliminariai nežinanti, kiek kainuos atidalijimo darbai, todėl jos pateikto plano negalima įvertinti ir racionalumo požiūriu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė J. J. prašo panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas reikalavimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį patenkinti.

Tvirtina, jog Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 24 punktas neįveda apribojimo formuoti atskirus nekilnojamuosius daiktus, sudarančius statinį tais atvejais, kai jau esamo statinio baigtumas nėra šimtaprocentinis ir paaiškina, kad namo, Pušaloto mstl., kadastro duomenys yra nustatyti, sudaryta statinio kadastro duomenų byla ir kadastro duomenys ar jų pakeitimai įrašyti į kadastrą.

Paaiškina, kad keičiant vieno buto gyvenamojo namo paskirtį į dviejų butų gyvenamąjį namą bei atliekant teisės aktais nustatytas procedūras, būtų parengti visi reikiami dokumentai, kuriuose būtų nustatytas kiekvieno iš butų aprūpinimas komunikacijomis. Mano, jog į bylą pateikti projektiniai siūlymai laikytini pakankamai informatyviais, kad atsakovui būtų aišku, kokį pastato paskirties keitimą nori ieškovė įgyvendinti. Priduria, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog tokiais atvejais pakanka teismui pateikti tik projektinius pasiūlymus, galutinis projektas nėra būtinas, todėl atsakovui pateikė pakankamai informacijos apie būsimą statybos apimtį, būdą, pagrindinius techninius parametrus ir pan.

Tvirtina, kad prašomas atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės atitinka šiuo metu galiojančią naudojimosi tvarką, todėl neturėtų būti laikoma atsakovo teisių pažeidimu, kai atidalijus, jai teksiančio buto plotas būtų 55,44 m², o atsakovui – 48,02 m².

Pasvalio rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, jog nesutinka su skundu.

Nurodo, jog pirmiausiai turi būti atnaujinti duomenys Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka ir tik tada teikiami reikalavimai suformuoti prašomo ploto butus.

Teigia, kad ieškovė nepateikė gyvenamojo namo atidalijimo į du atskirus turtinius vienetus – butus, atidalijimo projektų, taip nenurodydama techninių galimybių atidalinti namą bei suformuoti du butus su atskirais unikaliais numeriais, t. .y nenurodė, kur bus paslaugų teikėjų teikiamos elektros energijos, dujų įvadai, vandentiekio, kanalizacijos, kitos būtinos atskirų turtinių vienetų komunikacijos.

Pažymi, jog siekiant atidalinti gyvenamąjį namą, suformuojant du atskirus butus, turi būti išlaikyta nustatyta teisės aktuose tvarka, pagal kurią formuojami nauji atskiri turtiniai vienetai, tame tarpe ir butai, tačiau ieškovė nesikreipė nustatyta tvarka dėl nekilnojamojo turto atidalijimo, nesikreipė ir nepateikė pažymos, planų dėl atidalijimo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas D. J. prašo jį atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodo, jog teismas pagrįstai padarė išvadą, kad toks atidalijimo būdas, kai ieškovei tektų didesnio ploto butas nei jam, nors ir jų dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra lygios, pažeistų jo teises, nes bendraturčio dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje negali būti tapatinama su dalimi, kuria bendraturtis naudojasi vadovaujantis nustatyta naudojimosi tvarka.

Teigia, kad ieškovė nepateikė tinkamai paruoštų dokumentų, todėl teismas negalėjo nustatyti, ar ieškovės pateikti techniniai pasiūlymai realiai įgyvendinami.

Tvirtina, jog gyvenamojo namo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovės siūlomu būdu pagal jos pateiktą planą nėra galimas, nes netinkamai išspręsti gyvenamojo namo ploto padalijimo, šildymo sistemos, santechnikos įrengimo, elektros energijos tiekimo klausimai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 326 str. 1 d. 1 p.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Byloje nustatyta, kad J. J. ir D. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 priklauso: 2 715 m ² žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) J. J. asmeninės nuosavybės teise priklauso ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), D. J. asmeninės nuosavybės teise priklauso garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016-01-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1-205/2016 buvo nutraukta šalių santuoka ir nustatyta gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka, D. J. paskiriant naudotis 16,52 m² kambariu, pažymėtu indeksu (1-4), 5,46 m² koridoriumi, pažymėtu indeksu (1-5); J. J. paskiriant naudotis 16,63 m² kambariu, pažymėtu indeksu (1-2), 12,21 m² kambariu, pažymėtu indeksu (1-3), 4,81 m² koridoriumi, pažymėtu indeksu (1-1); D. J. ir J. J. paskiriant bendrai naudotis 10,44 m² virtuve, pažymėta indeksu (1-6) .

Pagal Civilinio kodekso (toliau - CK) 4.80 straipsnio 1-2 dalis, kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog nekilnojamasis turtas gali būti suformuotas atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus.

Iš apeliantės byloje pateikto UAB „Statybinių konstrukcijų projektavimas“ parengto vieno buto gyvenamojo namo paskirties keitimo į dviejų butų gyvenamąjį namą, atliekant paprastą remontą, projekto matyti, jog ginčo gyvenamasis namas būtų pertvarkytas ir apeliantei tektų 55,44 m² bendro ploto namo dalis, o atsakovui – 48,02 m² (b. l. 11). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), bendras plotas yra 78,80 m² (b. l. 12-17). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog neatnaujinus viešojo registro duomenų dėl faktinio gyvenamojo namo bendrojo ploto, nekilnojamojo daikto atidalijimas į atskirus turtinius vienetus negalimas (CPK 185 str.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog byloje nėra pateikta ginčo gyvenamojo namo kadastro duomenų byla, kurioje būtų nustatytas realus faktinis statinio plotas, nors ir neįregistruota Nekilnojamojo turto registre. Apeliantė nenurodė bei nepateikė šaltinio, kurio duomenimis buvo remtasi parengiant gyvenamojo namo paskirties pakeitimo projektą (CPK 12 str., 178 str.).

Kolegija pažymi, jog atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės, konkrečiu atveju, atidalintos turto dalys turi atitikti bendraturčiams priklausančias dalis, buvusias bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Nekilnojamojo turto registre įregistruota, jog apeliantei ir atsakovui ginčo gyvenamasis namas priklauso lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį minėto namo (b. l. 12-17). Apeliantė, prašydama priteisti jai didesnę gyvenamojo namo dalį nei jai priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, nenurodo jokių argumentų, kodėl, jos manymu, toks atidalijimo būdas yra būtinas ar pagrįstas (CPK 12 str., 178 str.). Juo labiau, prašydama priteisti didesnę dalį gyvenamojo namo, apeliantė nesiūlo jokios kompensacijos atsakovui už jai teksiančią didesnę turto dalį (CK 4.80 str. 2 d.). Tai, kad šiuo metu apeliantė naudojasi didesne gyvenamojo namo dalimi nei jai priklauso, nepanaikina teismo sprendimu jai nustatytos dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

Nesutikdama su skundžiama sprendimo dalimi, apeliantė tvirtina, jog jos pateiktas gyvenamojo namo paskirties keitimo projektas pakankamai informatyvus ir atsakovui turėtų būti aišku, kokie darbai būtų atlikti keičiant ginčo namo paskirtį. Kolegija nesutinka su tokiu apeliantės tvirtinimu.

Pateiktajame gyvenamojo namo paskirties keitimo projekte matyti, o ir ginčo šalys nurodo, jog gyvenamasis namas apšildomas kieto kuro krosnimi. Kolegija atkreipia dėmesį, kad projekte nėra parodyta, kaip bus sprendžiamas apeliantei teksiančios namo dalies šildymo klausimas. Taip pat nėra nurodytas elektros energijos tiekimo, vandentiekio, nuotekų tinklų įrengimas atidalintose gyvenamojo namo dalyse.

Byloje duomenų apie gyvenamojo namo perdangoms panaudotas medžiagas nėra, todėl kolegijai kelia pagrįstas abejones apeliantės procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, jog gyvenamojo namo mansardoje, patalpoje, pažymėtoje indeksu 2-6, būtų įrengtas vonios ir tualetas, nes nežinoma, ar pastato konstrukcijos leistų atlikti tokius darbus.

Kolegija, atsižvelgdama į nutarties 30-31 punktuose išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog apeliantės byloje pateiktas gyvenamojo namo paskirties keitimo projektas negali būti laikomas informatyviu ir pakankamu nuspręsti dėl atidalijimo būdo, nes visiškai nėra žinoma, ar realiai galima įgyvendinti apeliantės pasiūlytus techninius sprendinius, kiek, bent preliminariai, galėtų kainuoti gyvenamojo namo rekonstrukcija bei, kiek tektų ginčo šalims prisidėti prie statybos darbų (CPK 185 str.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo motyvais naikinti skundžiamą sprendimo dalį nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Netenkinus apeliacinio skundo, iš apeliantės ieškovės J. J. priteistinos atsakovo D. J. patirtos 250 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu (CPK 93 str. 1 d.; b. l. 184).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų D. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.