Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Tauragėje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, vedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. V. J. 2023 m. gruodžio 28 d., apie 02.00 val. (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto metu, būdamas savo namuose, panaudojo smurtą prieš savo žmoną V. J., t. y. V. J. tyčia apkabinęs per liemenį nustūmė V. J. prie laiptų, vedančių į antrą namo aukštą, o jai bandant priešintis, t. y. kaire ranka įsikibus į laipto turėklą, spaudė V. J. plaštaką norėdamas atplėšti ją nuo turėklo, o to padaryti nepavykus, kumščiu sudavė po vieną smūgį į kairės rankos dilbį ir žastą. Po to, V. J. paleidus laiptų turėklą, suklupus ant laiptų ir abiem rankom apkabinus medinę laiptų pakopą, sugriebė jos plaukus ir juos tempė bei kumščiu sudavė ne mažiau keturių smūgių V. J. į kairįjį petį, viršutinę nugaros dalį ir sprandą, tuo padarydamas jai sužalojimus: poodines kraujosruvas kairėje plaštakoje, dilbyje, žaste, petyje, sprande - nugaroje (kaklinės dalies 6 - krūtininės dalies 2-3 slankstelių keterinių ataugų projekcijoje) ir taip nukentėjusiajai V. J. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais V. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

2. Teisiamajame posėdyje 2024 m. rugpjūčio 26 d. kaltinamasis V. J. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino. Kaltinamasis parodė, kad jis namo grįžo kūčių vakare ir Kalėdas šventė Kaune pas dukrą, po to su žmona grįžo namo. Jis miegojo, o atsikėlęs ėjo pakurti pečių, ji pradėjo sakyti, kad jai blogai, jis sakė skambinti greitajai, o žmona atsakė, kad važiuoja pas daktarą, ji neprašė pagalbos ir išvažiavo, jis palydėjo ją iki mašinos ir ji išvažiavo, o jis nuėjo ir išgėrė alaus du butelius, o vėliau atvažiavo policija. Kai žmona išvažiavo, jam buvo neramu, bet jis jai neskambino. Atvažiavusi policija ant jo stipriai šaukė, filmavo, persekiojo, jam buvo šokas ir jam niekas nieko neaiškino. Žmona du metus buvo išėjusi, gyveno pas dukrą, o dabar jau gal metai kai grįžusi. Po įvykio jam buvo širdies operacija, ilgai buvo reabilitacija. Su žmona anksčiau yra apsižodžiavęs, bet smurto nevartojo, nežino, iš kur tie sužalojimai pas ją atsirado.

3. Teisiamajame posėdyje 2024 m. spalio 9 d. kaltinamasis V. J. parodė, kad pripažįsta kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo. Dėl savo sunkios sveikatos būklės tiksliai nepamena visų įvykio aplinkybių, pripažįsta visus jam pateiktus kaltinimus, sužalojo sutuoktinę ir atliko veiksmus, nurodytus kaltinime. Jo sveikata kiekvieną dieną vis blogesnė, blogai vertina savo poelgį, gailisi dėl jo. Atsiprašė sutuoktinės, kai gaus pinigus, atiduos jai už bylinėjimosi išlaidas, su nukentėjusiąja pasirašė susitarimą, kurį prašo patvirtinti. .

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, jų vertinimo bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

3. Nukentėjusioji V. J. 2024 m. rugpjūčio 26 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad vyras grįžo gruodžio 24 d. pas dukrą į Kauną. Iš ryto vyras pradėjo gerti, vėliau nuėjo miegoti. Pasibaigus šventei (gruodžio 27 d.), jie grįžo į namo, tada vyras gėrė viskį ir rūkė, ji buvo išėjusi pasivaikščioti. Tą vakarą ji sėdėjo prie stalo, bijojo smurto, jis ėjo nuo pečiaus, tada ją paėmė per liemenį ir nuvilko prie laiptų. Ji įsikibo į trečią laiptų pakopą, labai stipriai laikėsi, tada jis daužė į nugarą, krūtinę, ji verkė, prašė iškviesti greitąją. Kai jai davė smūgius į nugarą, krūtinė spaudė laipto kopetėlę, todėl ir skaudėjo krūtinę. Tą vakarą ji bijojo pasilikti namuose su juo kol greitoji atvažiuotų, todėl ji važiavo pati. Kažkaip nuvažiavo į greitąją ir ten jai pasakė, kad negydys, jei nepasakys, kas įvyko, tada ji ir pasakė, buvo iškviesta policija. Vyras smurtavo ne pirmą kartą. Iki Kalėdų jokių kalbų apie skyrybas nebuvo, nuo to įvykio su sutuoktiniu nebendrauja, dabar jis gyvena kaimynystėje.

4. Nukentėjusioji V. J. 2024 m. spalio 9 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis jos atsiprašė ir ji jam atleido. Tai buvo primas kartas, kai jis atsipašė, jie susitaikė ir ji kaltinamajam neturi pretenzijų.

5. Teisiamajame posėdyje apklaustas specialistas A. J. paaiškino, kad jis 44 metus dirbu specialistu. Tvirtina savo pateiktą specialisto išvadą Nr. G 502/2023(10), ji yra teisinga. V. J. buvo apžiūrėta 2023 m. gruodžio 29 d., jai nustatytos poodinės kraujosruvos kairėje plaštakoje, dilbyje, žaste, petyje, sprande - nugaroje (kaklinės dalies 6 - krūtininės dalies 2-3 slankstelių keterinių ataugų projekcijoje), sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, sužalojimai galėjo būti atlikti veikiant pirštais ar ranka. Tokie sužalojimai griūnant negalėjo atsirasti.

6. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis V. J. parodė, kad kaltu neprisipažįsta. 2023 m. gruodžio 27 dieną kartu su žmona buvo namuose. Vakare jis žiūrėjo televizorių, ilsėjosi, nes tik Kūčių dieną grįžo į Lietuvą iš darbo Vokietijoje. Nežino kelinta buvo valanda, bet jau buvo naktis, žmona jam pasakė, kad važiuos „į greitąją“, nes jai skauda krūtinę. Jis jai dar pasakė, kad ji pati nevažiuotų, o išsikviestų greitąją, bet ji išvažiavo pati. Kai ji išvažiavo, jis nuėjo į rūsį, kur rūkė, išgėrė alaus. Po kiek laiko jis pamatė, kad pro rūsio langą kažkas šviečia. Atidarė langą, kad pažiūrėti kas čia vyksta ir pamatė, kad tai policijos pareigūnai. Jis tikrai nesuprato, kodėl jie atvyko į jo namus, nesuprato kas įvyko. Apie tai, kad yra įtariamas žmonos sumušimu, pareigūnai jam pasakė kai atvežė į policiją. Jis įtaria, kad žmona ketina su juo skirtis, todėl taip elgiasi. Jis žmonos nemušė, tarp jų nebuvo jokio konflikto (1 t., b. l. 95-98; 116-118).

7. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. J. parodė, kad 2023 m. gruodžio 27 dieną, jau dienos metu jos vyras V. J. pradėjo prie jos kabinėtis, ieškojo dingsties susipykti. Buvo apie 02 valanda nakties, kai vyras, grįžęs iš rūsio, puolė prie jos tuo metu, kai ji sėdėjo prie stalo. Jis iš nugaros apkabino ją per liemenį ir pradėjo stumti į priekį. Grindys buvo slidžios, ji neturėjo į ką įsikibti, todėl jis lengvai stūmė ją į priekį. Jis pristūmė ją prie laiptų, vedančių į antrą namo aukštą. Kai buvo prie laiptų, ji kaire ranka pasiekė metalinius laiptų turėklus ir į juos įsikibo. Tada vyras sugriebęs jos ranką už plaštakos, ją spausdamas bandė plaštaką atplėšti nuo turėklo. Kai jam tai nepavyko, jis jos kairę ranką pradėjo daužyti savo ranka. Jis jai sudavė smūgį į dilbį ir žastą. Plaštakos plėšimo metu ir smūgių sudavimo metu ji jautė skausmą. Nuo smūgių metu sukelto skausmo turėklą ji paleido. Tuomet ji įsispyrusi kojomis į laiptų apačią ir sukniubo ant laiptų. Sukniubusi abiem rankom apsikabino laiptų pakopos lentą ir už jos laikėsi. Krūtine buvo įsirėmusi į patį laiptų pakopos kraštą. Kai V. pamatė, kad jos rankų neatplėš, jis griebė jai už plaukų ir bandė ją pakelti nuo laiptų. Nors jautė didelį skausmą, tačiau ji laiptų pakopos nepaleido. Kai vyrui nepavyko ją nuo laiptų atplėšti, pasipylė jo smūgiai. Pajuto smūgius į kairįjį petį, viršutinę nugaros dalį, sprandą. Smūgiai buvo suduodami kumščiu, stiprūs ir labai skausmingi. Skausmo ji jau negalėjo iškentėti, todėl sukliko. Tada vyras ją paleido. Tada jis jai galėjo suduoti keturis ar daugiau smūgių, tiksliai pasakyti negali. Ir kai jis ją paleido, ji liko sukniubusi ant laiptų. Krūtinėje jautė skausmą, jai niekaip nepavyko įkvėpti. Ji dėl to labai išsigando ir prašė, kad vyras iškviestų greitąją pagalbą, tačiau vyras to nepadarė. Tada ji persirengė ir nuvažiavo į ligoninę. Ji savo vyrui už tai, ką jis jai padarė, neatleido. Teigė, jog ir anksčiau V. J. yra prieš ją smurtavęs (1 t., b. l. 7-10; 55-59).

8. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 14-28).

9. Iš asmens apžiūros protokolo, kuriame užfiksuota nukentėjusiosios V. J. apžiūra, matyti, kad apžiūros metu fiksuojama ant kairės rankos kairiojo viršutinėje dilbio srityje ant odos paviršiaus poodinė kraujosruva, įvairūs įbrėžimai, taip pat viršutinėje nugaros dalyje matomi įbrėžimai ir poodinės kraujosruvos ties stuburu (1 t., b. l. 47-48).

10. Iš specialisto išvados Nr. G502/2023(10), matyti, kad V. J. padaryta poodinė kraujosruva kairėje plaštakoje, dilbyje, žąste, petyje, sprande - nugaroje ( kaklinės dalies 6 - krūtininės dalies 2-3 slankstelių keterinių ataugų projekcijoje). Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz. rankų pirštais, ranka ir ?an., mažiausia 6 smūgių bei trauminių poveikių pasėkoje 1-2 parų laikotarpyje iki tyrimo pradžios. Padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 33-34).

11. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata.

12. Apibendrindamas šioje baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, vertindamas juos tiek atskirai, tiek jų visumą, teismas daro išvadą, kad teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai yra pakankami teismo išvadoms pagrįsti, jog kaltinamasis 2023 m. gruodžio 28 d., apie 02.00 val. (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto metu, būdamas savo namuose, pavartojo smurtą prieš savo žmoną V. J. ir ją sužalojo. Tokia kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

13. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad kaltinamasis V. J. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Tai patvirtina nukentėjusiosios parodymai, iš kurių matyti, kad nukentėjusioji nuo pat tyrimo pradžios nuosekliai teigė, kad ją sužalojo sutuoktinis V. J., bei kiti byloje esantys įrodymai.

14. Nors ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę neigė, tačiau teisiamojo posėdžio metu savo parodymus pakeitė ir kaltę pripažino, nors ir negalėjo tiksliai nurodyti visų aplinkybių dėl pablogėjusios sveikatos būklės, tačiau pripažino, kad atliko visus kaltinime nurodytus veiksmus ir sužalojo V. J.. Byloje nekyla abejonių, kad kaltinamasis sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, dėl patirtų sužalojimų jai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamojo V. J. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

III. Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo

15. BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

16. Kaltinamasis V. J. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Teisiamojo posėdžio metu V. J. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, nurodė, jog atsiprašė nukentėjusiosios, jie susitaikė, teismo posėdžio metu buvo pasirašytas susitarimas dėl susitaikymo (2 t., b. l. 39). Nukentėjusioji V. J. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog atleido kaltinamajam, pretenzijų neturi, sutinka, kad kaltinamajam baudžiamoji byla būtų nutraukta. Pažymėjo, kad susitarimas dėl susitaikymo atitinka jos valią. Civilinio ieškinio nereiškė. Valstybinį kaltinimą byloje palaikęs prokuroras pritarė BK 38 straipsnio nuostatų taikymui V. J..

17. Kaltinamasis V. J. anksčiau neteistas (1 t., b. l. 166 - 167), administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtas baudas yra sumokėjęs (1 t., b. l. 160 - 162), Sodros duomenimis dirbantis (1 t., b. l. 163 – 164), duomenų dėl psichiatrinio gydymo ar priklausomybės ligų byloje nėra. Taigi, jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad kaltinamasis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas, byloje taip pat nėra, todėl teismas vertina, kad padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis V. J. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

18. Be to, teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos V. J. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl atsižvelgus į anksčiau nurodytas aplinkybes yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų ir yra galimybė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog yra teisinis pagrindas V. J. taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius.

19. Prokuroras baigiamųjų kalbų metu kaltinamajam V. J. siūlė taikyti baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, todėl, kad šią nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė prieš savo šeimos narį. Kaltinamojo gynėjas šiai baudžiamojo poveikio priemonei neprieštaravo. Teismas mano, kad nors ir visas baudžiamasis procesas kaltinamajam turėjo įtakos jo formuojamam elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, tačiau sutiktina su prokuroro siūlymu skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant kaltinamąjį išklausyti šią programą per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

20. 2024 m. spalio 9 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas pateikė susitarimą dėl susitaikymo, kuriuo kaltinamasis ir nukentėjusioji susitaikė, taip pat susitarė dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, ir prašė patvirtinti šį susitarimą. Iš byloje esančio 2024 m. gegužės 6 d. pinigų priėmimo kvito Nr. 1206654 matyti, kad nukentėjusioji byloje patyrė 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš BK 38 straipsnio nuostatų matyti, kad teismas gali taikyti šį straipsnį, jeigu kaltininkas savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo. Be to, šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Šiuo atveju nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškė ir neprašė žalos atlyginimo, susitarime taip pat nėra sąlygų, iš kurių matytųsi, kad kaltinamasis ir nukentėjusieji susitarė dėl žalos atlyginimo. Todėl nėra pagrindo patvirtinti pateiktą susitarimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Tačiau šiuo atveju, įvertinus tai, kad nukentėjusioji byloje patyrė 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų, šios išlaidos pagrįstos byloje pateiktais įrodymais, yra pagrindas nukentėjusiosios patirtas išlaidas priteisti iš kaltinamojo.

21. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, 140 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 307 straipsnio 5 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

V. J., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja V. J., ir baudžiamąją bylą V. J. nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, V. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir įpareigoti išklausyti šią programą per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. J. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti nukentėjusiajai V. J. iš V. J. 1200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) už suteiktas advokato paslaugas.

Išaiškinti V. J., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3, 4 dalis jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti V. J., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 74 straipsnio 2 dalį asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal šio kodekso 243 straipsnį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.