- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-29
- Bylos Nr.
- e2YT-2249-980/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00498-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Viktorija Čiapaitė
- Pareiškėjas
- R. R.
- Suinteresuotas asmuo
- R. G.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo R. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikėja J. R., mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio S. R. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.
2. Pareiškime nurodė, kad pareiškėjas yra J. R. sūnus bei testamentinis turto paveldėtojas. J. R. (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką su S. R.. Po sutuoktinio S. R. mirties ((duomenys neskelbtini)) J. R. palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo nepateikė, kadangi manė, kad jos vardu registruotas turtas (butas) ir abiem sutuoktiniams priklausantis turtas po sutuoktinio mirties tampa jos turtu. Gyvenant santuokoje J. R. pagal 1992 m. birželio 10 d. pirkimo - pardavimo sutartį, pagal LR 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374, Nr. 5-18286 įsigijo butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini). Nuo pat sutuoktinio mirties J. R. rūpinosi visu sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu bei ėmė valdyti asmeninius velionio S. R. daiktus. Atsižvelgiant į tai, kad velionė pareiškėjo motina J. R. po sutuoktinio S. R. mirties ėmė valdyti jo turtą (asmeninius daiktus, pinigus, sutuoktiniui priklausiusią nekilnojamojo turto dalį) ir ėmė juo aktyviai naudotis, valdyti kaip savo, yra pagrindo konstatuoti, kad J. R. po sutuoktinio S. R. mirties, jo palikimą priėmė faktiniu valdymu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
3. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. S. R. ir J. R. susilaukė dviejų vaikų: R. G. ((duomenys neskelbtini)), R. R. (gimęs (duomenys neskelbtini)).
4. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, J. R. vardu nuosavybės teise įregistruotas butas, adresu (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 1992 m. rugpjūčio 26 d. Pirkimo-pardavimo sutartį pagal 1992 m. birželio 10 d. pirkimo - pardavimo sutartį, pagal LR 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374, Nr. 5-18286. (duomenys neskelbtini) S. R. mirė. Iš 2023 m. gruodžio 22 d. Klaipėdos miesto 13-ojo notarų biuro rašto matyti, kad duomenų apie S. R. paveldėjimo bylos sudarymą nėra. Iš teismui pateikto 2023 m. gruodžio 22 d. Testamentų registro išrašo matyti, kad po S. R. mirties palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų nėra įregistruota, palikėjas S. R. testamentų nebuvo įregistravęs.
5. (duomenys neskelbtini) J. R. mirė. Pareiškėjas R. R. Klaipėdos miesto 13-ojo notaro biuro notarei Daliai Rogovaitei pateikė pareiškimą apie palikimo priėmimą po motinos J. R. mirties. Pareiškėjas siekia paveldėti motinos J. R. po sutuoktinio S. R. mirties faktiniu valdymu paveldėtą turtą, todėl kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikėja J. R. po sutuoktinio S. R. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.
6. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeisti} jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 444, 445 straipsniai).
7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.50 straipsnio 2 dalimi, 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas įpėdiniams atlikti palikimo priėmimo veiksmus.
8. Teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad J. R. po sutuoktinio S. R. mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. CK 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Kai palikimą sudaro nekilnojamasis turtas (butas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą bute po palikėjos mirties ar tolesnį gyvenimą tame bute, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat priežiūrą, prievolių, susijusių su turtu, vykdymą (mokesčių, mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; ir kt.).
9. Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad S. R., miręs (duomenys neskelbtini), mirė būdamas santuokoje su J. R., kuri buvo pirmos eilės įpėdinė paveldint pagal įstatymą. Po sutuoktinio mirties ji dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad po palikėjo S. R. mirties liko paveldimas turtas, kurį sudaro Nekilnojamojo turto registre J. R. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas, adresu (duomenys neskelbtini). J. R. savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi adresu: (duomenys neskelbtini), vadinasi, J. R. po sutuoktinio mirties ir toliau valdė butą, naudojosi palikimą sudarančiu turtu kaip jo savininkė iki pat savo mirties, todėl laikytina, jog J. R., priėmė savo sutuoktiniui S. R. priklausiusią turto dalį, pradėdama faktiškai jį valdyti. Atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, bei į byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad teismui abejoti pareiškėjo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo, todėl teismas pripažįsta, kad pareiškėjo motina J. R., mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio S. R. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.
10. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, nes pareiškėjas negali neteisminiu keliu gauti palikimo priėmimą patvirtinančių dokumentų. Šis faktas nustatytinas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445, 448 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu bei paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.