Kauno apygardos teismo nutartis

2015-04-08 · Civilinė byla Nr. 2S-963-343/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-08
Bylos Nr.
2S-963-343/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-24578-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Palubinskaitė
Pareiškėjas
J. B.
Kategorijos
  • 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-963-343/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-24578-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: 110.2; 122.3; 122.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-29337-199/2014 pagal pareiškėjo J. B. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui R. S., akcinei bendrovei DnB bankas dėl antstolio veiksmų.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas pateikė teismui skundą dėl antstolio R. S. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0070/10/02012, kuriame prašo panaikinti 2014 12 16 patvarkymą, kuriuo antstolis įkainojo areštuotą skolininkui (pareiškėjui) priklausantį turtą (b. l. 3- 8).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 29 d. nutartimi (b. l. 19), tenkindamas pareiškėjo prašymą, taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0070/10/02012, iki bus priimtas procesinis sprendimas pagal pareiškėjo skundą dėl antstolio R. S. veiksmų.

Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas pateikė teismui prašymą įpareigoti pareiškėją pateikti 1 102,86 Eur dydžio banko garantiją arba šią sumą įnešti į teismo depozitinę sąskaitą galimų AB DNB banko nuostolių užtikrinimui, o pareiškėjui nepateikus banko garantijos ar neįnešus pinigų į depozitinę sąskaitą – panaikinti laikinąją apsaugos priemonę. Nurodė, kad hipotekos teisėjos 2010 11 02 nutarties vykdymo sustabdymas tiesiogiai įtakoja banko teises bei teisėtus interesus, sukelia nuostolius, tikėtina, kad varžytynių organizavimas dėl bylinėjimosi nusikels ir banko finansinis reikalavimas nebus patenkintas dar ilgą laiką, bankas negalės naudotis lėšomis, kurias gautų už iš varžytynių parduotą bankui įkeistą turtą. Bankas dėl veiksmų per 6 mėnesių negaus 1 102,87 Eur pajamų, t. y. 183,81 Eur kiekvieną mėnesį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas, tenkindamas suinteresuoto asmens prašymą, 2015 m. sausio 20 d. nutartimi (b. l. 31-32) įpareigojo pareiškėją suinteresuoto asmens AB DNB banko nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 2014 m. gruodžio 29 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi, atlyginimo užtikrinimui pateikti 1 102,86 Eur dydžio banko garantiją arba įmokėti šią sumą į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą, ir nurodė, kad priešingu atveju 2014 gruodžio 29 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos. Teismas, sutikdamas su suinteresuoto asmens prašyme išdėstytais motyvais, ir atsižvelgdamas į procesinio lygiateisiškumo principą bei į taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galimas pasekmes, siekdamas užtikrinti šalių teises bei jų turtinių interesų apsaugą, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, suinteresuoto asmens prašymą tenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirajame skunde (b. l. 39-42) pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015m. sausio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti š esmės – suinteresuoto asmens prašymą atmesti. Nurodo šiuos skundo argumentus:

Nebuvo pagrindo konstatuoti CPK 146 straipsnyje nurodytų sąlygų – realios nuostolių atsiradimo tikimybės ir galimų nuostolių atlyginimo apsunkinimo, sudarančių pagrindą taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą. Aplinkybė, kad teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, pati savaime nesudaro pagrindo taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą. Banko nuostolių skaičiavimo mechanizmas yra negalimas bei teisiškai ydingas, nes bankas neįrodinėjo galimybės įkeistą turtą realizuoti ir už jį gauti atitinkamas lėšas, o vien aplinkybė, kad bankas verčiasi veikla, iš kurios gauna pajamas, taip pat neįrodo galimų nuostolių atsiradimo tikėtinumo. Bankas tariamus nuostolius skaičiuoja remdamasis savo paties apsibrėžta tikėtina bylinėjimosi 6 mėnesių trukme, tačiau teismų praktikoje rėmimasis vidutine bylos trukme yra vertinamas itin skeptiškai. Bankas prašyme nepasisakė dėl pareiškėjo galimybės padengti nuostolius, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad, esant nepalankiam teismo sprendimui, jis bus nepajėgus padengti nurodomus nuostolius. Bankas piktnaudžiauja savo teisėmis ir siekia du kartus užtikrinti nuostolius, galimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi turtas, iš kurio vykdomas išieškojimas, yra įkeistas vienintelio kreditoriaus banko naudai, todėl visi įsipareigojimai ir nuostoliai dėl jų nevykdymo buvo ir yra užtikrinti įkeistu turtu. Todėl visos išlaidos ir nuostoliai, kuriuos Bankas patirs iki kredito sutarties visiško įvykdymo, turi būti kompensuojami išieškant tiek skolą, tiek ir nuostoliams kompensuoti reikiamą sumą iš įkeisto turto.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą (b. l. 44-47) suinteresuotas asmuo AB DnB bankas prašo skundą atmesti, o nutartį palikti nepakeistą, kadangi pareiškėjo skundo argumentai neįrodo skundžiamos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo. Teismas tinkamai taikė CPK 146 straipsnį, kadangi bankas yra kredito įstaiga, jis skolina pinigus ir už tai gauna palūkanas, taip pat turi mokėti palūkanas savo indėlininkams, todėl, negaudamas lėšų iš įkeisto turto realizavimo, negali šių lėšų panaudoti savo veikloje. Įstatymas nenumato, jog, teikiant prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, turėtų būti įrodyti konkretūs, jau patirti nuostoliai, todėl skundo argumentai, kad nėra įrodytas nuostolių dydis, nepagrįstas. Taip pat nepagrįstas skundo argumentas, kad galimi nuostoliai yra užtikrinti įkeistu turtu, kadangi įkeisto turto vertės, kurią antstolis įkainavo 115 848 Eur ir kurią pareiškėjas laiko per didele, nepakanka net skolai, kuri sudaro 208 882,68 Eur, padengti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Skundas tenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos nutartimi, kuria teismas tenkino banko prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, teigdamas, kad byloje nėra nustatyta CPK 146 straipsnyje nurodytų jo taikymo sąlygų.

CPK 146 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutas. Jei dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas gali patirti nuostolių, būtina ne tik numatyti tokių nuostolių atlyginimo galimybę, bet ir užtikrinti, kad tokių nuostolių atlyginimas nepasunkėtų. Tuo tikslu, CPK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Teismas, spręsdamas dėl būtinumo taikyti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, turi nustatyti dvi aplinkybes. Pirma, teismas turi pripažinti, kad yra reali nuostolių atsiradimo ateityje tikimybė arba kad nuostoliai jau yra atsiradę. Antra, teismas turi nustatyti, kad dėl kokių nors ieškovo veiksmų ar kitų aplinkybių, atsakovo nuostolių atlyginimas ateityje (priėmus galutinį galimai ieškovui nepalankų teismo sprendimą) gali būti apsunkintas arba pasidarys nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1301/2010).

Byloje taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis sustabdyti vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0070/10/02012, iki bus priimtas procesinis sprendimas pagal pareiškėjo skundą dėl antstolio R. S. veiksmų. Suinteresuotas asmuo (bankas) prašė įpareigoti pareiškėją pateikti 1 102,86 Eur Lt dydžio banko garantiją arba šią sumą sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą galimų suinteresuoto asmens nuostolių atlyginimo užtikrinimui. Pirmosios instancijos teismas banko paskaičiavimą dėl galimų nuostolių dydžio, grįstą būsimu galimai ilgu bylos nagrinėjimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, laikė pagrįstu. Su tokia teismo išvada sutikti nėra pagrindo.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką paprastai nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas taikomas, kai reikia užtikrinti atsakovo tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimą, jeigu įrodoma, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su banko atsiliepime į skundą nurodytu argumentu, jog teismui nebūtina turėti įrodymų, kad tam tikro dydžio nuostoliai ateityje tikrai atsiras (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-136/2005), tačiau tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus bei pagrįstas, t. y. priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Apeliantas pagrįstai atskirajame skunde teigia, jog bankas galimus nuostolius nepagrįstai sieja su ilgu bylos nagrinėjimu, kadangi tikimybė, kad teisminis ginčas gali užsitęsti, savaime nereiškia, kad bankas galimai patiria ar patirs nuostolius, todėl yra pagrindas pripažinti, kad nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp pareiškėjo prašymu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir suinteresuoto asmens nurodomų galimų nuostolių atsiradimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 04 07 nutartis, priima civilinėje byloje Nr. 2-358/2009, 2015 01 15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-366/2015). Apeliacinės instancijos teismas pripažinęs, kad nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir suinteresuoto asmens prašyme nurodomų galimų nuostolių atsiradimo, sprendžia, kad suinteresuoto asmens prašymas nėra tikėtinai pagrįstas, t. y. pagal pateiktus įrodymus nebuvo įrodytas objektyvus teisinis pagrindas galimų nuostolių būtent dėl byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimo galimybei, todėl jis tenkintas nepagrįstai. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2015 01 15 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.2-366/2015, kurioje buvo sprendžiamas analogiškas klausimas, yra nurodęs, kad suinteresuoto asmens prašymo dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo netenkinimas per se nereiškia pripažinimo, jog teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės visiškai nesukelia ir negali sukelti jam nuostolių atsiradimo ir pažymėjo, kad tuo atveju, jei pareiškėjo skundas, kurio nagrinėjimo metu teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, bus atmestas, suinteresuotas asmuo turės teisę reikalauti, kad pareiškėjas atlygintų realiai kilusius nuostolius, patirtus dėl pareiškėjo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių bendra tvarka pareikšdamas ieškinį teisme (CPK 146 straipsnio 2 dalis). Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, netinkamai nustatė ir įvertino teisiškai svarbias bylos aplinkybes, neteisingai taikė proceso teisės normas, todėl, tenkinant atskirąjį skundą, Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atmetamas suinteresuoto asmens AB DNB banko prašymas įpareigoti pareiškėją pateikti 1 102,86 Eur dydžio garantiją arba šią sumą įnešti į teismo depozitinę sąskaitą galimų nuostolių užtikrinimui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti suinteresuoto asmens AB DNB bankas prašymą įpareigoti pareiškėją J. B. pateikti 1 102,86 Eur dydžio garantiją arba šią sumą įnešti į teismo depozitinę sąskaitą galimų nuostolių užtikrinimui.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Palubinskaitė