- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-12-08
- Bylos Nr.
- 1-156-50/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Juozapas Surblys
- Nukentėjusysis
- I. B., R. Š.
- Kaltinamasis
- D. K., A. K.
- Advokatai
- Stanislava Jorudienė
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
Baudž. byla Nr. 1-156-50/2009 Procesinio sprendimo kategorijos
1.2.3.1.; 1.2.22.1.
2009 m. gruodžio 8 d.
D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), galiojančių teistumų neturintis, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. dėl penkių nusikalstamų veikų padarymo,
129 str. 1 d.;
A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis D. K. 2008 m. lapkričio 12 d., apie 10 val. 30 min., vadovaudamasis asmeninio pobūdžio tarpusavio nesutarimų motyvais tyčia nužudė kitą žmogų – (duomenys neskelbtini) gimusį V. B. .
Nusikaltimas padarytas esant tokioms įvykio aplinkybėms: dėl prieš keletą metų įvykusio konflikto kaltinamasis ir nukentėjusysis vienas kitam reiškė neapykantą, kol 2008 m. lapkričio 11 d. ir anksčiau pradėjo vienas kitam skambinti telefonais reikšdami norą susitikti dėl tariamo tarpusavio santykių išsiaiškinimo. Tokie tarpusavio pokalbiai telefonu vyko ir 2008 m. lapkričio 12 d. rytą, kol kaltinamasis ir nukentėjusysis konkrečiai susitarė susitikti prie Tauragės priemiestyje esančio Meižio tvenkinio. Vykdamas į susitikimą kaltinamasis D. K. kartu pakvietė važiuoti savo brolį A. K. , be to, kaltinamasis į automobilį AUDI A6 sudėjo savo gyvenamojoje vietoje laikytus ginklus ir šaudmenis – 9 mm kalibro revolverį „ME 38 Compact-G“ su penkiais fabrikinės gamybos garsiniais šoviniais ir guminiais šratais, 16 mm kalibro medžioklinį šautuvą „ZK“ su nupjautu vamzdžiu ir du šovinius, kitą revolverį „ME 38 Compact-G“ su penkiais šoviniais ir guminiais šratais, 6 mm revolverį „Kora Brno“ su aštuoniais šoviniais. Nukentėjusysis V. B. kartu viename automobilyje važiuoti pakvietė V. K. , kitu automobiliu – G. Ž. ir E. V. . Visiems atvažiavus ir susitikus prie minėto tvenkinio, kaltinamasis D. K. ir nukentėjusysis sutarė važiuoti į kitą vietą – Sakalinės miško link. Kaltinamajam D. K. važiuojant priekyje, nukentėjusiajam – iš paskos, atvažiavus į Tauragės prieigose esantį Sakalinės mišką ir įsukus į miško keliuką, kaltinamasis D. K. sustabdė savo automobilį, išlipo iš jo pasiimdamas minėtą medžioklinį šautuvą, užtaisytą 16 mm kalibro šoviniu, priėjo prie sustojusio V. B. automobilio ir iš rankose laikomo šautuvo šovė į priekinį automobilio stiklą, taikydamas į vairuotojo pusę, dėl to, švino šratams pramušus automobilio stiklą, V. B. buvo sunkiai sužalotas pažeidus krūtinės ląstą, plaučius, širdies plėvės maišelį ir dešiniojo skilvelio diafragmą bei kepenų vientisumą ir, išsivysčius kraujavimui į širdies plėvės maišelį, krūtinplėvės ir pilvaplėvės ertmes, V. B. netrukus, 11 val. 10 min., mirė;
kaltinamasis A. K. tuo pačiu laiku, kartu su kaltinamuoju D. K. atvykęs į tą pačią įvykio vietą, paėmęs iš automobilio atvežtus du šaunamuosius ginklus – 9 mm kalibro revolverius „ME 38 Compact-G“, užtaisytus garso šoviniais ir guminiais šratais, ne mažiau kaip tris kartus šovė į automobilyje sėdintį V. B. , pataikydamas į galvą, krūtinę, kairiąją šlaunį, padarydamas sužalojimus, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis D. K. neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis: 2005–2006 m. laikotarpiu, tikslesnis laikas nežinomas, Šilalės mieste iš nenustatyto asmens, neturėdamas leidimo įgyti ir laikyti šaunamojo ginklo, įgijo 16 mm kalibro medžioklinį lygiavamzdį šautuvą „ZK“, kurį iki 2008 m. lapkričio 12 d., kaip ir du 16 mm kalibro šovinius, neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini);
2008 m. rugpjūčio mėnesį kaltinamasis neteisėtai pasigamino aštuonis šaudmenis – į 6 mm kalibro „Flobert“ tipo šovinius pripylė parako, taip padidindamas turėtų šovinių kinetinę energiją, kuri viršija šaudmenų, skirtų „D“ kategorijos šaunamiesiems ginklams keliamus energetinius reikalavimus. Pagamintus šovinius įdėjo į turimą revolverį „Kora Brno“, o šį revolverį su neteisėtai pagamintais šoviniais neteisėtai laikė toje pačioje gyvenamojoje vietoje;
2008 m. lapkričio 12 d., apie 10 val., minėtą šaunamąjį ginklą – fabrikinės gamybos 16 mm kalibro lygiavamzdį šautuvą „ZK“ su dviem šoviniais bei aštuonis neteisėtai pagamintus 6 mm kalibro „Flobert“ tipo šovinius, pripiltus parako, automobiliu neteisėtai gabeno iš savo gyvenamosios vietos – namo (duomenys neskelbtini), į Tauragės rajone esantį Sakalinės mišką, o po to, apie 11 val., minėtą ginklą ir šaudmenis parvežė atgal į Tauragę ir paliko automobilyje prie „Ginaros“ degalinės S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje.
Kaltinamasis D. K. kaltu dėl tyčinio nužudymo bei neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis iš esmės prisipažino ir parodė, kad prieš keletą metų iki įvykio su nukentėjusiuoju buvo kilę konfliktai, su juo buvo susimušęs, po to jį, kaltinamąjį, sumušė nukentėjusysis. Nors su nukentėjusiuoju po muštynių nebendravęs, tačiau tarp jų – kaltinamojo ir nukentėjusiojo – buvo tam tikra psichologinė įtampa. Lapkričio 11 d. jam, kaltinamajam, paskambinęs V. B. , iš pradžių kvietęs pasikalbėti, po to grasinęs. Tą dieną V. B. skambinęs dar kartą. Lapkričio 12 d. rytą jis, kaltinamasis, vis dėlto nusprendęs susitikti su V. B. , iš prie gyvenamojo namo, kur tuo metu nuomojo butą, esančio garažo pasiėmęs turėtus ginklus: vienvamzdį 16 mm kalibro medžioklinį šautuvą, kurį buvo nusipirkęs iš nepažįstamo asmens ir kuriam buvo nupjovęs (sutrumpinęs) vamzdį, bei du šovinius, du revolverius, iš kurių vieną buvo nusipirkęs ginklų parduotuvėje, kitą – iš nepažįstamo asmens. Abu revolveriai buvo užtaisyti po penkis užtaisus sudedant garsinius šovinius bei guminius šratus. Be to, dar turėjęs vieną revolverį, kuris buvo užtaisytas tam ginklui skirtais šoviniais. Ginklus sudėjęs į automobilio AUDI saloną. Kartu važiuoti pakvietęs ir brolį A. K. , nors šiam važiavimo tikslo neaiškinęs ir šis nieko apie galimą konfliktą nežinojęs. Apie 10 val. paskambinęs V. B. ir pasiūlęs susitikti už miesto prie Meižio tvenkinio. Atvažiavus į sutartą vietą, susitikę su kitu automobiliu atvažiavusiu V. B. , tačiau jis, kaltinamasis, pasiūlęs važiuoti į kitą vietą. Abiem automobiliais – jis, kaltinamasis, pirmiau, nukentėjusysis iš paskos – važiavę link Sakalinės miško, tuo metu pamatęs, kad už V. B. automobilio važiuoja dar vienas automobilis, manęs, kad juo gali važiuoti V. B. draugai. Iš važiuojamo kelio savo automobilį pasukęs į kairę, iš paskos sukę ir kiti du automobiliai – vienas V. B. , kitas – tuo metu jam nežinomų asmenų. Tuo metu nusprendęs, kad nelikę kitos išeities, kaip sustoti ir susidoroti su V. B. . Sustabdžius savąjį automobilį, sustoję ir kiti du iš paskos važiavę automobiliai. Jis, kaltinamasis, nuo automobilio kilimėlio pasiėmęs du ginklus – užtaisytą medžioklinį šautuvą ir vieną revolverį, išlipęs iš automobilio ir, rankose laikydamas abu ginklus, ėjęs prie V. B. automobilio. Išgirdęs V. B. keiksmažodžius ir grasinimus, manęs, kad jis taip pat gali turėti ginklą, todėl pro atidarytą automobilio langą pradėjęs šaudyti į V. B. iš revolverio, tuo metu iš V. B. automobilio iššokęs kartu važiavęs asmuo, o brolis A. šaukęs „ką darai?“. Traukdamasis nuo automobilio, iš turėto medžioklinio šautuvo šovęs į nukentėjusiojo automobilio priekinio lango stiklą, pamatęs automobilyje ant šono griūvantį nukentėjusįjį. Tuo metu prie nukentėjusiojo automobilio prišokęs ir brolis, tačiau jis nieko nedaręs, į nukentėjusįjį nešaudęs, apie vežamus ir apskritai apie turėtus ginklus brolis nieko nežinojęs. Netrukus abu iš įvykio vietos išvažiavę.
Kaltinamasis A. K. dėl kaltinamajame akte nurodyto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad su broliu D. K. gyveno kartu ir nuomojo butą (duomenys neskelbtini). 2008 m. lapkričio 12 d. rytą brolis jam pasakęs, kad reikės kažkur su juo važiuoti, tačiau nieko neaiškinęs. Pirmiau nuvažiavę prie Meižio tvenkinio, brolis kažkam skambinęs, po to į aikštelę atvažiavęs baltos spalvos automobilis VOLKSWAGEN PASSAT. Iš jo iššokęs kažkoks vyriškis ir pradėjęs grasinti, tačiau brolis jam pasiūlęs važiuoti į kitą vietą. Iš aikštelės išvažiavę, VOLKSWAGEN PASSAT važiavęs iš paskos. Pravažiavus kelis kilometrus, brolis automobilį pasukęs į dešinę ir už kelių šimtų metrų sustabdęs. Netikėtai pamatęs, jog brolis iš automobilio paėmė apie 50 cm ilgio medžioklinį šautuvą, iššokęs iš automobilio, išgirdęs šūvį. Tuo metu iš automobilio išlipęs ir jis, kaltinamasis, pamatęs, kad brolis atbulomis eina prie automobilio VOLKSWAGEN PASSAT priekio ir šovęs į šio automobilio priekinį stiklą. Tada vėl bėgęs prie šio automobilio galo, kažkam kažką šaukęs. Jis, kaltinamasis, pribėgęs prie automobilio VOLKSWAGEN PASSAT pravirų priekinių durelių ir matęs ant šono nuvirtusį ir kruviną šio automobilio vairuotoją. Abu su broliu sėdę į savąjį automobilį ir nuvažiavę. Apie brolio ketinimus ir santykių aiškinimąsi su kažkuo jis, kaltinamasis, nieko nežinojęs, anksčiau ginklų matęs nebuvo, pats į nukentėjusįjį nešaudęs.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamųjų parodymų turinio jų kaltė dalyvavus padarant nurodytas nusikalstamas veikas yra įrodyta kitais į bylą surinktais duomenimis – nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, ikiteisminio tyrimo protokoluose užfiksuotais faktais, specialistų išvadomis, kurie sprendžiant kaltinamųjų kaltumo klausimą vertintini kaip įrodymai.
Dėl D. K. įvykdyto kito žmogaus nužudymo ir dėl A. K.
įvykdyto nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam
Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad (duomenys neskelbtini) gimęs V. B. mirė 2008 m. lapkričio 12 d. 11 val. 10 min. dėl šautinio-kiaurinio krūtinės ląstos sužalojimo atsitikus plaučių, širdies, diafragmos ir kepenų vientisumo pažeidimams. Teigiama, kad sužalojimai kaip sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas lygiavamzdžiu šaunamuoju ginklu, kuris buvo užtaisytas švino šratais. Be to, išvadoje teigiama, kad įvykio metu nukentėjusysis buvo sužalotas ir kitu (kitokiu) ginklu, nes dar nustatyti sužalojimai veide, krūtinėje, pakaušyje ir kairėje šlaunyje, kurie padaryti šaunamuoju ginklu, kuris buvo užtaisytas guminėmis kulkomis, tačiau šie sužalojimai nelėmė nukentėjusiojo mirties priežasčių, nes tokie sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Liudytojas G. Ž. parodė, kad 2008 m. lapkričio 12 d. rytą jam paskambinęs V. B. ir pasakęs, kad reikės kažkur važiuoti susitikti su D. K. . Jis, G. Ž. , pasikvietęs dar E. V. ir abu išvažiavę paskui V. B. vairuojamą automobilį. Iš pradžių privažiavę Meižio tvenkinį, ten pamatęs, kaip iš stovėjimo aikštelės išvažiavęs D. K. . Važiavę toliau – priekyje D. K. vairuojamas automobilis, už jo – V. B. , o jie, G. Ž. ir E. V. , važiavę paskutiniai, atsilikęs maždaug 300–400 metrų. Išvažiavus iš miesto, priekyje važiavę automobiliai įsukę į miško keliukus. Vienu metu D. K. vairuojamas automobilis sustojęs, prieš jį sustojęs ir V. B. automobilis. Kaip iš automobilio išlipęs D. K. , nematęs, tačiau pamatęs jį stovintį prieš V. B. automobilį ir šaunantį į priekinį automobilio stiklą. Po šio, anot jo, galingo šūvio, pamatęs, kaip kitas asmuo, atidaręs automobilio dureles, spyręs prie automobilio vairo sėdinčiam V. B. , šaudęs į jį iš abiejose rankose laikomų ginklų, tačiau šūvių garsai buvę silpnesni negu D. K. paleisto šūvio. Be to, šaudymo metu pastebėjęs, kaip iš V. B. automobilio iššoko V. K. . Žinojęs, jog iki įvykio D. K. ir V. B. pykosi.
Liudytojas E. V. parodė, kad G. Ž. paprašytas važiavo su juo prie Meižio tvenkinio, po to Sakalinės miško keliukais. Matęs, kad priekyje važiuoja D. K. automobilis, už jo – V. B. . Sustojus priekyje važiavusiems automobiliams, išgirdę šūvius, matęs, kad šaudo du asmenys – vienas iš didesnio ginklo, kitas – iš dviejų pistoletų, šis dar spardęs V. B. .
Liudytojas V. K. parodė, kad 2008 m. lapkričio 12 d. rytą V. B. prašęs jo važiuoti kartu į kažkokį susitikimą. Iš pradžių nuvažiavę prie Meižio tvenkinio, ten jų jau laukęs automobilis AUDI A6. Jame sėdėjęs D. K. pasiūlęs važiuoti į mišką. Jis ir V. B. važiavę D. K. iš paskos, kol D. K. automobilis, įvažiavęs į miško keliuką, sustojęs. Iš jo iššokę dviese, pirmas, pribėgęs prie V. B. automobilio, šovęs į priekinį stiklą, po šūvio V. B. sukniubęs. Tuo metu antrasis iš dviejų rankose laikomų pistoletų į V. B. paleidęs 4–5 šūvius.
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolų matyti, kad G. Ž. , E. V. , V. K. patvirtino, jog 2008 m. lapkričio 12 d. įvykis atsitiko Tauragės miesto prieigose esančiame Sakalinės miške, ant žvyruoto keliuko.
Iš asmens parodymo atpažinti protokolų matyti, kad V. K. atpažino D. K. , kuris nurodyto įvykio metu šovė iš galingesnio ginklo – medžioklinio šautuvo su nupjautu vamzdžiu (t. 1, b. l. 163), atpažino ir kartu su juo buvusį A. K. (t. 2, b. l. 100).
Įvykio vietą Sakalinės miške tikrinant parodymus vietoje nurodė abu kaltinamieji, paaiškindami tas pačias aplinkybes, kurias nurodė duodami parodymus.
Iš 2008 m. lapkričio 12 d. 14 val. 30 min. surašyto įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad kuro užpylimo aikštelėje, Pramonės g. 6, Tauragės m., buvo surastas automobilis VOLKSWAGEN PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su peršautu priekiniu stiklu vairuotojo pusėje (kiaurinė 4 cm diametro skylė). Šis automobilis priklausė V. B. ir, kaip nustatyta iš kaltinamųjų ir liudytojų parodymų, su juo V. B. buvo atvykęs į vietą Sakalinės miške, kur buvo nužudytas.
Iš priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2008 m. lapkričio 12 d. akto matyti, kad tą dieną, 17 val. 30 min., degalinės, esančios S. Dariaus ir S. Girėno g. 131, Tauragės m., teritorijoje buvo pastebėtas gaisras – degantis automobilis AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Iš 2008 m. lapkričio 18 d. automobilio apžiūros protokolo matyti, kad automobilis AUDI A6 AVANT, kuris, remiantis Kelių policijos pažyma, priklausė D. K. , buvo rastas apdegęs minėtos degalinės teritorijoje, o automobilio viduje rasti keturi daiktai, panašūs į šaunamuosius ginklus.
Iš apžiūros protokolo matyti, kad apdegusiame automobilyje AUDI A6, su kuriuo, kaip teigia kaltinamieji, buvo įvykio vietoje ir kurį po įvykio paliko degalinėje „Ginara“, buvo rastas šaunamasis ginklas su vienu šoviniu, kitas – su aštuoniais šoviniais, trečias – su penkiais šoviniais, ketvirtas – be šovinių.
Iš Kriminalistinių tyrimų biuro specialisto 2009 m. birželio 11 d. išvados matyti, kad automobilyje, kuris priklausė D. K. , buvo surasti tokie keturi šaunamieji ginklai ir šaudmenys: fabriko gamybos 16 mm kalibro lygiavamzdis medžioklinis šautuvas „ZK“ su nupjautu vamzdžiu ir buože bei vienas tokio paties kalibro šovinys, 6 mm kalibro revolveris „Kora Brno“, du 9 mm kalibro revolveriai „ME 38 Compact-G“.
Sprendžiant abiejų kaltinamųjų kaltumo ir jų dalyvavimo padarant nurodytas nusikalstamas veikas klausimus, pažymėtina, kad kaltinamajame akte dėl nukentėjusiojo V. B. nužudymo nurodyta, jog nužudant V. B. kaip bendrininkai dalyvavo abu kaltinamieji. Kaltinimai grindžiami tuo, kad, remiantis liudytojų parodymais, medicinos specialisto išvada, surastais daiktais – šaunamaisiais ginklais, į nukentėjusįjį vienu metu iš skirtingų ginklų šaudė abu kaltinamieji, nors mirtį, kaip teigiama medicinos specialisto išvadoje, lėmė šūvis iš medžioklinio šautuvo, kuriuo įvykio metu į nukentėjusįjį šovė D. K. .
Remiantis baudžiamojo įstatymo nuostatomis bendrininkavimas apibrėžiamas kaip tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių tam tikro amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Vertinant įvykį objektyviąja prasme yra požymių, kurie tvirtina, jog darant nusikaltimą – tyčinį nužudymą – dalyvavo du asmenys, kurių veiksmų apibrėžtumas rodo bendrų veiksmų buvimą, toks veiksmų bendrumas lyg atspindėtų ir bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, t. y. išankstinį susitarimą padaryti tyčinį nusikaltimą. Tačiau kita vertus, byloje nustatyti kiti akivaizdūs požymiai – nukentėjusiojo mirtį įvykio metu lėmė konkretūs, apibrėžti ir abejonių nekeliantys vieno kaltinamojo (D. K.) veiksmai, nes kaltinamasis D. K. , darydamas nusikaltimą, suvokė pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti sunkūs padariniai, ir jų norėjo. Tai liudija įvykio metu panaudotas daiktas – akivaizdžiai žudančią galią turintis ginklas, antra, išankstinės kaltinamojo psichologinės nuostatos, įvykio schemos apmąstymas, įvykio vietos parinkimas, didesnę galią turinčio ginklo atsivežimas į įvykio vietą. Kartu nustatyta, kad kaltinamasis A. K. į nukentėjusįjį šaudė iš ginklų, kurie neturi žudančios galios, todėl ir veiksmų padariniai yra kitokie. Dėl to abiejų kaltinamųjų padarytų veiksmų objektyviųjų požymių konkretumas apibrėžia ir kiekvieno kaltinamojo atskirai subjektyviuosius požymius, kurie paneigia kaltinamųjų bendrininkavimą, nes, kaip minėta, kaltinamojo A. K. veiksmai nelėmė gyvybės atėmimą nukentėjusiajam.
Vertinant kaltinamojo A. K. įvykdytos nusikalstamos veikos padarinius, veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
Sprendžiant apskritai kaltinamųjų dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką klausimą, vertintini tie patys į bylą surinkti ir kaip įrodymai įvertinti duomenys. Kaip žinoma, kaltinamasis D. K. visiškai prisipažįsta padaręs nusikaltimą – tyčinį nužudymą, kartu ir tyčios turinį, nurodo ir konkrečius motyvus – iki įvykio buvę priešiški santykiai su nukentėjusiuoju. Motyvo apibrėžtumą patvirtino liudytojai R. P. ir M. K. , tai iš esmės parodė ir iki įvykio su nukentėjusiuoju bendravę liudytojai G. Ž. , V. K. , kad V. B. demonstravo akivaizdžią neapykantą D. K. ir neslėpė, jog įvykio dienos rytą važiavo aiškintis santykius su juo. Kaip minėta, kaltinamojo D. K. veika tyčia nužudžius nukentėjusįjį V. B. įrodyta kitais įrodymais pripažintais duomenimis. Todėl kaltinamojo D. K. padaryta veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.
Kaltinamasis A. K. dėl bet kokios nusikalstamos veikos padarymo kaltu neprisipažįsta. Tačiau kaltinamojo dalyvavimas padarant nusikaltimą, kuris kvalifikuotinas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, negu nurodyta kaltinamajame akte, yra įrodytas. Nors kaltinamasis D. K. , kuris pripažįstamas kaltu dėl tyčinio nužudymo, teigia, jog įvykio vietoje iš visų ginklų – medžioklinio šautuvo bei revolverio – šaudė tik jis, o jo brolis, kaltinamasis A. K. , ne tik nešaudęs iš jokio ginklo, bet net bandęs stabdyti jį, D. K. , tokie kaltinamojo (kartu ir abiejų kaltinamųjų) parodymai paneigti įvykio vietoje buvusių liudytojų parodymais, kurių vertinimas sutampa su kitų su įvykiu susijusių aplinkybių vertinimu ir kuriais netikėti jokių priežasčių nėra. Pirma, jokių abejonių nekyla dėl to, kad į įvykio vietą atvyko abu kaltinamieji, nors byloje nenustatyta tokių duomenų, kad abu kaltinamieji buvo iš anksto susitarę įvykdyti konkrečias veikas ir kad kaltinamasis A. K. iš anksto būtų žinojęs, jog D. K. turėjo tikslą nužudyti nukentėjusįjį. Antra, iš minėtų liudytojų G. Ž. , E. V. , V. K. parodymų matyti, kad be to asmens, kuris į nukentėjusiajam priklausančio automobilio stiklą šovė iš didesnio ginklo, į nukentėjusįjį iš dviejų, į pistoletus panašių, ginklų šaudė kitas asmuo, kuris išlipo iš to paties automobilio. Minimų liudytojų parodymų turinys yra apibrėžtai konkretus, nurodomos tokios aplinkybės, kurios sutampa su bendros įvykio situacijos aplinkybėmis.
Dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis
Sprendžiant kaltinamojo D. K. dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką, susijusią su neteisėtu šaunamojo ginklo ir šaudmenų disponavimu, klausimą, atsižvelgtina į išsamesnius kaltinamojo parodymus, į ikiteisminio tyrimo metu nustatytus ir tyrimo dokumentuose nurodytus duomenis, į kriminalistinių tyrimų išvadas.
Kaltinamasis parodė, kad 2005 m. ar 2006 m. Šilalėje iš nepažįstamo asmens nusipirkęs revolverį „ME Compact-G“. Penkis šovinius iš penkių garso šovinių ir penkių guminių šratų pasigaminęs pats. Lygiavamzdį medžioklinį šautuvą su keliais šoviniais tuo pačiu laiku taip pat pirkęs Šilalėje, parsivežęs į tėvų namus (duomenys neskelbtini), kur pats nupjovęs vamzdį, o po to parsivežęs į Tauragę. Kitą revolverį „ME Compact-G“ pirkęs parduotuvėje, į jį taip pat įdėjęs penkių garso šovinių ir guminių šratų užtaisą. Revolverį „Kora Brno“ pirkęs taip pat parduotuvėje, į aštuonias 6 mm kalibro kulkas pats pripylęs parako ir jas laikęs šiame revolveryje.
2008 m. lapkričio 18 d. surašytame apžiūros protokole nurodyti duomenys (t. 2, b. l. 56) visiškai sutampa su kaltinamojo parodymų turiniu apie tai, kad jis iš tikrųjų iki įvykio turėjo keturis šaunamuosius ginklus su šaudmenimis, nes, kaip jau buvo minėta, iš protokolo matyti, kad tą dieną automobilio AUDI A6, kuris priklausė D. K. , viduje buvo surastas šaunamasis ginklas su vienu šoviniu, kitas – su aštuoniais šoviniais, trečias – su penkiais šoviniais, ketvirtas – be šovinių.
Kriminalistinių tyrimų biuro specialistas, ištyręs minėtame automobilyje surastus ginklus ir šaudmenis, nustatė, kad pirmasis ginklas yra fabrikinės gamybos 16 mm kalibro lygiavamzdis medžioklinis šautuvas „ZK“ su nupjautu vamzdžiu, t. y. ginklas, kuris tinkamas šaudyti ir kuris remiantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu yra civilinėje apyvartoje draudžiamas ginklas.
Antrasis ginklas – „D“ kategorijos šaunamasis ginklas „Kora Brno“, skirtas šaudyti 6 mm kalibro „Flobert“ tipo šoviniais. Iš tyrimui pateiktų 6 mm kalibro šovinių nustatyta, kad tai yra „Flobert“ tipo šoviniai, ant kurių matyti pėdsakai, nebūdingi fabrikinei gamybai, kad į šiuos šovinius pripilta parako, dėl to šaudmenų (kulkų) kinetinė energija viršijo „D“ kategorijos šaunamiesiems ginklams keliamus energetinius reikalavimus. Šie duomenys atitinka kaltinamojo parodymų turinį, kad į aštuonias 6 mm šovinių tūteles buvo pripilta parako.
Trečiasis ir ketvirtasis ginklai yra „D“ kategorijos šaunamieji ginklai – 9 mm kalibro revolveriai „ME Compact-G“, skirti šaudymui dujiniais ir garsiniais šoviniais.
Vertinant kaltinamojo D. K. baudžiamosios atsakomybės dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis klausimą, atsižvelgtina ne tik į surastų ir iš kaltinamojo automobilio paimtų daiktų turinį, bet ir į specialisto, atlikusio ginklo ir šaudmenų tyrimą, išvadas. Įvykio duomenys ir specialisto išvada patvirtina, kad nekyla abejonių dėl kaltinamojo veikos disponavus šaunamuoju ginklu – medžiokliniu šautuvu „ZK“ ir dviem šiam ginklui pritaikytais 16 mm kalibro šoviniais (vienas buvo iššautas nužudant V. B. , kitas buvo surastas ginkle, specialistas pripažino, kad šis šovinys yra tam pačiam ginklui pritaikytas šaudmuo). Antra, abejonių dėl baudžiamosios atsakomybės nekelia aštuoni užtaisai, kurie buvo rasti tame pačiame automobilyje ir kurie buvo įdėti į 6 mm kalibro revolverį „Kora Brno“. Specialistas nustatė, jog šie septyni šoviniai yra fabrikinės gamybos 6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šoviniai, į kuriuos, kaip minėta, savadarbiu būdu pripilta parako ir padidinta kinetinė energija, kuri viršija „D“ kategorijos šaunamiesiems ginklams keliamus energetinius reikalavimus, ir, remiantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 str., yra šaudmenys, nes kulkos kinetinė energija – 11,2 J.
Kiti kaltinamajame akte nurodyti šaudmenys iš kaltinimo šalintini, nes kaltinamajame akte nurodyti teiginiai, kad šie šaudmenys viršija „D“ kategorijos šaunamiesiems ginklams keliamus energetinius reikalavimus, nepatvirtinti specialisto išvadoje, kurioje konstatuota, jog šie šaudmenys yra skirti 9 mm kalibro įvairių modelių dujiniams revolveriams. Teisiamajame posėdyje specialistas pareiškė, jog už tokio užtaiso – garsinio šovinio ir guminio šrato – gaminimą numatyta administracinė atsakomybė, nes ir minėti šoviniai, ir guminiai šratai parduodami be tam reikalingo leidimo.
Sprendžiant veikos, susijusios su neteisėtu šaunamojo ginklo ir šaudmenų disponavimu, kvalifikavimo klausimą, vertintina padarytos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Kaltinamajame akte nurodytos veikos kvalifikavimas yra išplėstas – atskiri veiksmai, siejami su šaunamojo ginklo ir šaudmenų disponavimu be pakankamo pagrindo, yra kvalifikuojami atskirai, nors ir pagal tą patį baudžiamąjį įstatymą. Nors minimų daiktų neteisėtas disponavimas tęsėsi palyginti ilgą laiką, buvo disponuojama skirtingais dalykais, disponavimas susidarė iš atskirų veiksmų, vis dėlto laikytina, kad bendras veikimas objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių požiūriu buvo vientisas, nors jis iš tikrųjų ir susidėjo iš įvairių baudžiamajame įstatyme nurodytų dispozicijos požymių – įsigijimo, laikymo, pagaminimo, gabenimo. Veikos kvalifikavimą grįsti tų požymių išskaidymu ar tam tikru grupavimu, atsižvelgus į veikimo laiko ir vietų pasikeitimus, nėra teisinga, nes minėtos aplinkybės, įvertinus kaltinamojo veikimo tyčios turinį, sudaro vientisą faktų sutaptį. Kaltinamojo veiksmų visuma susideda iš to, kad jis neteisėtai pagamino aštuonis vienetus šaudmenų ir juos neteisėtai laikė, kad neteisėtai įgijo šaunamąjį ginklą ir du šovinius, juos neteisėtai laikė. Pagrįstu pripažintinas ir kaltinimas, kad kaltinamasis 2008 m. lapkričio 12 d. neteisėtai disponuojamus dalykus gabeno, nes šis veiksmas buvo apibrėžtas konkrečiais tikslingais ketinimais, tačiau nurodyti tą dieną laikymo veiksmai atskiros nusikalstamos veikos (atskiro kvalifikavimo) nesudaro, nes šie požymiai yra sutampantys su bendrais neteisėto laikymo veiksmais. Todėl kaltinamojo D. K. įvykdyta veika dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos 253 str. 1 d., taikant šį baudžiamąjį įstatymą vieną kartą.
Nukentėjusieji I. B. , V. B. bei R. Š. dėl V. B. nužudymo pareiškė civilinius ieškinius: I. B. prašo priteisti 6 500 Lt laidojimo ir 10 000 Lt kapo sutvarkymo (paminklo pastatymo) išlaidų. I. B. ir V. B. , kaip įvykio metu nužudyto V. B. tėvai, prašo iš kaltais pripažintų asmenų priteisti 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. I. Š. , pareikšdama civilinius ieškinius, nurodo, kad ji buvo žuvusiojo sugyventinė (kaip teigiama ieškinyje, nužudytasis buvo jos gyvenimo draugas), 2003 m. gimė jų sūnus (iš gimimo liudijimo kopijos matyti, kad V. B. ir R. Š. yra 2003 m. gimusio D. B. tėvai). R. Š. sūnaus išlaikymui iki jo pilnametystės prašo priteisti po 2 000 Lt per mėnesį (iš viso 276 000 Lt), po 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo jai ir mažamečiam sūnui.
Civiliniai ieškiniai iš dalies pagrįsti.
Dėl tyčinio nužudymo kaltu pripažinus kaltinamąjį D. K. , dėl nusikalstamos veikos padaryta žala – tiek materialinė, tiek neturtinė – priteistina iš jo.
Kaip minėta, nukentėjusioji I. B. pareiškė 6 500 Lt dydžio ieškinį dėl nukentėjusiojo laidojimo išlaidų, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusioji paprašė iš šios sumos atimti 1 040 Lt kaip iš valstybės gautą laidojimo pašalpą. Atėmus šią sumą, prašoma priteisti suma yra 5 460 Lt. Iš dalies laidojimo išlaidos ir jų dydis pagrįstas byloje esančiais dokumentais. Dėl savaime suprantamų priežasčių ne visas laidojimo išlaidas įmanoma patvirtinti dokumentais. Tačiau vertinant prašomų priteisti laidojimo išlaidų dydį apskritai, pažymėtina, kad nukentėjusiosios nurodyta suma yra reali ir priimtina, nes, įvertinus laikmečio ir visuomenėje įtvirtintas laidojimo tradicijas, nurodyta suma nėra akivaizdžiai per didelė.
Antra, nukentėjusioji dėl kapo sutvarkymo – paminklo žuvusiajam pastatymo – prašo priteisti 10 000 Lt, šių išlaidų patvirtinimui pateiktas prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitas, patvirtinantis, kad paminklo pastatymas kainavo 10 325 Lt. Tačiau vertinant šio ieškinio pagrįstumą ir dydį, vis dėlto atsižvelgtina į kai kurias aplinkybes, kurios lemia šio ieškinio dydžio sumažinimą: ieškovė pripažino, kad, palaidojus žuvusįjį kaip šeimos narį, kapavietė bus kaip šeimos kapavietė ir pastatytas paminklas bus kaip vienas šeimos kapavietės paminklas. Todėl pagrįstas kaltinamojo gynėjos argumentas, kad, esant tokiai aplinkybei, pareikšto ieškinio dydis turi būti mažinamas per pusę. Kita vertus, apie statomo paminklo žuvusiajam kainą ir brangumą sprendžia žuvusiojo artimieji, tačiau sprendžiant teisės klausimą dėl žalos atlyginimo taip pat atsižvelgtina į kainų realumą, į visuomenėje egzistuojančias vidutinio lygio finansines galimybes pastatyti paminklus mirusiųjų atminimui. Todėl manytina, kad pareikšto ieškinio dydis yra akivaizdžiai per didelis, todėl priteistina 5 000 Lt dydžio žala atitinka abu ieškinio mažinimo pagrindus.
Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, atsižvelgtina, kad ieškinį pareiškę I. B. ir V. B. yra žuvusiojo tėvai. Todėl remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. pripažintina, kad pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, ieškinio turinys apibrėžiamas civilinio įstatymo dispozicijos nuostatomis, kurios konkretizuotos pačiame ieškinyje ir kurios tiek teisės, tiek faktų prasme yra priimtinos, nes, kaip teigiama ieškinyje, dėl artimo žmogaus netekties abu nukentėjusieji patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus. Tačiau nustatant priteistinos žalos dydį, pažymėtina, kad prašoma priteisti suma yra akivaizdžiai per didelė, neatitinkanti teisingumo, ekonominių-socialinių, pagaliau etinių-moralinių rodiklių. Tokia išvada pateisinama ir nūdienos teismų praktika, nes kokie nors išimtiniai duomenys, atspindintys civilinio įstatymo, apibrėžiančio neturtinės žalos atlyginimą, dispoziciją, nepateikti. Todėl šioje byloje pripažintiems nukentėjusiesiems negali būti suteiktos kokios nors didesnės galimybės ir teisės, kurios apibendrintai apibrėžtos šiandieninėje teisingumo vykdymo praktikoje. Antra, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir pripažįstant esminę nukentėjusiųjų teisę į ieškinio priteisimą, negalima neatsižvelgti ir į kai kurias kitas aplinkybes, kurios iš dalies turi lemti priteistinos žalos dydžio sumažinimą. Kaip žinoma, nukentėjusiojo (žuvusiojo) elgesys iki įvykio taip pat brandino priežastis įvykiui kilti. Iš nukentėjusiosios I. B. parodymų matyti, kad žuvusysis, nors buvo pakankamai brandaus amžiaus, niekur nedirbo pagal darbo sutartis. Tai rodo, jog žuvusysis niekuo neprisidėjo prie bendros socialinės gerovės kūrimo. Neturtinė žala iš dalies taip pat atspindi tam tikrą socialinę gerovę – dalelę visuomenės sukurto produkto. Trečia, atsižvelgtina ir į realias nuteistojo galimybes atlyginti nukentėjusiųjų prašomą priteisti sumą, nes visų nukentėjusiųjų prašoma suma sudaro vos ne milijoną litų.
Nukentėjusieji I. B. ir V. B. prašo priteistos neturtinės žalos dydį padalyti per pusę – priteisti atskiras sumas, toks prašymas pagrįstas.
Nukentėjusioji R. Š. , prašydama priteisti neturtinę žalą, taip pat nurodo didelius išgyvenimus dėl žuvusiojo smurtinės mirties, toks teiginys atspindi Civilinio kodekso 6.250 str. nuostatas. Tačiau remiantis kito įstatymo – Civilinio kodekso 6.284 str. – nuostatomis teisę gauti žalos atlyginimą, taip pat ir neturtinį, turi žuvusiajam artimi asmenys – vaikai, tėvai, sutuoktinis, asmuo, su kuriuo nukentėjusysis bendrai gyveno, neįregistravęs santuokos (partnerystė). Byloje nėra duomenų apie nukentėjusiojo (žuvusiojo) ir nukentėjusiosios santuokos registravimą arba oficialią partnerystę. Pati nukentėjusioji teigia, jog žuvusysis buvo jos gyvenimo draugas. Konstatuotina ir tai, jog nėra duomenų ir apie tamprius faktinius šeimos santykius. Tai, kad nukentėjusioji pagimdė vaiką, o jo tėvu gimimo įraše nurodytas žuvusysis, nėra pakankamas pagrindas pripažinti buvus faktinius šeimos santykius. Be to, iš byloje tirtų duomenų matyti, kad nukentėjusiojo (žuvusiojo) mirties dieną ieškovė gyveno ir dirbo Norvegijoje. Esant tokioms konkrečioms aplinkybėms bei minėtoms civilinio įstatymo nuostatoms, nukentėjusiosios R. Š. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.
Kaip minėta, iš gimimo akto įrašo matyti, kad žuvusysis V. B. buvo D. B. , gim. 2003 m. balandžio 30 d., tėvas. Todėl remiantis Civilinio kodekso 6.284 str. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažamečiam nukentėjusiojo sūnui yra pagrįstas. Ieškinys priteistinas mažamečio asmens atstovui pagal įstatymą – jo motinai R. Š. . Nustatant priteistinos žalos dydį atsižvelgtina į tas pačias civilinio įstatymo dispozicijos nuostatas, apibrėžiančias ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumą. Tačiau nustatant konkretų žalos atlyginimo dydį, pažymėtina tai, kad tas dydis sietinas su kitiems asmenims priteistinos žalos dydžiais, t. y., kad bendra suma, kuri priteisiama iš kaltinamojo, atitiktų įstatymo apibrėžtus protingumo, sąžiningumo kriterijus.
Ieškovės R. Š. ieškinys dėl išlaidų vaiko, kurio tėvas buvo žuvusysis, išlaikymui priteisimo po 2 000 Lt per mėnesį atmestinas. Iš ieškinio, kuris yra visiškai nemotyvuotas, neaišku, ar tai yra ieškinys dėl tam tikros vienkartinės sumos priteisimo, ar dėl išlaidų, susijusių su maitintojo netekimu. Iš karto priteisti tam tikrą sumą vaiko išlaikymui ne tik nėra pagrindo, bet dėl to nepateikti ir jokie duomenys, kodėl tokia suma iš karto turi būti priteista, kodėl prašoma priteisti konkrečiai po 2 000 Lt, nes tokios išimtinės aplinkybės nenurodomos, nėra ir tokių duomenų, kurie teigtų, jog vaiko tėvui esant gyvam kas mėnesį buvo teikiamas tokio dydžio išlaikymas. Priešingai, ir iš bylos duomenų, ir iš pačios ieškovės pripažinimo matyti, kad žuvusysis niekada niekur nedirbo, kurį laiką buvo įkalinimo vietoje. Nežinant tikrųjų tokio ieškinio pareiškimo aplinkybių, ieškinys negali būti tenkinamas.
Jei ieškovė būtų pareiškusi ieškinį dėl maitintojo netekimo, tai tokio ieškinio pagrindas būtų kitoks, šis pagrindas turėtų būti nurodytas ieškinyje, o ieškinio pagrįstumui turėjo būti pateikti atitinkami duomenys – kokias lėšas iki mirties vaiko išlaikymui teikė žuvusysis, kokio dydžio paskirta maitintojo netekimo pensija ir pan. Tačiau, kaip minėta, tokių duomenų nėra ir toks ieškinys negali būti laikomas kaip ieškinys dėl išlaidų priteisimo netekus maitintojo.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam D. K. , pažymi padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nes padarytas labai sunkus tyčinis nusikaltimas, esant apibrėžtiems veikimo motyvams. Konkretesnių kaltinamąjį apibūdinančių duomenų nėra, nors yra žinoma, kad jis niekur nedirbo oficialiai (pagal darbo ar kitokias sutartis), administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis dėl padarytų veikų iš esmės prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kita vertus, nors nėra pakankamo pagrindo kaltinamajam pripažinti kitos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad veikos – tyčinio nužudymo – padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys, tačiau šis klausimas skiriant bausmę kaltinamajam nagrinėtinas plačiau: nukentėjusysis, kaip ir kaltinamasis, būdamas darbingo amžiaus, niekur nedirbo, neaiškūs buvo ir gyvenimo bei pragyvenimo būdai. Iš kai kurių liudytojų parodymų, taip pat iš įvykio aplinkybių yra pagrindas manyti, kad nukentėjusysis, iš dalies kaip ir kaltinamasis, be rimtų priežasčių demonstravo nepateisinamas ambicijas, pats „vėlėsi“ į beprasmiškus santykius su kaltinamuoju. To nedarius, be kokių nors kitokių pastangų buvo galima išvengti tragiškos baigties. Apibendrinus bausmių skyrimo pagrindų klausimus, kaltinamajam už padarytas veikas skirtinos baudžiamojo įstatymo sankcijose numatytos vidutinio dydžio laisvės atėmimo bausmės.
Skiriant bausmę kaltinamajam A. K., pažymėtina, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą. Kokių nors konkretesnių asmenybę apibūdinančių duomenų taip pat nėra, išskyrus tai, jog kaltinamasis taip pat niekur nedirbo, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nėra. Nors kaltinamasis pirmą kartą teisiamas už nesunkaus nusikaltimo padarymą, tačiau, atsižvelgus į padarytų veiksmų įžūlų pobūdį ir nesant jokių kitų atsakomybę švelninančių aplinkybių, skirtina laisvės atėmimo bausmė.
Prie bylos pridėti daiktiniai įrodymai – visi keturi šaunamieji ginklai – konfiskuotini. Kaip žinoma, šie ginklai ir jiems pritaikyti šaudmenys priklausė kaltinamajam D. K. . Nors įvykio vietoje buvo panaudoti ne visi ginklai, tačiau atsižvelgtina į tai, kad siekiant įgyvendinti nusikalstamą sumanymą, jie buvo sąmoningai gabenami. Tokia išvada sietina ir su tuo, kad kai kurie ginklai nėra formaliai uždrausti civilinėje apyvartoje. Tačiau, atsižvelgus į tai, kad visi į įvykio vietą atgabenti ginklai buvo siejami su nusikalstamos veikos padarymo įgyvendinimu, jie visi turi būti ir konfiskuojami. Tačiau kai kurios su minėtais ginklais susijusios nereikšmingos detalės, pvz. šratai, sunaikintos.
Iš apžiūros protokolo (t. 2, b. l. 64) matyti, kad kaltinamajam D. K. priklausančiame automobilyje, be minėtų ginklų, buvo surasti kiti daiktai – trys mobiliojo ryšio telefonų aparatai, dvi piniginės su A. K. priklausančiais daiktais ir 200 Lt pinigų, raktai, kepurė. Bylos tyrimo metu kaltinamasis A. K. parodė, kad šie daiktai priklausė jam. Iš tikrųjų, piniginėse rasti visi dokumentai atspindi kaltinamojo A. K. tapatumą, todėl yra pagrindas manyti, kad ir telefonų aparatai, ir pinigai priklausė A. K. . Kadangi ieškinys iš A. K. nepriteisiamas, tai aparatai ir pinigai grąžintini jam. Automobilyje rasta kepurė sunaikintina, nes ji yra menkavertė, jos savininkas nežinomas.
Byloje nėra duomenų apie tai, kad automobilis VOLKSWAGEN PASSAT, priklausęs nukentėjusiajam V. B. , būtų grąžintas jo artimiesiems. Kadangi šiuo metu automobilis bylos tyrimui ir tolimesniam procesui teisme reikšmės nebeturi, jis grąžintinas nukentėjusiojo tėvams po nuosprendžio paskelbimo.
Kaltinamajam D. K. priklausantis automobilis AUDI 6 AVANT nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas priteistų civilinių ieškinių klausimų išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
D. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., ir paskirti vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmę; pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d., ir paskirti dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2, 5 d. 2 p., šias bausmes subendrinus, griežtesne bausme apimant švelnesnę, galutinę bausmę D. K. paskirti vienuolikos metų laisvės atėmimo pataisos namuose. Šios bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2008 m. lapkričio 17 d. Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir paskirti vienerių metų atėmimo bausmę.
Šios bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2008 m. lapkričio 17 d., A. K. laikyti kaip atlikusį paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir po nuosprendžio paskelbimo iš suėmimo paleisti.
Priteisti iš D. K. 5 460 Lt laidojimo, 5 000 Lt kapo sutvarkymo (paminklo pastatymo) išlaidų I. B. , po 60 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo I. B. ir V. B. , 60 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo D. B. atstovei pagal įstatymą R. Š. .
R. Š. ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo jai ir dėl vienkartinės sumos vaiko išlaikymui atmesti.
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – medžioklinį šautuvą „ZK“ Nr. (duomenys neskelbtini) su vienu šoviniu, revolverį „Kora Brno“ Nr. (duomenys neskelbtini), du revolverius „ME 38 Compact-G“ Nr. (duomenys neskelbtini), penkis garsinius šovinius, vieną „Flobert“ tipo šovinį, vieną kulką ir penkis guminius šratus perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui. Du guminius šratus ir šešis švino gabaliukus sunaikinti.
Tris mobiliojo ryšio telefono aparatus, trijų raktų ryšulį, automobilio variklio paleidimo raktelį, dvi pinigines, dokumentus su A. K. pavarde – vairuotojo pažymėjimą, korteles, 200 Lt, saugomų Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate, po nuosprendžio įsiteisėjimo grąžinti A. K. . Kepurę ir popieriaus skiautes sunaikinti.
Automobilį VOLKSWAGEN PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po nuosprendžio paskelbimo grąžinti I. B. ir V. B. .
D. K. vardu registruotą automobilį AUDI 6 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti priteistų civilinių ieškinių atlyginimui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, nuteistajam D. K. nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per pirmosios instancijos teismą.