- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-15
- Bylos Nr.
- e2-8593-734/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Vansevičienė
- Ieškovas
- UAB „Namų priežiūros centras“
- Atsakovas
- A. O. V.
dalyvaujant ieškovo UAB „Namų priežiūros centras“ atstovei J. Ž. ir
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Namų priežiūros centras“ ieškinį atsakovei A. O. V. dėl ieškovės sąskaitų už vaizdo stebėjimo apsaugos paslaugas pripažinimo teisėtomis.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas išnagrinėti ginčą iš esmės ir pripažinti, kad ieškovės atsakovei teikiamos sąskaitos už vaizdo stebėjimo apsaugos paslaugas yra teisėtos bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad UAB „Namų priežiūros centras“ teikia gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės paslaugas. Ieškovas nurodė, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2018-12-21 nutarimas Nr. 10-1794 yra nepagrįstas ir neteisėtas yra priversta kreiptis į teismą dėl ginčo išnagrinėjimo iš esmės ir ieškovo sąskaitų pripažinimo teisėtomis. Ieškovas laikosi pozicijos, kad vaizdo stebėjimo apsaugos paslauga yra skirta įgyvendinti esminį statinio saugos ir galimybės patekti naudojimo metu reikalavimą, įtvirtintą Europos parlamento ir tarybos 2011-03-09 Reglamento (ES) Nr. 305/2011 (toliau - Reglamentas) 1 priedo 4 punkte. Sutinkamai su Reglamento 1 priedo „Esminiai statinių reikalavimai“ preambule statiniai ir atskiros jų dalys turi atitikti jų naudojimo paskirtį, ypač atsižvelgiant į susijusių asmenų sveikatą ir saugą viso statinių būvio ciklo metu. Atsižvelgiant į įprastinę techninę priežiūrą, statiniai turi atitikti šiuos esminius statinių reikalavimus ekonomiškai pagrįstą naudojimo laikotarpį. Sutinkamai su reglamento 1 priedo 4 p. statiniai turi būti eksploatuojami taip, kad nekiltų nepriimtinos nelaimingų atsitikimų ar žalos pavojaus, pvz., paslydimo, kritimo, susidūrimo, nudegimo, žūties dėl elektros srovės, sužalojimo dėl sprogimo ir įsilaužimų. Įvertinus ieškinio 4 punkte nurodytas aplinkybes nekyla abejonių, jog vaizdo stebėjimo apsaugos paslauga sumažina tiek žalos pavojų, tiek įsilaužimo riziką, dėl ko konstatuotina, jog vaizdo stebėjimo apsaugos paslauga yra neatsiejamai susijusi su esminių statinio reikalavimų įgyvendinimu. Ieškovas pastebi, kad atsakovės pareiga apmokėti už vaizdo stebėjimo apsaugos paslaugas kyla nepriklausomai nuo to ar ši paslauga yra susijusi su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, taip pat šios pareigos neįtakoja ir faktas, kad atsakovas nėra davęs sutikimo dėl tokios paslaugos teikimo, nes daugiabučio namo bendraturčiai CK 4.85 str. nustatyta tvarka balsų dauguma yra priėmę sprendimą dėl vaizdo stebėjimo apsaugos paslaugų teikimo. Šis sprendimas yra neapskųstas, nepakeistas ar nepanaikintas ir galioja visiems daugiabučio namo pirmos laiptinės patalpų savininkams. Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms (CK 4.76 str.). Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 str. 3 d.). Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 str. 3 d.). Taigi, pagal iš šių teisės normų išplaukiančią bendrąją taisyklę daugiabučio namo ar jos laiptinės bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų susijusių su daugiabučiu namu.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu. Nurodė, kad ieškovas yra pateikęs 2017-02-21 butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolą Nr. NPC-17-SP021, kurio 3.1 punkte yra nurodytas svarstytas klausimas “Vaizdo stebėjimo kamerų montavimas kartu su vaizdo stebėjimo ir apsaugos reagavimo paslauga, paslaugos kaina butui 2,95 Eur/mėn.” bei 8 punkte nurodytas pritarusių ir nepritarusių butų savininkų skaičius. T.y., remiantis Ieškovo man atsiųstame 2017-10-26 rašte Nr. NPCV-RS-17-0862 pateikta informacija, buvo svarstomas siūlymas butų savininkams dalyvauti projekte „Gyvenu saugiai”, kuris siejamas su vaizdo stebėjimo Įrangos naudojimu. Atsakovė teigė, kad balsavime nedalyvavo, apie jo organizavimą bei svarstytinus klausimus informuota nebuvo, balsavimo biuletenis man nebuvo įteiktas (išsiųstas), apie projektą „Gyvenu saugiai” nebuvo informuota, sutikimo dalyvauti minėtame projekte nedavė, apie vaizdo stebėjimo paslaugų galimą teikimą, stebėjimo teikimo atsiradimo priežastis ir būtinumą, jų teikėją, teikėjo įsipareigojimus bei pareigas, paslaugos teikimo kainą ir terminus, apie ieškovo ir galimo paslaugų teikėjo pasirašomą tarpininkavimo/bendradarbiavimo sutartį, jos galiojimo terminus, nutraukimo sąlygas, apie ieškovo kaip tarpininko įsipareigojimus bei tarpininkavimo galimus kaštus informuota nebuvo, jokių paslaugos pirkimo (nei iš tarpininko ieškovo, nei iš paslaugos teikėjo) sutarčių nėra sudariusi, paslauga nesinaudojo ir nesinaudoja. Atsakovė laikosi pozicijos, kad atsižvelgiant i CK 4.82 str. i punktą bei į CK 4.85 str. 1 punktą, daugumos butų savininkų sprendimai kitiems savininkams galioja tik tais atvejais, kai yra priimami sprendimai dėl esamų bendro naudojimo objektų/o (ar naujų objektų sukūrimo) ir tik priklausančių bendrąja daline nuosavybe. CK 4.82 str. 1 d. bei Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau - Bendrijų Įstatymas) 2 str. punktuose yra nurodytas bendrąja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe priklausančių objektų bei Įrangos sąrašas. Minėto įstatymo 2 str. taip pat yra nurodomi galimai reikalingi kiti namo įrangos funkcionavimui reikalingi objektai ar įranga, tačiau jie negali būti trečiųjų asmenų nuosavybė. Ieškovo svarstomo klausimo atveju butų savininkai svarsto klausimą dėl stebėjimo kamerų sumontavimo, dėl vaizdo stebėjimo įrangos naudojimo. Vaizdo stebėjimo kameros šiai dienai nėra namo bendro naudojimo objektas, jos nepriklauso butų savininkams bendrąja daline nuosavybe (Ieškovo reikalavimas mokėti kamerų išlaikymo išlaidas prieštarauja CK 4.76 str.), į šios įrangos įsigijimą/įrengimą savininkai lėšų neinvestavo, įsigydami butus minėtos įrangos nepirko, joks naujas bendro naudojimo objektas nėra sukurtas ar kuriamas, todėl tik butų savininkų daugumos balsai negalėjo įpareigoti vykdyti sprendimą dėl kamerų sumontavimo kitus balsavime nedalyvavusius savininkus. Atsakovė taip pat nurodė, kad nors 2018-05-21 vaizdo duomenų tvarkymo sutartis prie bendradarbiavimo /tarpininkavimo sutarties yra pasirašyta taip ieškovo ir UAB „Mano sauga LT”, tačiau nėra aišku kam minėta stebėjimo įranga priklauso: ar savininkas yra UAB „Mano sauga LT”, ar įranga yra tik nuomojama iš kito subjekto ir paslauga teikiama ieškovui, už kuria mokėti ieškovas įpareigoja butų/patalpų savininkus. Taip pat nėra žinoma kokią surinktų mokesčių dalį Ieškovas perveda UAB „Mano sauga LT”, o kokia lieka kaip atlygis už tarpininkavimo paslaugą. Bet kokiu atveju, stebėjimo įranga nėra butų savininkų bendroji daline nuosavybė: ji priklauso tretiesiems asmenims. Pareiga savininkams kurti naujus bendrojo naudojimo objektus (mūsų atveju įrengti vaizdo stebėjimo kameras) ar pirkti/naudoti vaizdo stebėjimo paslaugą teisės aktuose nėra įtvirtinta. Atsakovė nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 201602-11 raštu Nr. (13-1 )-D8-1037 Seimo kontrolieriui R. Š. (dok. Nr. 4D-2016/2-747) išreiškė nuomonę, kad vaizdo stebėjimo įranga nėra Namo bendrojo naudojimo objektas ir 2016-04-29 raštu Nr. (13-l)-D8-3298 konstatavo, kad „įstatymai nenustato pareigos daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams įsirengti vaizdo stebėjimo kameras ir naudotis vaizdo stebėjimo paslauga”. Atsakovė taip pat pastebi, kad Statybos techniniame reglamente str. 1.12.05:2010 „privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimai” nėra pateikta reikalavimo ar Įpareigojimų gyvenamųjų pastatų priežiūrą organizuoti pasitelkiant kameras ar/ir vaizdo stebėjimo įrangas. Vaizdo stebėjimo Įrangos įdiegimas/paslaugos teikimas nėra susijęs su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais ir jų įgyvendinimu; Gyvenamojo namo techninę priežiūrą vykdo juridinis asmuo – administratorius. Ieškovas gyvenamojo namo ir kitų objektų techninės priežiūros atlikimui savo nuožiūra gali pasitelkti/naudoti jo sprendimu jam reikalingas priemones, t y. ir stebėjimo kameras, foto ar kitą Įrangą, priimti atsakingus darbuotojus, bet reikalauti už tai sumokėti butų ir patalpų savininkus yra neteisėta. Taip pat nesutinka su ieškovo nuomone, kad kamerų pritvirtinimas prie statinių sienų įtakoja statinių konstrukcijų ilgaamžiškumą ar gyventojų galimų paslydimų ar susidūrimų išvengimus.
Teismo posėdžio metu (2019-05-08) teismas ieškovui siūlė tikslinti ieškinio reikalavimą formuluojant jo pagrindą kaip dėl skolos priteisimo.
Šalies argumentai
Teisme buvo gauti ieškovo rašytiniai paaiškinimai, kuriuose ieškovas nurodė, kad ieškovas šioje byloje kreipėsi į teismą dėl to paties ginčo, dėl kurio Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija 2018 m. gruodžio 21 d. priėmė nutarimą Nr. 10-1794, tačiau ginčydamas ne patį 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimą, o prašydamas tarp UAB „Namų priežiūros centras“ ir A. O. V. kilusį ginčą nagrinėti iš esmė.
Atsiliepimas
Atsakovė byloje yra pateikusi atsiliepimą dėl ieškovo rašytinių paaiškinimų, kuriame nurodė, kad ieškovas pateikia informaciją, kad iš 115 biuletenius pasirašiusiųjų/pritarusiųjų 15 biuletenių pasirašė ir pateikė UAB „Omega projektai“. Norint turėti planuotą daugumą Ieškovui reikėjo ne mažiau kaip 112 sutikimų. Pagal pirkimo-pardavimo sutartis butus įsigijusių savininkų apklausoje dalyvavo 100, todėl trūkstamiems balsams gauti buvo pasitelktas UAB „Omega projektai”, butų ir patalpų administravimo sutartyje tarp Ieškovo ir butų savininkų 1.2.4 punkte nurodytas kaip butų statytojas (toliau - Statytojas). Toks veiksmas yra ne tik neteisėtas, bet ir nesąžiningas. Statytojas nuosavybės teisę į statomus butus įregistravo Jungtinės veiklos sutarties pagrindu vien turėdamas tikslą bei teisinę galimybę statomus/pastatytus butus parduoti. Statytojas neturėjo tikslo Įsigyti butus ar patalpas ir/ar juose gyventi. Balsuodamas už būsimus butų savininkus, Statytojas nesudarė sąlygų svarstomu klausimu išreikšti valią naujiesiems teisėtiems butų savininkams, galbūt balsavo prieš jų valią, o teisėti savininkai. įsigydami būstus be jų nuomonės atsiklausimo, įsigijo prievolę mokėti papildomą mokestį. Ieškovas kaip balsavimo organizatorius ir visų savininkų bendrojo naudojimo objektų valdytojas siųsti biuletenius (ir/ar kviesti į susirinkimą) turėjo teisę tik tiems butų/patalpų savininkams, su kuriais Ieškovas yra sudaręs administravimo sutartis. Su Statytoju minėta administravimo sutartis nebuvo sudaroma/sudaryta, kadangi notarinėje buto pirkimo-pardavimo sutartyje Statytojas yra nurodomas kaip turto pardavėjas, o preliminarios NT pirkimo-pardavimo sutarties 7.2.1 punkte Statytojas/pardavėjas nurodo, kad buto pirkėjas visada privalo sutikti, kad Statytojas/pardavėjas jam “vienašališkai parenka Pastatą administruojančią įmonę (Administratorių)”. T .y., jokių paslaugų ar parodymų perėmimo iš galimai jau sutartį turinčio Statytojo nėra, todėl Statytojas, kaip neturintis sutarties su administratoriumi (Ieškovu), dalyvauti balsavime teisės neturėjo. Atsakovė taip pat pastebėjo, kad klausimo dėl stebėjimo kamerų svarstymo/balsavimo procese dalyvavo kamerų savininkas ir paslaugos teikėjas UAB “Mano sauga LT”, balsavimo organizatorius Ieškovas (UAB “Namų priežiūros centras”) ir Statytojas (15 trūkstamų biuletenių pasirašiusi UAB “Omega projektai”). Visos šios Įmonės yra dukterinės ir tarpusavyje susijusios, visos yra suinteresuotos viena kitos veikla, dvi Įmonės siekia teigiamo sprendimo trečiajai, visos bendrai turi vieną tikslą - pelno siekimą, priimami sprendimai negali būti nešališki, visada kyla interesų konfliktas. Nurodė, kad vertinant svarstyto Klausimo formuluotę - „Vaizdo stebėjimo kamerų montavimas kartu su vaizdo stebėjimo ir apsaugos reagavimo paslauga, kai paslaugos kaina butui 2.95 Eur/mėn.“, matome, kad buvo svarstytas klausimas tik dėl kamerų galimo montavimo ir galimos paslaugos teikimo, kai jos siūloma kaina butui 2,95 Eur/mėn. Toks buvo UAB „Mano sauga LT“ pasiūlymas. Tačiau toks klausimas, kaip siūlomos paslaugos pirkimas ir įpareigojimas už ją atitinkamą laikotarpį sutartą kainą mokėti visus 223 butų savininkus, apskritai nebuvo svarstytas ir/ar priimtas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Nustatytos faktinės bylos aplinkybės.
Byloje ginčas yra kilęs dėl ieškovo teikiamų sąskaitų už vaizdo stebėjimo kamerų abonentinį mokestį teisėtumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. vasario 21 d. vyko Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimas raštu, kurio metu buvo priimtas sprendimas dėl vaizdo stebėjimo kamerų įrengimo kartu su vaizdo stebėjimo ir apsaugos reagavimo paslauga už 2,95 Eur per mėnesį butui (e. b. l. 116) bei teikiamos sąskaitos atsakovei (e. b. l. 22). Byloje yra pateiktas šalių susirašinėjimas dėl kilusio ginčo (e. b. l. 23-30). Atsakovei pasikreipus į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, 2018 m. gruodžio 21 d. buvo priimtas nutarimas (e. b. l. 4-9). Byloje taip pat yra pateiktas 2017-12-04 Daugiabučio namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašas (e. b. l. 56-71).
Motyvai ir teisiniai argumentai.
Dėl to ar vaizdo stebėjimo apsaugos paslauga yra susijusi su daugiabučio namo privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.
Statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-30 įsakymu Nr. Dl-971 (toliau - Reglamentas) 84 punkte, nurodyta privalomųjų reikalavimų visuma, kurią sudaro reikalavimai išlaikyti daugiabučio gyvenamojo namo (toliau - gyvenamasis namas), jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinių reikalavimus, reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti, kad patalpų ir kitų pastato dalių naudojimas atitiktųjų naudojimo paskirtį, nebūtų pažeisti esminiai architektūros, aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugos reikalavimai, taip pat nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos. Pagal Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. <...>. (Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 3 dalis). Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms (Civilinio kodekso 4.76 straipsnis, 4.82 straipsnio 3 dalis).
CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Pagal CK 4.85 straipsnio 1, 8 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą butų ir kitų patalpų savininkų bendrija įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, atstovaudama butų ir kitų patalpų savininkams. Pagal DNSBĮ 2 straipsnio 7 dalį daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius. Pagal DNSBĮ 4 straipsnio 1 dalies nuostatas bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra.
Ieškovo teigimu vaizdo stebėjimo apsaugos paslauga yra skirta įgyvendinti esminį statinio saugos ir galimybės patekti naudojimo metu reikalavimą, įtvirtintą Europos parlamento ir tarybos 2011-03-09 Reglamento (ES) Nr. 305/2011 1 priedo 4 punkte. Sutinkamai su Reglamento 1 priedo „Esminiai statinių reikalavimai“ preambule statiniai ir atskiros jų dalys turi atitikti jų naudojimo paskirtį, ypač atsižvelgiant į susijusių asmenų sveikatą ir saugą viso statinių būvio ciklo metu. Tad ieškovo manymu vaizdo stebėjimo apsaugos paslauga sumažina tiek žalos pavojų, tiek įsilaužimo riziką, dėl ko konstatuotina, jog vaizdo stebėjimo apsaugos paslauga yra neatsiejamai susijusi su esminių statinio reikalavimų įgyvendinimu.
Atsakovė savo atsiliepime yra paminėjusi, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2016-02-11 raštu Nr. (13-1 )-D8-1037 Seimo kontrolieriui R. Š. (dok. Nr. 4D-2016/2-747) išreiškė nuomonę, kad vaizdo stebėjimo įranga nėra Namo bendrojo naudojimo objektas ir 2016-04-29 raštu Nr. (13-l)-D8-3298 konstatavo, kad „įstatymai nenustato pareigos daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams įsirengti vaizdo stebėjimo kameras ir naudotis vaizdo stebėjimo paslauga”
Iš į bylą pateikto 2018-12-21 Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo taip pat nustatyta, kad tyrimo metu Komisija konstatavo, jog UAB „Namų priežiūros centras“ nepateikė jokių įrodymų, kad namo butų ir kitų patalpų savininkų išreikštų pageidavimų dėl vaizdo stebėjimo paslaugos įvertinimo metu, ar namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu metu, ar kitu metu bendrovė supažindino vartotoją su vaizdo stebėjimo paslaugos teikimo sąlygomis ir vartotojai suteikė visą reikalingą su vaizdo stebėjimo paslauga susijusią informaciją, t. y. neapteikė Tarnybai jokių įrodymų, kad su vartotoja ir (ar) kitais namo butų ir kitų patalpų savininkais, aptarė Sutarties sąlygas, vaizdo stebėjimo paslaugos teikimo sąlygas, jos kainą, Sutarties vykdymo terminą ir kt. Tai pat, Komisija konstatavo, kad teisės aktuose nėra įtvirtinta namo butų ir kitų patalpų savininkų pareiga sukurti namo bendrojo naudojimo objektą. Šio ginčo atveju, įrengti vaizdo stebėjimo kameras (toliau - vaizdo stebėjimo inžinerinę sistemą) ir/ar pirkti (naudoti) vaizdo stebėjimo paslaugą, bei atsižvelgdama į tai, kad 2017-12-04 Daugiabučio namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų apraše inžinerinės sistemos nėra, Komisija sprendė, kad apskaičiuodama išlaidas už vaizdo stebėjimo paslaugą UAB „Namų priežiūros centras“ turi vadovautis Civilinio kodekso VI knygos Prievolių teisės nuostatomis, t. y. apskaičiuoti ir pateikti sąskaitas tik tiems namo butų bei kitų patalpų savininkams (naudotojams), kurie vaizdo stebėjimo paslaugą užsisakė (naudojasi). Be to, Komisija konstatuoja, kad ginčo medžiagoje nėra duomenų, kas name įrengė vaizdo stebėjimo inžinerinę sistemą, kam nuosavybės teise ji priklauso, ar UAB „Namų priežiūros centras“, nepažeisdama vartotojos ir namo butų bei kitų patalpų savininkų teisėtų interesų, apskaičiuoja vaizdo stebėjimo inžinerinės sistemos elektros energijos sąnaudas ir kam teikia sąskaitas sumokėti už vaizdo stebėjimo inžinerinės sistemos elektros energiją.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba nagrinėjamoje byloje yra išvadą teikianti institucija ir jos priimtas nutarimas yra rekomendacinio pobūdžio sprendimą priimančiam teismui, tačiau teismas pastebi, kad Komisija, nagrinėdama atsakovės skundą gilinosi ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, prašė ieškovo pateikti namo butų ir kitų patalpų savininkų sąrašą, namo bendrojo naudojimo objektų aprašo ir namo butų bei kitų patalpų savininkų sprendimo pirkti vaizdo stebėjimo paslaugą, kopijas. Be to, pakartotinai prašė pateikti išsamią informaciją, pagrįstą dokumentais, kada ir kokiu būdu vartotoja buvo supažindinta su vaizdo stebėjimo paslaugos teikimo sąlygomis ir kokiu būdu šią paslaugą užsakė, ar nuo name pradėtos teikti vaizdo stebėjimo paslaugos datos šia paslauga naudojasi, pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Ieškovas Komisijai pakartotinai paaiškino, kad vartotoja buvo supažindinta su vaizdo stebėjimo paslaugos teikimo sąlygomis, kuomet buvo įvertinti butų ir kitų patalpų savininkų išreikšti pageidavimai dėl vaizdo stebėjimo paslaugos ir suteikta visa reikalinga, su vaizdo stebėjimo paslauga, susijusi informacija.
Teismų praktikoje nurodyta, kad CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytos išimtys galimos, kai išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Kai bendraturčiai tarpusavyje nesusitaria dėl intervencijos (pertvarkymo, remonto, pagerinimo ir kt.) ir investicijų į bendrąjį turtą masto, ginčą nagrinėjantis teismas šiuos klausimus, vadovaujantis solidarumo, lygiateisiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia pagal vidutinius standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7- 515/2009). Nagrinėjamoje byloje ieškovas nepateikė teismui vienareikšmiško teisės akto iš kurio būtų galima neginčytinai spręsti, kad ieškovui vykdant administratoriaus funkcijas, buvo būtina įdiegti vaizdo stebėjimo paslaugą ir reikalauti apmokėjimo iš visų butų savininkų.
Dėl bendraturčių balsavimo ir sutikimo davimo teikti vaizdo stebėjimo paslaugą ir už tai mokėti.
Aplinkybė, jog savininkas nedavė sutikimo apmokėti tam tikras išlaidas, nėra absoliuti sąlyga, eliminuojanti daugiabučio namo butų savininkų pareigą jas apmokėti. Pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalį butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimtas sprendimas ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Antruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidų neprivaloma apmokėti, kai buto ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų su sąlygą, kad išlaidos nėra susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7- 515/2009). Kaip aptarta aukščiau, ieškovas neįrodė, kad vaizdo stebėjimo kamerų diegimas yra privalomas vykdomai statinio priežiūrai.
Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje yra reglamentuojama butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimas. Šio straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų priimami butu ir kitu patalpą savininku balsu dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą; bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnio 9 dalį daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę ginčyti teismine tvarka susirinkimo sprendimus, įrodinėdami savo teisių pažeidimą ar kitokį suvaržymą.
Ieškovas pateikia teismui informaciją apie butų ir patalpų savininkus, balsavusius 2017-02-21 susirinkime, kuriame buvo svarstomas klausimas „Vaizdo stebėjimo kamerų montavimas kartu su vaizdo stebėjimo ir apsaugos reagavimo paslauga, kai paslaugos kaina butui - 2,95 Eur/mėn.” (toliau - Klausimas). Buvo išsiųsti 223 biuleteniai, o gauti 140, iš kurių 115-oje biuletenių buvo pritarimas, o 25-iuose - nepritarimas. Ieškovas taip pat pateikia informaciją, kad iš 115 biuletenius pasirašiusiųjų/pritarusiųjų 15 biuletenių pasirašė ir pateikė UAB „Omega projektai“ . Norint turėti planuotą daugumą ieškovui reikėjo ne mažiau kaip 112 sutikimų. Pagal pirkimo-pardavimo sutartis butus įsigijusių savininkų apklausoje dalyvavo 100, todėl trūkstamiems balsams gauti buvo pasitelktas UAB „Omega projektai”, butų ir patalpų administravimo sutartyje tarp ieškovo ir butų savininkų 1.2.4 punkte nurodytas kaip butų statytojas. CK 4.85 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą. Vadinasi realiai buvo 100 + 1 (už 15 butų) pritariančių balsų iš 223, kas rodo, kad nebuvo surinkta net pusė teigiamų balsų.
Vadinasi atsakovė gali atsisakyti mokėti už vaizdo stebėjimo kameras, nes jos atžvilgiu yra įrodytos abi CK 4.83 straipsnio 4 dalies sąlygos - kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimtas sprendimas (balsavimas negali būti laikomas įvykusiu, nes nėra balsų daugumos) ir buto savininkė (atsakovė) nėra davusi sutikimo dėl šių išlaidų. Taip pat bylos nėra įrodymų, kad išlaidos vaizdo stebėjimo kameroms yra susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Atsižvelgiant į tai ieškovo teikiamos sąskaitos atsakovei už vaizdo stebėjimo kameras nėra teisėtos ir atsakovė neprivalo už jas mokėti.
Dėl ieškinio reikalavimo įgyvendinamumo.
Teismas atkreipia ieškovo dėmesį į tai, kad kaip jau buvo minėta teismo posėdžio metu teismas ieškovui siūlė tikslinti ieškinio reikalavimą, formuluojant jo pagrindą ir dalyką kaip dėl skolos priteisimo. Ieškovo reikalavimas suformuotas - pripažinti, kad ieškovės atsakovei teikiamos sąskaitos už vaizdo stebėjimo apsaugos paslaugas yra teisėtos. Ieškovas netinkamai įgyvendina savo teisę į pažeistų interesų gynybą, kadangi ieškinio reikalavimo tenkinimo atveju kiltų neaiškumų vykdant tokį teismo sprendimą. Ieškovas neprašo priteisti skolos iš atsakovės, vadinasi atsakovei nevykdant ieškovui palankaus teismo sprendimo ieškovas užprogramuoja galimas naujas bylas teisme dėl skolos pritesimo. Toks ieškovo elgesys prieštarauja civilinio proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principams.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovė nepateikė teismui atstovavimo išlaidas pagrindžiančių dokumentų.
Valstybė patyrė 6,90 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p.). Civilinio proceso kodekso 96 str. 6 d. numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nepriteistinos valstybei iš ieškovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 268, 270, 301 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB „Namų priežiūros centras“, j. a. k. 125596783, 6,90 Eur (šešis eurus 90 ct) išlaidų valstybės naudai susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: „bylinėjimosi išlaidos”, sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Sumokėjus minėtas išlaidas, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.