Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas:

1. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2004-08-30 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnį - 2 MGL dydžio bauda (teistumas išnykęs);

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-08-08 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 valandų visuomenės labui,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent: jis 2016 m. rugsėjo 5 d., apie 21.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuvoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,95 prom. girtumo laipsnis), konflikto metu abiem rankomis tyčia sugriebė motinai L. J. už marškinėlių ties krūtine ir trenkė ją į sieną, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Šiais veiksmais A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis A. J. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino pilnai, patvirtino visas kaltinime nurodytas aplinkybes. L. J. yra jo motina, su kuria kartu gyvena. Nusikaltimo padarymo dieną namo grįžo neblaivus, dėl girtumo ne visas aplinkybes atsimena tiksliai. Pamena, kad sugrįžęs norėjo pasigaminti valgį, tačiau šalimais buvusi motina jam priekaištavo, vis kažką zyzė (priekaištų pobūdžio kaltinamasis detalizuoti negalėjo). Jam trūko kantrybė ir jis, sugriebęs motinai už marškinėlių, pastūmė į sieną. Kaip motina po to jautėsi ir ką darė, nežino, nes jis išėjo į kitą kambarį, kuriame klausėsi muzikos ir toliau gėrė. Savo veiksmus vertina neigiamai, dėl visko kaltas alkoholis, būdamas blaivus taip nebūtų pasielgęs. Turi priklausomybę alkoholiui, prieš 5 metus keletą kartų gydėsi, buvo užsikodavęs, bet nesėkmingai. Teismui skyrus įpareigojimą gydytis nuo alkoholio, gydytis sutiktų.

Kitų įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip nukentėjusioji L. J. parodė, kad 2016-09-05, apie 21.00 val., į namus grįžo jos sūnus Andrejus, kuris buvo neblaivus. Sūnus pradėjo reikalauti, kad ji patiektų vakarienę. Ji atsakė šaldytuve esant maisto: kotletų, daržovių ir kitų produktų. Supykęs sūnus pradėjo mėtyti maisto produktus iš šaldytuvo ant grindų. Ji prašė nusiraminti, bet jis nereagavo ir dar pradėjo mėtyti virtuvėje esančius indus. Kai ji vėl bandė pastarąjį nuraminti, sūnus rankomis sugriebė jai už marškinėlių ties krūtine ir trenkė ją į sieną. Ji nugara atsitrenkė į sieną, dėl ko patyrė stiprų fizinį skausmą. Išsigandusi išbėgo iš buto, nubėgo į butą Nr. 3 ir paprašė kaimynės pagalbos. Kaimynė iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai sūnų išvežė į policijos komisariatą. Sūnus prieš ją smurtauja nebe pirmą kartą, ji yra rašiusi ne vieną pareiškimą. A. J. niekur nedirba, iš jos reikalauja pinigų arba juos pavagia. Jie gyvena dviese, ji pati yra silpnos sveikatos: blogai girdi, turi naudoti klausos aparatą. Be to, jai padaryta kojos operacija, todėl sunkiai vaikšto. Sūnus prieš ją ne tik fiziškai smurtauja, bet ir moraliai ją žlugdo (gąsdinimais, pinigų reikalavimais). Išvykus pareigūnams, ji sūnaus padarytą netvarką sutvarkė (b. l. 17).

L. J. 2016-09-05 pateiktame pareiškime nurodyta, kad 2016-09-05 jos sūnus A. J. ją stumdė, dėl ko ji atsitrenkė į sieną, po ko jis suėmė jai už krūtinės (b. l. 8).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2 kuopos vyr. patrulio D. L. 2016-09-05 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-09-05, apie 21.55 val., patruliuojant gautas pranešimas, jog 2016-09-05, 21.55 val., A. J. stumdė savo motiną, kuri dėl tokių jo veiksmų atsitrenkė į sieną. Smurtas šeimoje kartojasi jau ne pirmą kartą (b. l. 14-15).

2016-09-05 apžiūros protokole ir kartu prie jo pridėtose fotonuotraukose užfiksuota buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apžiūra (b. l. 10-13).

Alkotesterio kvito duomenimis, A. J. 2016-09-05, 22.40 val., nustatytas 1,95 promilės girtumas (b. l. 29).

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sukėlė fizinį skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą artimajam šeimos giminaičiui ar šeimos nariui. BK 248 straipsnyje numatyta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju pagrįstai inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, kadangi A. J. sukėlė savo motinai fizinį skausmą, trenkdamas ją į sieną. Kaltinamojo kaltė įrodyta jo paties pilnu prisipažinimu, nukentėjusiosios L. J. parodymais, apžiūros protokolu, kita rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas).

Kaltinamojo A. J. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos įvykdymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas A. J. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad A. J. įvykdė nesunkų nusikaltimą, į jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, taip pat įvertinami A. J. asmenybę charakterizuojantys duomenys: anksčiau teistas (b. l. 41-43, 44-45), administracine tvarka baustas (b. l. 33-40), nedirbantis (b. l. 46), darbo biržoje neregistruotas (b. l. 47).

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam A. J. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jo dydį nustatant didesnį už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį, kartu įpareigojant 1) per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, 2) per 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis 3) gydytis nuo alkoholizmo (kaltinamasis pats pripažino turintis priklausomybę ir sutiko gydytis) bei BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šį nurodymą įvykdyti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis prisipažįsta kaltas, o byloje procesas vyko BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinamajam A. J. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu A. J. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2016 m. rugsėjo 5 d., 22.29 val., iki rugsėjo 7 d., 10.00 val., (b. l. 21). Laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę.

Kaltinamajam A. J. kardomoji priemonė neskirtina.

Teismas netenkina Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Šiuo atveju kaltinamajam gynėjas buvo paskirtas, atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme ir yra įtvirtinta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, tačiau tokios įstatymo nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje byloje kaltinamajam gynėjas užtikrintas privalomai, t. y. pripažinus gynėjo dalyvavimą būtinu, prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsnio 5 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. J. paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-09-05 iki 2016-09-06 (dvi paras), vieną laikino sulaikymo dieną, prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3, 4 ir 5 punktais, įpareigoti A. J.: 1) per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; 2) per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) gydytis nuo alkoholizmo bei paskirti jam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šį nurodymą įvykdyti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.

A. J. kardomosios priemonės neskirti.

Išaiškinti A. J., kad: asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.