Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2013-03-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-214-366-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-03-26
Bylos Nr.
1A-214-366-2013
Teisminio proceso Nr.
1-50-1-00411-2012-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Sigitas Bagdonavičius (pirm.), Valdas Petras Meidus, Pranas Šimkus
Nuteistasis
T. A.
Nukentėjusysis
J. G.
Advokatai
Raimundas Kurklietis
Kategorijos

Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-214-366/2013

Teisėja Gražina Kazilionienė Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00411-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6; 1.1.8.1; 1.1.7.2.7; 1.1.10.1; 1.2.14.3; 2.4.6.3.1; 2.4.6.5.3. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 26 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Valdo Petro Meidaus ir Prano Šimkaus,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,dalyvaujant prokurorei Sandrai Povilonienei,nuteistajam T. A.,gynėjui advokatui Raimundui Kurkliečiui,nukentėjusiajam J. G.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 2 d., ir nubaustas trejų metų laisvės atėmimo bausme. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose, į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime. Iš T. A. priteistas 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiojo J. G. naudai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

T. A. nuteistas už tai, kad jis 2012-12-15, 20.00 val., įsibraudamas į gyvenamąją patalpą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiojo J. G. atžvilgiu, o būtent: suduodamas ranka ne mažiau kaip vieną smūgį nukentėjusiajam J. G. į veido sritį, tuo padarydamas poodinę kraujosruvą kairiojo skruosto srityje, taip nežymiai sutrikdydamas sveikatą, pagrobė svetimą, nuketėjusiajam J. G. priklausantį turtą – nešiojamąjį kompiuterį MSI su krovikliu, bendros 1000 litų vertės.

Šalies argumentai

Nuteistasis T. A. apeliaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį – jo veiką iš BK 180 str. 2 d. perkvalifikuoti į BK 178 str. 2 d. ir 140 str. 1 d. bei paskirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nurodo, kad nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, t.y. jis iš nukentėjusiojo paėmė kompiuterį ir per veidą sudavė ne tikslu įgyti nukentėjusiojo turtą, bet norėdamas jį paauklėti, be to, į nukentėjusiojo butą neįsibrovė, o tik priėjo prie buto durų, kurios buvo praviros. Pasak apelianto, nukentėjusysis elgėsi nemandagiai, vartojo necenzūrinius žodžius, todėl paėmęs kompiuterį, jis nukentėjusiajam paaiškino, kad kompiuterį grąžins, kai pastarasis atsiprašys. Apelianto teigimu, eidamas namo, norėjo kompiuterį grąžinti, tačiau nukentėjusiojo neberado, todėl kitą dieną kompiuterį perdavė bendram pažįstamam, kuris jį grąžino nukentėjusiajam. Pripažįsta savo neteisėtą elgesį ir nuoširdžiai gailisi. Mano, kad teismas nepagrįstai tai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kaip ir tai, jog nusikaltimo padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. Pažymi, kad nusikaltimo padarymo metu buvo neteistas, todėl teismas neteisingai nurodė, kad nusikaltimas padarytas esant neišnykusiam teistumui ir paskyrė per griežtą bausmę.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo nuosprendį apeliacinio skundo ribose (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.) konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir nevisapusiškai ištyrė byloje surinktus įrodymus ir jais remdamasis nepagrįstai T. A. pripažino kaltu pagal BK 180 str. 2 d., t.y. nepagrįstai nustatė šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantį požymį – įsibrovimą į patalpą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad įvykio dieną, nukentėjusiajam būnant darbe, buvo sugadintos jo gyvenamosios patalpos durys. Pasak nukentėjusiojo, grįžęs namo, jis apžiūrėjo duris, kambarį, galvojo skambinti policijai. Buvo sutikęs kaimynus, jų klausė ar ne jie tai padarė. Po kurio laiko, atėjo T. A., stovėdamas tarpduryje pradėjo rėkti „kur pirštų antspaudai, kokia policija“ (b.l. 131). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atlikus papildomą įrodymų tyrimą, apklausus nukentėjusįjį, jis patvirtino minėtas aplinkybės, parodė, kad kaimynams buvo užsiminęs rašyti pareiškimą dėl sugadintų durų, o kai atėjęs T. A. pradėjo šaukti, jis suprato, kad T. A. buvo pasakyta, kad jis ruošiasi rašyti pareiškimą dėl sugadintų durų, įvyko konfliktas, abu apsižodžiavo. Po to T. A. liepė atnešti kompiuterį ir lapą, jam nesutikus, T. A. sudavė smūgį į veidą, grasino, dėl ko jis išsigando, todėl T. A. paliepimu surašė dovanojimo raštą ir atidavė kompiuterį. Tai, jog tarp jų buvo įvykęs žodinis konfliktas patvirtino ir nuteistasis, kuris apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, be kita ko parodė, jog prieš ateidamas pas nukentėjusįjį žinojo, kad pastarasis žada rašyti pareiškimą dėl sugadintų durų. Taigi, įvertinus aptartų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog nuteistasis į nukentėjusiojo gyvenamąją patalpą pateko ne tikslu pagrobti svetimą turtą, bet norėdamas išsiaiškinti tarpusavio santykius dėl sugadintų durų. Kadangi T. A. tyčia pagrobti nukentėjusiajam priklausantį kompiuterį susiformavo konflikto metu, jam jau būnant nukentėjusiojo gyvenamojoje patalpoje, nuteistasis baudžiamojon atsakomybėn turėjo būti patrauktas pagal BK 180 str. 1 d., jo veikoje nesant nusikalstamą veiką pagal BK 180 str. 2 d., kvalifikuojančio požymio – įsibrovimo į patalpą. Tuo tarpu, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas pripažindamas aptariamą plėšimą kvalifikuojantį požymį, nevertino nukentėjusiojo bei nuteistojo parodymų visumos, jų negretino tarpusavyje bei su kita bylos medžiaga, o rėmėsi tik tam tikrais fragmentais, tuo pažeisdamas BPK 20 str. 5 d. numatytas įrodymų vertinimo taisykles. Tokiu būdu skundžiamu nuosprendžiu pripažinta įrodyta nusikalstamos veiklos aplinkybė – įsibrovimas į patalpą (butą, adresu (duomenys neskelbtini)), šalintina iš kaltinimo. Minėtos aplinkybės pašalinimas turi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui, dėl ko T. A. atlikti veiksmai perkvalifikuotini iš BK 180 str. 2 d., į BK 180 str. 1 d., numatytą nusikalstamą veiką.

Apelianto pateiktą versiją, jog kompiuterį iš nukentėjusiojo jis paėmė ne pasisavinimo tikslais, bet norėdamas jį paauklėti, paneigia ne tik nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai apie tai, jog T. A. reikalavo atiduoti kompiuterį, o nepaklusus sudavė smūgį į veidą, vėliau liepė ant popieriaus lapo surašyti kompiuterio dovanojimo raštą (b.l. 11-16, 131-132), bet ir liudytojų V. P., D. B. parodymai apie tai, jog T. A. sugrįžęs į kambarį pasakė, kad jam padovanojo kompiuterį, su savimi turėjo kompiuterį ir popieriaus lapą, kuriame buvo parašyta, kad J. G. dovanoja kompiuterį, pretenzijų neturi (b.l. 40, 46, 132-133). Kadangi T. A. ikiteisminio tyrimo metu neigė padaręs nusikalstamą veiką, po to savo kaltę pripažino tik iš dalies, o teisiamojo posėdžio metu taip pat nebuvo nuoširdus, neigė kai kurias nustatytas aplinkybes, siekdamas palengvinti savo padėtį, nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymą ir pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimą, kaip ir tai, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, kadangi iš bylos medžiagoje esančių įrodymų visumos, negalima daryti išvados, kad nukentėjusiojo J. G. elgesys būtų provokuojantis, priešingai, konfliktas prasidėjo apelianto iniciatyva, nukentėjusysis jo veiksmų neprovokavo.

Kadangi T. A. plėšimo būdu užvaldant nukentėjusiajam priklausantį nešiojamąjį kompiuterį, panaudodamas fizinį smurtą ir toliau grasindamas, siekė palaužti nukentėjusiojo valią priešintis turto pagrobimui, apelianto veiksmai, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, negali būti kvalifikuojami kaip dvi savarankiškos nusikalstamos veikos – sveikatos sutrikdymas ir vagystė, nes būtent plėšimo atveju fizinis smurtas yra naudojamas kaip priemonė pagrobti svetimą turtą. Taigi, byloje surinktų ir ištirtų įrodymų (nukentėjusiojo, liudytojų ir iš dalies paties nuteistojo parodymai, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio vietos apžiūros, asmens parodymo atpažinti protokolai ir kt.) visuma leidžia daryti neginčijamą išvadą, jog apelianto veika atitinka BK 180 str. 1 d. numatytą plėšimo sudėtį.

Perkvalifikavus T. A. nusikalstamą veiką pagal BK 180 str. 1 d., iš naujo sprendžiamas bausmės skyrimo klausimas. Įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes (padarytas tyčinis baigtas apysunkis nusikaltimas iš savanaudiškų paskatų, nukentėjusiajam nežymiai sutrikdyta sveikata, kompiuteris grąžintas nuteistojo iniciatyva), nuteistojo asmenybę (dirba pagal verslo liudijimą (b.l. 101), praeityje teistas, teistumas išnykęs (b.l. 79, 82-85), metų laikotarpiu administracine tvarka nebaustas (b.l. 95-99), pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistė nėra lankęsis (b.l. 105), charakterizuojamas teigiamai, dėl elgesio pagal gyvenamąją vietą oficialių nusiskundimų negauta (b.l. 107)), atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimą (nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui), T. A. skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis, nei straipsnio sankcijoje numatyto minimumo ir maksimumo vidurkis. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe ir jo pavojingumu, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, o atidėjus bausmės vykdymą ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę bei nustačius atitinkamas pareigas (BK 75 str.).

Remiantis išdėstytu, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nuosprendis keistinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikties bylos aplinkybėms ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p., 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 3 p.,

NUSPRENDŽIA:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nuosprendį pakeisti:

T. A. nusikalstamą veiką iš BK 180 str. 2 d., perkvalifikuoti į BK 180 str. 1 d., ir paskirti jam 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Taikyti BK 75 str., ir T. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant jį iki 2013-06-26 atlikti 30 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, iki 2013-07-01 atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą nukentėjusiajam ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti T. A. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2012-12-17 iki 2013-03-26.

Kardomąją priemonę - suėmimą panaikinti.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies teiginį, kad T. A. nusikalto teistumui neišnykus.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Sigitas BagdonavičiusTeisėjai Valdas Petras MeidusPranas Šimkus