Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Vaida Railienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokuroro Ginto Pikčiūno pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą baudžiamojoje byloje, kurioje

R. S. , (duomenys neskelbtini)., Palanga, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

- 2016 m. balandžio 25 d. Plungės apylinkės Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį;

- 2016 m. liepos 20 d. Plungės apylinkės Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų pagal BK 284 straipsnio 1 dalį;

- 2017 m. gegužės 4 d. Plungės apylinkės Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų pagal BK 284 straipsnio 1 dalį;

- 2020 m. lapkričio 17 d. nuteistas Nyderlandų Karalystėje už vagystę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis R. S. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą.

Kaltinamasis R. S. 2022 m. lapkričio 20 d., apie 17.00 val., bute (duomenys neskelbtini), Palangoje, konflikto metu, tyčia rankomis pastūmė J. A., dėl ko ji trenkėsi į duris, kurių stiklas dužo ir šukės sužalojo dešinę ranką, tuo padarydamas nukentėjusiajai J. A. pjautinę žaizdą dešinio dilbio apatiniame trečdalyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, kaltinamasis R. S. 2022 m. gruodžio 1 d., apie 18.00 val., bute (duomenys neskelbtini), Palangoje, konflikto metu, J. A. suėmė už dešinės rankos dilbio, jį spaudė

ir lenkė į išorę, rankomis pastūmė, dėl ko ji koja atsitrenkė į virtuvės spintelę, ranka suėmė už pakaušio ir galvą kartą trenkė į sieną, dėl ko J. A. nukrito ant grindų, pakėlė ją už plaukų ir rankomis pastūmė, dėl ko nukentėjusioji nugara ir galva atsitrenkė į spintą. Ranka suėmė už kaklo ir smaugė, rankomis pastūmė, dėl ko J. A. atsitrenkė į veidrodį, ne mažiau du kartus spyrė į pilvą. Tokiais smurtiniais veiksmais nukentėjusiajai J. A. sukėlė fizinį skausmą bei padarė odos nubrozdinimus ir įdrėskimus kaklo kairėje pusėje, kairėje rankoje, poodines kraujosruvas veide, abiejose rankose, kairėje krūtyje, abiejose kojose, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis R. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Parodė, kad 2022 m. lapkričio 20 d., apie 17.00 val., nuomojamame bute su J. pradėjo konfliktuoti. Abejomis rankomis pastūmė ją iš nugaros, dėl to ji atsitrenkė į stiklines duris, stiklas sudužo ir įsipjovė ranką. Iš riešo pradėjo bėgti kraujas. Iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykus medikams, Julija nepasakė, kad jis sužalojo. 2022 m. lapkričio 30 d. vakare su J. vyko į Vilnių paimti jos mamos. Jau kelionėje vėl pradėjo nesutarti, J. pasakė, kad nori skirtis. Grįžus, ryte išėjo į darbą, J. pasakė ar parašė, kad kai ji išeis, raktus paliktų po kilimėliu. Ji atraše, kad raktų neturi. Grįžus į butą vėl prasidėjo ginčas ir konfliktas. J. negrasino, vadino ją necenzūriniais žodžiais. Kiek pamena, J. pirma norėjo suduoti, dešine ranka užsimojo, bet jam nepataikė. Tada sugriebė tą jos ranką, spaudė riešą toje vietoje, kur buvo padaryta žaizda 2022 m. lapkričio 20 d., galėjo ranką lenkti į išorę. J. pastūmė abejomis rankomis, ji galėjo dėl to atsitrenkti į virtuvės spintelę. Jai sėdint svetainėje ant lovos, ranka suėmė jos pakaušį ir trenkė galvą kartą į sieną. Kiek pamena, pakėlė ją nuo grindų, suimdamas už plaukų. Vėl abejomis rankomis pastūmė J., dėl to ji atsitrenkė į spintą, taip pat buvo suėmęs už kaklo, jį spaudė (smaugė). Kai J. paskambino mamai, ją vėl abejomis rankomis pastūmė koridoriuje, dėl ko ji atsitrenkė į veidrodį, po to jai dar įspyrė nemažiau du kartus, bet nepamena kur pataikė. Tada ją bandė išstumti pro duris, bet J. priešinosi, todėl pakėlė ir išnešė į laiptinę, išmetė jos daiktus ir uždarė duris, tada atvyko policija (I t., b. l. 135-138; 144-147; 154-156; 162-165).

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę pagrindžia nukentėjusiosios parodymai ir kita byloje surinkta bei ištirta medžiaga.

Nukentėjusioji J. A. paaiškino, kad su R. S. pažįstama 11 metų, draugauti pradėjo maždaug prieš 7 mėnesius, visada gyveno atskirai, tik 2022 m. lapkričio mėnesį bandė gyventi kartu (R. pasirašė buto nuomos sutartį, be pykčių sugyventi pavyko tik nepilnai savaitę, iki lapkričio 20 d.). 2022 m. lapkričio 20 d., apie 17.00 val., susiginčijo dėl santykių, dėl R. priklausomybių alkoholiui. Virtuvėje iš nugaros priėjęs R. abejomis rankomis ją pastūmė, dėl ko pasviro į priekį ir dešine ranka atsitrenkė į durų stiklą, kuris išdužo ir taip stiklo šukės supjaustė dešinės rankos riešą, pradėjo bėgti kraujas. R. stumdė toliau, bet tuo momentu skausmo nejuto. Pasakė R., kad padarė didelę žaizdą ir jis iškvietė GMP. Kai atvyko medikai, nurodė, kad susižalojo ranką pati, sakė, kad virsdama ar darant duris susipjaustė ranką į durų stiklą. Nenurodė, kad susižalojo dėl R. veiksmų, nes norėjo atsiriboti nuo R. ir nenorėjo jokių tyrimų, manė, kad po šio dalyko nutrauks visus bendravimus su R. Medikai nurodė, kad reikia vykti į Palangos ligoninės priėmimo skyrių susiūti žaizdą, R. taip pat įsėdo į GMP automobilį ir vyko kartu. Nesakė GMP medikams ir nuvykusi į ligoninę, kad R. pastūmė. Kitą dieną susirinko daiktus ir išėjo pas mamą. 2022 m. lapkričio 28 d. grįžo pas R. į butą, 2022 m. lapkričio 30 d. vakare kartu vyko į Vilnių parvežti jos mamos į Kretingą. Kelionėje, kol dar automobilyje nebuvo mamos, pasakė R., kad nebenori su juo būti. Parvežė mamą ir grįžo pas R. į butą, nuėjo miegoti. 2022 m. gruodžio 1 d. rytą R. išėjo į darbą, tą naktį kartu net nemiegojo. Išeidamas R. pasakė, kad išeidama paliktų buto raktus po durų kilimėliu. Atsikėlusi pastebėjo, kad neturi buto raktų. Apie 12.00 val. grįžo R., atrakino butą ir vėl išėjo. Apie 17.00 val. bute pradėjo ginčytis, R. sakė, kad jeigu ji išeis, tai daugiau negrįš. Supykusi, dešine ranka (ta, kuri buvo susiūta, bet jau nebebuvo binto, siūlai jau buvo išimti) užsimojo jam trenkti į veidą, tačiau nepataikė. R. suėmė už tos rankos, už tos vietos, kur buvo susiūta ir pradėjo lenkti ranką į išorę, stipriai spausdamas per buvusią žaizdą. Skaudėjo kai jis spaudė, žaizda vėl pradėjo kraujuoti. Tada, sakydamas „man tavęs negaila“, abejomis rankomis ją pastūmė, dėl ko šlaunimi atsitrenkė į virtuvės spintelę. Nuėjo į svetainę ir atsisėdo ant lovos. Atėjo R., ranka suėmė už pakaušio ir kartą galvą trenkė į sieną. Skaudėjo galvą, nukrito ant grindų. R. pakėlė už plaukų. Atsistojusi abejomis rankomis pastūmė R.. Jis paklausė ar rankos nebeskauda, abejomis rankomis stipriai ją pastūmė, dėl ko krito ir krisdama nugara bei pakaušiu atsitrenkė į spintą, dėl to skaudėjo galvą ir nugarą. Nepamena ar atsistojo pati, ar R. pakėlė, bet pamena, kad jis ranka suėmė už kaklo ir pradėjo smaugti, skaudėjo. Tada paskambino savo mamai, pasakė, kad muša, pasakė, kur yra. Po skambučio R. pradėjo mėtyti daiktus. Pasilenkus pasiimti savo daiktus koridoriuje, R. vėl abejomis rankomis pastūmė - dėl to galva ir visu kūnu atsitrenkė į koridoriuje buvusį veidrodį, skaudėjo galvą ir kūną, veidrodis nukrito ir sudužo. Bandė telefonu filmuoti, tada R. bandė atimti telefoną, bet jam nepavyko. Tada jis ne mažiau du kartus spyrė į pilvo sritį, dėl ko skaudėjo. R. toliau bandė išstumti ją į laiptinę, tačiau ji priešinosi ir niekur nėjo, sakė, kad kol nesulauks policijos, tol niekur neis. Po šių žodžių R. ją pakėlė ir išnešė į laiptinę, paskui pro buto duris išmetė ir daiktus. Po to atvyko policija ir medikai (It., b. l. 1-13; 55-59).

Įvykio vietos (duomenys neskelbtini) Palanga, apžiūros protokolu nustatyta, kad ant grindų yra išmėtyti daiktai. Virtuvėj ir koridoriuje ant grindų yra veidrodžio šukes, veidrodžio rėmo dalis (I t., b. l. 31-39).

J. A. apžiūros protokolu nustatyta, kad užfiksuoti smurto pėdsakai: ant dešiniojo skruosto matomas paraudimas, ant kaklo ir po smakru matomi įbrėžimai ir įdrėskimai. Ant kairios krūties matoma hematoma, ant dešinės šlaunies matomas paraudimas. J. A. dešinė ranka ties riešu apvyniota bintu (I t., b. l. 65-71).

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)nustatyta, kad J. A. padaryta: odos nubrozdinimai ir įdrėskimai kaklo kairėje pusėje, kairėje rankoje, poodinės kraujosruvos veide, abiejose rankose, kairėje krūtyje, abiejose kojose. Sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (I t., b. l. 76-78).

Papildoma specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad medicininėje dokumentacijoje matyti, kad J. A. 2022 m. lapkričio 20 d. buvo konstatuota pjautinė žaizda dešinio dilbio apatiniame trečdalyje, kuri buvo susiūta. Sužalojimas nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (I t., b. l. 82-83).

Visų šių duomenų visetas, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus, patvirtina kaltinamojo R. S. padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, kadangi kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė J. A. sveikatą – konflikto metu, tyčia rankomis pastūmė J. A., dėl ko ji trenkėsi į duris, kurių stiklas dužo ir šukės sužalojo dešinę ranką, tuo padarydamas nukentėjusiajai J. A. pjautinę žaizdą dešinio dilbio apatiniame trečdalyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Be to, kaltinamasis R. S. konflikto metu, J. A. suėmė už dešinės rankos dilbio, jį spaudė ir lenkė į išorę, rankomis pastūmė, dėl ko ji koja atsitrenkė į virtuvės spintelę, ranka suėmė už pakaušio ir galvą kartą trenkė į sieną, dėl ko J. A. nukrito ant grindų, pakėlė ją už plaukų ir rankomis pastūmė, dėl ko nukentėjusioji nugara ir galva atsitrenkė į spintą. Ranka suėmė už kaklo ir smaugė, rankomis pastūmė, dėl ko J. A. atsitrenkė į veidrodį, ne mažiau du kartus spyrė į pilvą. Tokiais smurtiniais veiksmais nukentėjusiajai J. A. sukėlė fizinį skausmą bei padarė odos nubrozdinimus ir įdrėskimus kaklo kairėje pusėje, kairėje rankoje, poodines kraujosruvas veide, abiejose rankose, kairėje krūtyje, abiejose kojose, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad R. S. smurtavo prieš ją ir sukėlė jai fizinį skausmą. Medicinos specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusioji buvo nežymiai sužalota kaltinime nurodytu metu, o sužalojimų pobūdis ir lokalizacija atitinka kaltinime nurodytas smurto panaudojimo aplinkybes.

Kaltinamasis R. S. padarė dvi tyčines nesunkias nusikalstamas veikas, smurtaudamas prieš nukentėjusiąją, sukeliant jai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdant jos sveikatą. Nusikalstamas veikas R. S. padarė tiesiogine tyčia: smurtaudamas prieš nukentėjusiąją, jis suprato, kad tokiais veiksmais sukelia jai skausmą ir stresą, ir norėjo taip elgtis. Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, praeityje teistas, teistumas neišnykęs, administracine tvarka nebaustas (I t., b. l. 181-182), nedirba, psichiatrinių ligų bei priklausomybės ligų centrų įskaitose neregistruotas.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, priimdamas nuosprendį (teismo baudžiamąjį įsakymą) ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Kaltinamasis R. S. padarė tyčinius pagal rūšinį pavojingumą nesunkių nusikaltimų kategorijai, priskiriamus nusikaltimus žmogaus sveikatai, jis nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą. Iš byloje esančių kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų matyti, kad jis praeityje teistas keturis kartus, teistumas neišnykęs. Kaltinamasis turėdamas neišnykusį teistumą, vėl padarė naujus tyčinius nusikaltimus, todėl, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, jis laikomas recidyvistu.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis R. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas pripažįsta kaltinamojo R. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė, būdamas recidyvistu (BK 61 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas, atsižvelgęs į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, į tai, kad jis yra linkęs nepaisyti įstatymo nuostatų, į tai, kad gailisi padaręs nusikalstamas veikas, mano, kad šiuo nagrinėjamu atveju, siekiant pasiekti bausmės tikslus (BK 41 straipsnio 2 dalis), yra pagrindas kaltinamajam paskirti sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį - laisvės apribojimą, bausmės dydį nustatant artimą straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis).

Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktais kaltinamajam skiriami įpareigojimai – 5 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per 8 mėnesius neatlygintinai išdirbti 160 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Teismo nuomone, šie įpareigojimai teigiamai paveiks kaltinamojo elgesį, skatins laikytis įstatymų ateityje, bei sudarys prielaidas siekti ir kitų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nustatyta, jog egzistuoja visos minėtame straipsnyje numatytos sąlygos bausmės mažinimui – R. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė, ikiteisminio tyrimo metu paskirta kaltinamajam R. S. - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinama (I t., b. l. 167-170).

Dėl civilinio ieškinio

Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu yra pareiškusi patikslintą civilinį ieškinį dėl 152,87 Eur žalos atlyginimo (I t., b. l. 107-111). Bylos medžiaga nustatyta, kad kūno sužalojimus nukentėjusioji J. A. patyrė dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų. Tarp kilusios žalos ir kaltinamojo veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta kaltinamojo veiksmais. Tuo pagrindu, civilinės ieškovės, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, patikslintas civilinis ieškinys tenkintinas – iš kaltinamojo R. S. priteistina 152,87 Eur už nukentėjusiajai J. A. suteiktas gydymo paslaugas (BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą (2022 m. lapkričio 20 d. nusikalstama veika), numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos 5 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per 8 mėnesius neatlygintinai išdirbti 160 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą (2022 m. gruodžio 1 d. nusikalstama veika), numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos 5 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per 8 mėnesius neatlygintinai išdirbti 160 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir R. S. skirti bausmę - laisvės apribojimą vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos 5 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per 8 mėnesius neatlygintinai išdirbti 160 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtąją bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir R. S. paskirti sumažintą bausmę – vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos 5 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per 8 mėnesius neatlygintinai išdirbti 160 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę, paskirtą R. S. - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo kopijos gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Priteisti iš R. S. 152,87 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt du eurus 87 ct) už nukentėjusiosios J. A. gydymą, Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos naudai.

Išaiškinti kaltinamajam R. S., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ar jos dydžiu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.