Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Julianus Inkaso“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 8 d. nutarties, kuria ieškovo UAB „Julianus Inkaso“ ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 26 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą iki 2008-10-10 ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nustatė, kad byloje nėra pateikta duomenų apie atsakovės gyvenamąją vietą, įrodymų apie atsakovės turto buvimo vietą ar apie paskutinę žinomą atsakovės gyvenamąją vietą, o ieškovo nurodymu, atsakovės gyvenamoji vieta yra Vilniaus mieste. Teismas, siekdamas išsiaiškinti, ar ieškinys yra pateiktas nepažeidžiant teritorinio teismingumo taisyklių, įpareigojo ieškovą pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad atsakovės J. D. B. turto buvimo vieta arba paskutinė žinoma jos gyvenamoji vieta patenka į Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo veiklos teritoriją.

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2008 m. spalio 8 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas konstatavo, kad ieškovas nustatytu terminu nepašalino teismo nutartyje nurodytų trūkumų, t.y. nepateikė įrodymų, kad atsakovės J. D. B. paskutinė žinoma gyvenamoji vieta ar turto buvimo vieta patenka į Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo veiklos teritoriją. Teismas nustatė, kad duomenų byloje apie atsakovės gyvenamąją vietą ar atsakovės turto vietą byloje nėra, tačiau teismui kartu su ieškiniu pateiktoje Vartojimo kredito sutartyje nurodytas atsakovės gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), yra paskutinė žinoma atsakovės gyvenamoji vieta, todėl faktas, kad atsakovė persikraustė, neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl bylos teismingumo. Teismas pažymėjo, kad būtent tas teismas, kuriam byla yra teisminga, turi teisę spręsti klausimą dėl atsakovės darbo vietos nustatymo, siekiant jai įteikti procesinius dokumentus per darbovietę. Atsižvelgdamas į tai, bei vadovaudamasis CPK 30 str. 1 d., teismas padarė išvadą, kad ieškinys yra teismingas Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirojo skundo argumentus, pateiktus dokumentus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo UAB „Julianus Inkaso“ ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, konstatuodamas, jog ieškovas nepašalino ieškinio trūkumų.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumas atriboja konkretaus teismo jurisdikcinę kompetenciją nuo kitų teismų, t.y. paskirsto teismų kompetenciją teismų sistemos viduje. Teismingumo nustatymo taisyklės įtvirtintos CPK IV skyriuje „Teismingumas“. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar konkreti byla yra tam teismui teisminga. Tuo atveju, jei byla tam teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Iš pateikto ieškinio nustatyta, jog atsakovė J. D. B. su AB SEB banku 2006-03-09 sudarė Vartojimo kredito sutartį, iš kurios kylantis reikalavimai AB SEB banko 2008-06-17 buvo perleisti ieškovui UAB „Julianus Inkaso“ (b.l. 1-2). Kadangi J. D. B. nevykdė įsipareigojimų pagal minėtą vartojimo kredito sutartį, todėl ieškovas pareiškė ieškinį dėl 3982,48 Lt skolos. Tokios kategorijos byloms yra taikoma bendroji teritorinio teismingumo taisyklė, jog ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 str.), t.y. civilinės bylos teismingumas priklauso nuo fizinio asmens gyvenamosios vietos.

Gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai suformuluoti CK 2.17 str., tačiau kai asmuo gyvena keliose vietose, būtina atsižvelgti į Gyventojų registro duomenis. Tais atvejais, kai asmuo nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos arba gyvenamosios vietos nustatyti neįmanoma, gyvenamąją vieta pripažintina paskutinė jo gyvenamoji vieta (CK 2.17 str. 2 d.). Iš bylos dokumentų matyti, jog atsakovė J. D. B., sudarydama vartojimo kredito sutartį, savo gyvenamąją vietą nurodė (duomenys neskelbtini),. Vėlesnių dokumentų, kurie liudytų kitokią atsakovės gyvenamąją vietą, nėra pateikta. Kadangi (duomenys neskelbtini), patenka į Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo veiklos teritoriją, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį dėl to, kad ieškovas nepašalino nutartimi nurodytų trūkumų, t.y. nepateikė įrodymų, kad atsakovės gyvenamoji vieta, paskutinė žinoma jos gyvenamoji vietą ar atsakovės turto buvimo vieta patenka į Vilniaus miesto 2 - ojo apylinkės teismo veiklos teritoriją, bei nurodė, kad ieškinys turi būti paduotas Vilniaus miesto 1 - ajam apylinkės teismui (CPK 30 str. 1 d.).

Atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai neleido ieškovui nagrinėti bylą pagal jo buveinės vietą. Teisė pareikšti ieškinį pagal ieškovo buveinės vietą tokiu atveju įstatyme nėra numatyta, todėl ir teismas to negalėtų leisti. Taip pat atmestinas ieškovo atskirojo skundo argumentas, jog teismas nepasidomėjo, ar atsakovė dirba, jei dirba, tai kokioje darbovietėje, kad būtų galima jai įteikti procesinius dokumentus pagal jos darbovietę. CPK 111 str. 2 d. 2 p. numato, kad procesiniuose dokumentuose turi būti nurodyti dalyvaujančių asmenų procesinė padėtis, vardas, pavardė, asmens kodas ir gyvenamoji vieta. Tai reiškia, kad ieškovui tenka pareiga nurodyti atsakovo gyvenamąją vietą. Šią pareigą ieškovas įvykdo teismui paduodamame ieškinio pareiškime nurodydamas atsakovo gyvenamąją vietą. Ieškinys priimamas ir civilinė byla iškeliama, jeigu ieškinio pareiškimas atitinka jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus (CPK 111, 113, 114, 135 str.), taigi ir CPK 111 str. 2 d. 2 p. nustatytą reikalavimą - nurodyti atsakovo (fizinio asmens) gyvenamąją vietą. Ieškovas ieškinyje visiškai nenurodė atsakovės adreso, t.y. neįvykdė privalomo kiekvienam procesiniam dokumentui (tame tarpe ir ieškiniui) reikalavimo, todėl toks ieškinys iš esmės neatitinka įstatymo keliamų privalomų reikalavimų ir negali būti priimtas.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad atskirojo skundo motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina galioti nepakeista.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK str. CPK 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 8 d. palikti nepakeistą.