- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-06-06
- Bylos Nr.
- 1-2110-932/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07939-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Kaltinamasis
- J. K.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje J. K. (J. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-08-05 baudžiamuoju įsakymu teistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 259 straipsnio 2 dalį - 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda (galiojančio teistumo neturi),
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. K. savo seseriai I. K. sukėlė fizinį skausmą, o būtent: jis, 2018 m. vasario 15 d., apie 23.00 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,84 promilių girtumo laipsnis), tarpusavio konflikto su nukentėjusiąja I. K. metu, tyčia pastūmė nukentėjusiąją I. K., dėl ko nukentėjusioji I. K. nukrito ir užkabino stovinčią rūbų džiovyklą, po ko 4 kartus kojomis spyrė nukentėjusiajai I. K. į dešinę ranką, taip sukeldamas nukentėjusiajai I. K. fizinį skausmą. Šiais veiksmais J. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo J. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.
Kaltinamasis J. K. savo kaltę pripažino ir parodė 2018-02-15, vakare, apie 20.00 val., atėjęs į svečius pas savo tėvus I. K. ir L. K., gyvenančius adresu (duomenys neskelbtini). Jis buvo šiek tiek išgėręs. Namie buvo sesuo I. K., motina L. K., vyresnysis brolis S. K., tėvas buvo darbe. Visi nutarė išgerti, alkoholį vartojo sesers I. kambaryje, esančiame antrame aukšte. Apie 22.00 val. motina nuėjo miegoti, kiek vėliau po darbo sugrįžo tėvas I. K., tačiau jis alkoholio nevartojo ir nuėjo miegoti. Apie 23.00 val. visi taip pat nutarė eiti miegoti. I. liko savo kambaryje antrame aukšte, o jis (kaltinamasis) ir brolis S. nusileido į pirmą aukštą, kur abu dar šiek tiek išgėrė. Būdami neblaivūs, pradėjo su S. konfliktuoti. Konfliktas kilo dėl kambario pirmame aukšte. Jis ir S. nesusikalbėjo, kuris miegos minėtame kambaryje. Jis su S. garsiai barėsi, susikibo. Iš antro aukšto nusileido I., kuri juos išskyrė, paskambino policijai. Jis (J. K.) buvo piktas, seserį pastūmė, dėl ko I. pargriuvo. Taip pat J. K. seseriai dar kelis kartus spyrė koja. Pamena, kad I. buvo užsidengusi rankomis veidą. Atrodo, kad koja spyrė jai į ranką. Kiek kartų spyrė, neprisimena, galimai 4 kartus. Jį nuo I. atitraukė tėvas. Atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė. Jis nuoširdžiai gailisi dėl to ką padarė, po įvykio kalbėjo su I., tėvais, S., jų atsiprašė, šie jam atleido. Mano, kad konfliktas kilo dėl per daug išgerto alkoholio (b. l. 42, 45).
Ikiteisminiame tyrime apklausta nukentėjusioji I. K. parodė gyvenanti tėvų name, esančiame (duomenys neskelbtini). 2018-02-15 ji buvo namie neblaivi. 2015-02-15, apie 20.00 val., į svečius atvažiavo jos brolis J. K., kuris taip pat buvo neblaivus. Tuo laiku pas juos svečiavosi dar vienas brolis S. K. Tarp brolių jau seniai vyksta konfliktas dėl kambario tėvų name. J. K. mano, kad ji užima tėvų name per daug vietos. Konfliktas buvo tarp J. K. ir tėvo I. K. Konfliktas buvo žodinis. Ji priėjo prie brolio ir tėvo, liepė broliui J. nesirodyti name ir nenervinti tėvo. J. K. po šių žodžių labai supyko, pastūmė ją, o ji griūdama užkabino stovėjusią rūbų lentyną. Ji rankomis pridengė veidą ir tuo metu J. K. pradėjo ją spardyti kojomis. J. K. taikėsi jai į galvą, bet kadangi ji prisidengė galvą rankomis, sudavė jai 4 smūgius kojomis į dešinę ranką. Jai skaudėjo po kiekvieno suduoto smūgio. I. K. nutempė J. nuo jos, apie įvykį ji pranešė policijai. Anksčiau J. K. jos nemušė. Ji nesikreipė medicinos pagalbos, pas teismo medicinos ekspertus nevyks. Po įvykio J. buvo atvažiavęs, kalbėjo su ja, jos atsiprašė, taip pat atsiprašė ir tėvų bei vyresnio brolio. Ji broliui atleido, pretenzijų jam neturi (b. l. 12, 13, 15).
2018-02-16 I. K. pareiškime nurodyta, kad 2018-02-15, apie 23.00 val., prieš ją smurtavo brolis J. K. (b. l. 4)
Ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytojas S. K. parodė, kad 2018-02-15 vakare, apie 22.00 val., atvažiavo pas savo tėvus adresu (duomenys neskelbtini). Namie buvo brolis J. K., sesuo I. K., tėvas I. K., motina L. K.. Jie visi, išskyrus tėvą, išgėrinėjo. Maždaug po 23.00 val. J. pradėjo reikšti pretenzijas I. dėl kambario name. I. ir J. barėsi, po to susikibo. Jis dar bandė juos išskirti. Pamena, kad kažkas paskambino policijai. Atvažiavę pareigūnai sulaikė J. Jis negali pasakyti, ar J. buvo sudavęs I., nes nieko neprisimena, nieko paaiškinti negali (b. l. 19-20).
Ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytojas I. K. parodė, kad 2018-02-15 vakare, po 22.00 val., po darbo grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini). Namie buvo dukra I. K., atvažiavo sūnūs S. K., J. K.. I. gyvena minėtame name, o S. ir J. minėtame name negyvena, abu turi savo šeimas. Jie visi buvo kambaryje, esančiame antrame aukšte, vartojo alkoholį. Žmonos L. su jais nebuvo, ji miegojo. Jis su visais alkoholio nevartojo, nuėjo miegoti. Po kurio laiko, kai jau miegojo, išgirdo, kad pirmame aukšte, koridoriuje vyksta konfliktas – barėsi S. ir . Jam užėjus į koridorių, pamatė, kad S. ir J. stumdosi, o I. bando juos išskirti. Jis padėjo I. juos išskirti. Po to atvažiavo policijos pareigūnai, kurie sulaikė J. Nematė, kad kas nors kuriam nors būtų sudavęs. Matė tik tai, jog S. ir J. susikibę stumdėsi (b. l. 23, 24).
Ikiteisminiame tyrime apklausta liudytoja L. K. parodė, kad 2018-02-15 vakare, apie 21.00 val., į svečius atvažiavo sūnūs S. K., J. K. J. buvo išgėręs. Namie buvo ir dukra I. K., jie visi išgėrinėjo. Maždaug po 22.00 val. ji nuėjo miegoti. Ryte dukra papasakojo, kad tarp S. ir J. kilo konfliktas, jie pradėjo muštis. I. juos bandė išskirti, tada J. jai sudavė. I. paskambino policijai. Liudytoja nurodė visą naktį miegojusi, peti šio konflikto nematė, apie jį nieko papasakoti negali (b. l. 26).
Vilniaus apskrities VPK rinktinės „Vytis“ 4 kuopos vyr. patrulis T. S. 2018-02-16 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodė, kad 2018-02-15, apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), namuose neblaivus brolis J. K. sumušė I. K., kuri, pareigūnams atvykus, buvo susijaudinusi, ant jos dešinės rankos buvo matoma mėlynė. J. K. buvo akivaizdžiai neblaivus (b. l. 9, 10).
2018-02-16 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra (b. l. 6-8).
2018-05-21 Bendrojo pagalbos centro garso įrašų apžiūros protokoluose užfiksuota, jog pranešėjos į (duomenys neskelbtini), kviečia policiją dėl triukšmaujančio išgėrusio giminaičio. Į bylą pateiktas kompaktinis diskas su iškvietimų garso įrašais (b. l. 32-34).
Alkotesterio kvito duomenimis, J. K. 2018-02-16, 00.45 val., nustatytas 2,84 promilių girtumas (b. l. 51).
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Pagal BK 248 straipsnį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis J. K. sukėlė fizinį skausmą savo seseriai I. K. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, nurodė, jog konflikto su seserimi metu rankomis pastūmė ją bei kelis kartus koja smūgiavo pastarajai į ranką. Minėtais duomenimis nustatyta, kad J. K. savo artimajam giminaičiui sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamojo kaltė įrodyta jo paties, nukentėjusiosios I. K., liudytojų S. K. , I. K. ir L. K., parodymais, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, kita rašytine bylos medžiaga. Kaltinamojo J. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo J. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kaltinamojo J. K. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas, skirdamas J. K. bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes. Padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, kaltinamasis anksčiau neteistas (kaltinamasis praeityje teistas už baudžiamojo nusižengimo padarymą, kuris teistumo nesukelia) (b. l. 56), administracine nebaustas (b. l. 61), dirbantis (b. l. 74, 75), VšĮ Vilniaus psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 63), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį dėl gydymo ar konsultacijos nesikreipė (b. l. 65), gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, diagnozė - psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, ūmi intoksikacija (b. l. 64). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2018-05-10 specialisto išvadoje Nr. 89TPK-287/2018 nurodyta, jog pateiktoje tyrimui medžiagoje nėra duomenų, kad J. K. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje; žinoma, kad jis buvo neblaivus (paprasto girtumo būsenoje). Jam skirti tesimo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 22). Tokia išvada neleidžia teismui abejoti kaltinamojo pakaltinamumu, dėl ko jis baudžiamojon atsakomybėn trauktinas bendrais pagrindais.
Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. J. K. sutinka tiek su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, tiek su prokurorės siūloma bausme bei jos dydžiu (b. l. 78-81).
Atsižvelgiant į J. K. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes bei į tai, jog jis anksčiau neteistas, J. K. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatytinas artimas galimam skirti šios bausmės rūšies vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis). Kartu su minėta bausme kaltinamajam skirtinas BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatytas įpareigojimas nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymu. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, praeityje yra gydytas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, teismas, be kita ko, mano esant pagrindą kaltinamajam uždrausti turėti, naudoti, įgyti bei saugoti alkoholinius gėrimus (BK 48 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Taip pat teismas mano esant tikslinga įpareigoti kaltinamąjį dalyvauti elgesio pataisos programoje, įpareigojant šį nurodymą įvykdyti per 5 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (BK 48 straipsnio 7 dalis).
Ikiteisminio tyrimo metu J. K. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2018-02-16, 00.20 val., iki 2018-02-16, 16.02 val., (b. l. 36, 46). Laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę.
J. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (b. l. 47).
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinis diskas su BPC iškvietimų garso įrašais, paliktinas saugoti kartu su baudžiamąja byla (b. l. 34).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
J. K. (J. K.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir J. K. (J. K.) paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 3 punktu, 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, įpareigoti J. K. (J. K.) nuo 23.00 val. iki 06.00 val., būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymu, uždrausti J. K. (J. K.) turėti, naudoti, įgyti bei saugoti alkoholinius gėrimus bei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi, įpareigoti J. K. (J. K.) dalyvauti elgesio pataisos programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 5 (penkis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018-02-16, 00.20 val., iki 2018-02-16, 16.02 val., t. y. vieną dieną, ją prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.
J. K. (J. K.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinį diską su BPC iškvietimų garso įrašais, palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).
Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.
2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.