- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-02
- Bylos Nr.
- 1A-49-238-2009
- Teisminio proceso Nr.
- 64-1-00181-08
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Arvydas Stankus, Jonas Furmanavičius
- Nuteistasis
- S. A.
- Advokatai
- Vytautas Gineika
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Jono Furmanavičiaus, Arvydo Stankaus, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistojo S. A. gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso (toliau - LR BK) 180 straipsnio 1dalį laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. A. pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2008-02-21 dieną tarp 23-24 val. (duomenys neskelbtini), prie daugiabučio namo laiptinės, užpuolė D. B. ir jo atžvilgiu panaudodamas fizinį smurtą, tai yra D. B. sudavė smūgius į galvos ir veido sritį, vėliau, D. B. mėginant pabėgti, jį pasivijęs nusivedė ant žolės, esančios už daugiabučio namo, ir pargriovęs ant griovio šlaito sudavė smūgius į galvos sritį, taip D. B. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, bei atimdamas galimybę jam priešintis, ištraukė iš D. B. striukės kišenės jo mobilaus ryšio telefoną Sony Ericsson Z320i, 498 litų vertės, padarydamas D. B. 498 litų turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis S. A. prašo skirti jam minimalią bausmę ir atsižvelgti į jo amžių. Nurodo, jog nebuvo suteikta galimybė susipažinti su byla.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. A. apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistasis neginčija kaltės dėl jo nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 180 straipsnio 1 dalį, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR Baudžiamojo Proceso Kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Apeliantas nesutinka su teismo skirta bausme ir prašo skirti minimalią bausmę. Kolegija daro išvadą, kad nuteistojo prašymą tenkinti nėra įstatyminio pagrindo, nes bausmė skirta tinkama.
Baudžiamojo Kodekso 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės sąvoka ir jos paskirtis. Įstatyme nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Vienas iš bausmės paskirties tikslų yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį.
Baudžiamojo Kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat, įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas nuteistajam bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, kitas aplinkybes.
Skiriant bausmę apeliantui, teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, juos nurodė nuosprendyje. Teismas, skirdamas bausmę S. A., atsižvelgė į tai, kad apeliantas padarė apysunkį nusikaltimą, anksčiau teistas už nusikaltimus žmogaus sveikatai, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, nusikaltimo padarymo metu niekur nedirbo. Teismas nurodė, kad ankstesni teistumai ir nagrinėjamos bylos padaryto nusikaltimo pobūdis apibūdina apeliantą kaip agresyvų asmenį, linkusį vesti netinkamą gyvenimo būdą.
Kaltinamojo A. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Baudžiamojo Kodekso 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog asmuo yra recidyvistas, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Baudžiamojo Kodekso 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Iš bylos medžiagos matyti, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006-01-03 nuosprendžiu S. A. buvo nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Atlikęs bausmę, iš pataisos namų paleistas 2007-07-30. Teistumui neišnykus už tyčinio nusikaltimo padarymą, 2008-02-21 nuteistasis padarė naują tyčinį nusikaltimą. Taigi, apeliantas yra recidyvistas, todėl teismas jam pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, jų tarpusavio santykį, kiekvienos iš jų lyginamąjį svorį. Teisėjų kolegija daro išvadą, teismas pagrįstai nuteistajam skyrė realią laisvės atėmimo bausmę, kuri yra artima sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui ir netgi yra mažesnio dydžio nei bausmės vidurkis. Nustatydamas bausmės trukmę, teismas tinkamai taikė įstatymą ir BK 54, 61 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus nepažeidė.
BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalis nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
LR BK 61 str. 4 d. numato, kad skiriama ne didesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, jei kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, taip pat įvertinus padarytos veikos pavojingumą, kaltės formą ir nuteistojo asmenybę, darytina išvada, kad paskirtoji bausmė, kuri yra artima sankcijos vidurkiui ir net - mažesnė už jį, nėra aiškiai per griežta ar neteisinga. Paskirtoji bausmė yra tinkama realizuoti bausmės tikslus ir paskirtį. Kolegija daro išvadą, kad nuteistajam skirti minimalią bausmę įstatyminio pagrindo nėra. BK 180 straipsnio 1 dalis numato laisvės atėmimo bausmę iki 6 metų.
Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad nuteistajam nebuvo suteikta galimybė susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga. Byloje esantis teisiamojo posėdžio protokolas patvirtina, kad 2008-06-05 pradėjus nagrinėti bylą teisiamajame posėdyje, apeliantas pareiškė prašymą bylos nagrinėjimą atidėti, nes jis nespėjo išsamiai susipažinti su bylos medžiaga ir pageidavo turėti gynėją. Šį prašymą teismas tenkino ir bylos nagrinėjimą atidėjo. Taigi, konstatuojama, kad apeliantui buvo suteikta galimybė susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga. Gi, vėlesniuose teismo posėdžiuose jis nereiškė prašymo susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga ir nenurodė, kad būtų nesusipažinęs su byla.
Kolegija daro išvadą, kad nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 326 straipsnio1 dalies 1 punktu,
nutarė:
nuteistojo S. A. apeliacinį skundą atmesti.