Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. D. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 6 d. nutarimo V. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Joniškio rajono policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2008 m. liepos 20 d. surašė V. D. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, tą pačią dieną, apie 10.55 val., Joniškyje vairavo automobilį neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti. Joniškio rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2008 m. spalio 6 d. nutarimu pripažino V. D. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 straipsnyje numatytą veiką konstatavęs, jog asmens kaltė įrodyta paties V. D. paaiškinimu, liudytojais apklaustų policijos pareigūnų V. V. ir R. Ž. parodymais, transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktu, asmens girtumo nustatymo aktu, tarnybiniais pranešimais ir kita rašytine bylos medžiaga. Liudytojos L. U. ir D. V. parodymais teismas nesirėmė, nes liudytojos įvykio vietoje nebuvo, o D. V. parodymai paneigti paties V. D. prisipažinimu. Parinkdamas nuobaudą – 4500 Lt baudą – teismas pažymėjo, jog atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, pažeidėjo asmenybę. Nutarime taip pat pažymėta, jog sulaikytas automobilis bus grąžintas po baudos sumokėjimo (ATPK 269 str. 7 d.).

II.

Nesutikdamas su Joniškio rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 6 d. nutarimu, V. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde dėstydamas analogiškas, kaip ir pirmosios instancijos teisme nurodytas, įvykio aplinkybes, V. D. teigia manąs, kad visgi automobilio nevairavo, nes buvo girtas ir neturėjo teisės vairuoti. Pažymi, jog teismo posėdyje L. U. ir D. V. taip pat patvirtino, kad jis nevairavęs, be to, jam bevažiuojant kaip keleiviui mašina sugedo, todėl jis ir teorinės galimybės vairuoti neturėjo, o pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę skirti transporto priemonės ekspertizę nustatyti buvusį gedimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III.

apeliacinis skundas atmestinas.

Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija pilnai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog V. D. kaltė, padarius ATPK 129 straipsnyje numatytą pažeidimą, pilnai įrodyta, ir mano, jog veika kvalifikuota bei nuobauda individualizuota tinkamai.

V. D. jam inkriminuotą pažeidimą neigia teigdamas, jog neblaivus jis nevairavo, o kitokios išvados teismas priėjo netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog įrodymų vertinimo principai, įtvirtinti ATPK 257 straipsnyje, pažeisti nebuvo. Pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos įrodymais, išnagrinėjus visus reikšmingus faktus, ištyrus galimas įvykio versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, taip paneigiant apelianto teikiamą įvykio versiją. Liudytojų L. U. ir D. V. parodymais pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė, teisėjų kolegija nutarime išdėstytus jų atmetimo motyvus palaiko ir jų nebekartoja. Apeliantas neigdamas vairavimo faktą, jokių argumentų dėl policijos pareigūnų V. V. ir R. Ž. parodymų, patvirtinusių betarpiškai stebėtą daromą pažeidimą, nedėsto, aplinkybių, dėl kurių šie būtų suinteresuoti jį melagingai apkalbėti, nenurodė, tokių nenustatė ir teismas, todėl tokiais parodymais, kartu su kita bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nustatydamas nuoseklią įvykio seką, t. y. tokią, kokia fiksuota administracinio teisės pažeidimo protokole.

Dėl V. D. teiginio, jog šiuo atveju teismas galėjo skirti ekspertizę, kad įsitikintų jo tvirtinimo, jog automobilis įvykio metu buvo nevažiuojantis, teisingumu, pasakytina, kad ekspertas skiriamas tuo atveju, kai reikalingos specialios žinios (ATPK 277 str. 1 d.), tuo tarpu nagrinėjamas pažeidimas lemia tai, kad į esminius byloje sprendžiamus klausimus atsakyti specialių žinių nereikia, be to, vairavimo faktas neginčijamai patvirtintas kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.

Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutarimą, kuriuo ATPK 269 straipsnio 7 dalies nuostata ta apimtimi, kurioje nustatyta, kad priverstinai nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti tik sumokėjus skirtąją baudą ar atlikus administracinį areštą, pripažinta prieštaravusia ir prieštaraujančia Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui, Joniškio rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 6 d. nutarimo dalis, kurioje nurodyta, jog automobilis Audi 90 (duomenys neskelbtini) grąžintinas po baudos sumokėjimo, naikintina.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 ir 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. D. apeliacinį skundą atmesti.

Joniškio rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 6 d. nutarimą pakeisti: nutarimo dalį dėl automobilio Audi 90 (duomenys neskelbtini) grąžinimo L. U. tik tuomet, kai bus sumokėta bauda, panaikinti ir automobilį grąžinti jo teisėtam valdytojui. Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.