Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Audrius Saulėnas, sekretoriaujant Monikai Pociūtei, dalyvaujant ieškovo UAB „Miesto skalbykla“ direktorei Ilonai Mažonaitei, ieškovo atstovui advokato padėjėjui Mariui Matiukui, atsakovo VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninės atstovui advokatui Vidmantui Stonkui, trečiojo asmens UAB „Navaba“ atstovui advokatui Eligijui Karbauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Miesto skalbykla“ ieškinį atsakovui VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninei, trečiajam asmeniui UAB „Navaba“ dėl viešojo pirkimo komisijos sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninė vykdė supaprastintą atvirą konkursą „Skalbimo paslaugų pirkimas“. Supaprastintas konkursas buvo vykdomas remiantis VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninės supaprastinto atviro konkurso sąlygomis, patvirtintomis VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninės direktoriaus 2010-08-30 įsakymu Nr. V1-59 (t. 1, b. l. 87-95). Tarp šalių kilo ginčas, ar ieškovo pasiūlymas atitiko konkurso sąlygų 10.1, 10.6, 10.9 punktų reikalavimus. Ieškovas teigia, kad atsakovas, atmesdamas jo pasiūlymą, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatyme nurodytus viešųjų pirkimų principus.

Viešojo pirkimo sutartis – Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka dėl ekonominės naudos vieno ar daugiau tiekėjų ir vienos ar kelių perkančiųjų organizacijų sudaryta sutartis, kurios dalykas yra prekės, paslaugos ir darbai. Viešojo pirkimo sutartis yra pirkimų tikslas, leidžiantis perkančiajai organizacijai, racionaliai tam naudojant lėšas, įsigyti prekių, paslaugų ar darbų. Tik laikantis viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo (įstatymų ir kitų norminių aktų nustatytų procedūrų), sudaryta viešojo pirkimo sutartis atitiks pirkimų tikslą ir siekį skatinti tiekėjų konkurenciją. VPĮ 3 straipsnis nustato viešųjų pirkimų principus (lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo, abipusio pripažinimo, proporcingumo), kurie turi būti taikomi visų viešųjų pirkimų procedūrų metu, t.y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ir viešojo pirkimo sutarties sudarymo. VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta perkančiosios organizacijos pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Pagal šio straipsnio 2 dalį pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje, susijusioje su viešųjų pirkimų principų aiškinimu ir taikymu, nuosekliai pažymi, kad perkančioji organizacija turi užtikrinti, jog atliekant viešo konkurso procedūras ir nustatant laimėtoją bus laikomasi lygiateisiškumo, dalyvių ir jų pasiūlymų nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Išvardytų principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti atliekamo viešo konkurso tikslai ir bus išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešo konkurso procedūroje. Taigi viešųjų pirkimų principų laikymasis ir tinkamas jų taikymas nėra tik besąlyginė perkančiųjų organizacijų VPĮ 3 straipsnio nuostatų laikymosi pareiga, bet ir viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „ERP“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Technologinių paslaugų sprendimai“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-323/2009; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje IDT Biologija GmbH v. Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, bylos Nr. 3K-3-506/2009). Kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas lemia teismo pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad VPĮ įtvirtintų principų pažeidimas neabejotinai reiškia imperatyviųjų teisės normų pažeidimą. Viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui būtent dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga. Viešųjų pirkimų principai yra ne tik perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų teisių bei pareigų viešojo pirkimo srityje tiesioginis šaltinis, bet ir tiesiogiai taikytinos teisės normos. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus. Taigi viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, pagal kurias vertinama daugelis viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis ginant dalyvaujančių viešųjų pirkimų procedūrose asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ERP“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kauno keliai“ v. Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-25/2009; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje IDT Biologija GmbH v. Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, bylos Nr. 3K-3-506/2009). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, taigi ir tų nuostatų, kurios reglamentuoja tiekėjų pasiūlymų vertinimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, siekiant perkančiosios organizacijos veiksmų ar sprendimų neteisėtumo pripažinimo dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo, reikalavimą pateikusi šalis turi realiai įrodyti viešųjų pirkimų principų pažeidimo faktą, o ne tik remtis viešųjų pirkimų pažeidimo prielaida ir pasekmėmis. Vertinant viešųjų pirkimų principų pažeidimo faktą, būtina nustatyti, kokiais būtent perkančiosios organizacijos veiksmais ir kokios viešojo pirkimo procedūros metu buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje IDT Biologija GmbH v. Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, bylos Nr. 3K-3-506/2009). Dėl to nagrinėjamoje byloje yra svarbu skundžiamų perkančiosios organizacijos veiksmų kontekste įvertinti viešųjų pirkimų principų turinį ir tai, kaip perkančiosios organizacijos veiksmai šį atitiko.

Konkurso sąlygų 10.1 punktas įvardino nusikalstamas veikas, už kurių padarymą tiekėjas negalėjo dalyvauti konkurse. Tiek UAB „Miesto skalbykla“, tiek ir UAB „Miesto skalbykla“ direktorė Ilona Mažonaitė buvo nuteisti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (t. 1, b. l. 156-159). Šis nusikaltimas 10.1 punkte nebuvo įvardintas, todėl ieškovas turėjo teisę dalyvauti atsakovo skelbtame konkurse.

Tačiau atsakovo išsakyta pozicija, kad ieškovas neatitiko konkurso sąlygų 10.6 ir 10.9 punktų reikalavimų, yra pagrįsta. Pagal minėtų punktų reikalavimus skalbiniai turi būti skalbiami skalbykloje, įrengtoje pagal LR higienos normos HN 108:2001 „Sveikatos priežiūros įstaigų skalbinių skalbimo higienos reikalavimai“ reikalavimus. Skalbimo technologijų lapai kiekvienai skalbinių rūšiai turi būti paruošti vadovaujantis LR HN 108:2001 nuostatomis. Atsakovas, prieš priimdamas sprendimą apžiūrėjo ieškovo patalpas (b. l. 20, 21). Buvo nustatyta, kad UAB „Miesto skalbykla“ patalpos neatitinka LR HN 108:2001 15 punkto reikalavimui, nes ieškove patalpose yra ne trys (kaip numato minėta higienos norma – nešvariems skalbiniams priimti, švariems skalbiniams išduoti ir darbuotojams įeiti)), o tik du atskiri įėjimai. Be to, UAB „Miesto skalbykla“ pateikė tik vieną skalbimo technologijų lapą vienai skalbinių rūšiai. Pagal konkurso sąlygų 7 punktą skalbinių rūšys skirstomos pagal užterštumo laipsnį ir pagal skalbinių grupes. Ieškovo argumentas, jog jis yra pateikęs Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2008-04-28 išduotą higienos pasą ir ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimo pažymą yra nepagrįstas, nes tai neatleidžia ieškovo nuo pareigos atitikti jau minėtų higienos normų reikalavimams. Pažymėtina, kad Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2010-12-20 atliko ieškovo tiekiamų sveikatos priežiūros įstaigų skalbinių skalbimo kontrolę, kurios metu buvo įvertinta paslaugų atitiktis HN 108:2001 reikalavimams. Patikrinimo metu buvo nustatyti pažeidimai (t. 1, b. l. 163). Tai tik patvirtina, kad atsakovas tinkamai įvertino ieškovo galimybes teikti skalbimo paslaugas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, jog atsakovas jokių pažeidimų atliekant viešųjų pirkimų procedūras nepadarė, todėl tenkinti ieškovo ieškinį remiantis jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, jog šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Sprendimas priimamas atsakovo naudai, todėl išlaidos už teisinę pagalbą atsakovui ir trečiajam asmeniui atsakovo pusėje priteistinos iš ieškovo (t. 1, b. l. 112, 162, t. 2, b. l. 25).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninei 2 835 Lt bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo UAB „Miesto skalbykla“.

Priteisti trečiajam asmeniui UAB „Navaba“ 2 500 Lt bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo UAB „Miesto skalbykla“.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.