Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjui – administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. Z., jo atstovui advokatui Aivarui Surbliui,

nedalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019-11-04 nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019-11-04 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba (toliau – Institucija) priėmė nutarimą Nr. 30-AN­­ N-13212-2019 administracinio nusižengimo byloje, kurioje A. Z. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį paskirta nuobauda – 170 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 3 mėn. už tai, kad jis, 2019 m. spalio 2 d., 09.10 val., Tilžės g., Klaipėdos mieste, vairavo transporto priemonę Citroen Xsara Picasso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė priekyje važiuojančią transporto priemonę neįsitikinęs, kad transporto priemonę aplenkė, grįžo į eismo juostą, tyčia kliudydamas kitą, lenkiamąją transporto priemonę ir tokiu būdu sukėlė avarinę situaciją, privertė kitą automobilį keisti važiavimo kryptį ir susidurti. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės. Tuo A. Z. pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 9, 136.3, 136.4., 136.5 punktus.

2019-11-14 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas administracinė atsakomybėn patraukto asmens A. Z. skundas, kuriuo prašoma 2019-11-04 Institucijos priimtą nutarimą panaikinti. Skundas grindžiamas tuo, kad jo kaltė grindžiama tik suinteresuoto asmens - V. Š., parodymais, todėl Institucija tokiais argumentais tvirtina tik pažeidimo padarymo galimumą, o ne objektyvius duomenis dėl įvykusio įvykio. A. Z. vertinimu būtent V. Š. chuliganiškai vairavo automobilį, nes visiems eismo dalyviams lėtai važiuojant spūstyje, jis – V. Š., kirto ištisinę liniją, aplenkė pažeidėjo vairuojamą automobilį ir jį pastatė priešais jo automobilį. Jos V. Š., kaip įstatymuose uždraustą veiką padariusį asmenį, ketino sulaikyti, todėl negali būti traukiamas administracinė atsakomybėn. Šioje byloje net nebuvo aiškintasi kurioje vietoje įvyko įvykis ar įvykio metu buvo uždaryta geležinkelio pervaža ir pan. Tvirtina, kad jis nepažeidė skundžiamame nutarime nurodytų Kelių eismo taisyklių punktų, nes automobilį lenkė esant punktyrinei linijai, priešpriešais atvažiuojančių transporto priemonių dėl geležinkelio pervažos uždarymo nebuvo, o susidūrimą lėmė tai, kad V. Š., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 138 punkto reikalavimus, tyčia neleido jam grįžti į savo eismo juostą. Kadangi neįrodyta, kad jis padarė nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, prašo jo atžvilgiu panaikinti 2019-11-04 Institucijos priimtą nutarimą ir jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Institucija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su A. Z. skundu nesutinka. Įrodymai dėl A. Z. kaltės surinkti ir pateikti administracinio nusižengimo byloje, todėl prašo palikti galioti Institucijos 2019-11-04 priimtą nutarimą nepakeistą.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Z. skundą palaikė ir parodė, kad įvykis buvo apie kilometrą, ten buvo ištysinė linija. Kalbėti telefonu jis negalėjo, nes telefonas jo neveikė, ženklus rodė V. Š., kad šis sustotų, o iš eismo įvykio vietos jis nebėgo, nes kur spūstyje nuvažiuosi greitai. Įsijungęs avarinį signalą sustojo už pervažos. V. Š. važiavo prieš eismo įvykį, lenkė V. Š., o kadangi priešpriešais buvo automobiliai jis tikėjosi, kad V. Š. jį įleis, bet šis jo neįleido, dėl to ir prisiglaudė automobiliai. Jokio tyčinio veiksmo nebuvo. Eismo įvykis buvo 200 metrų iki pervažos. Jis negali tvirtinti, nesimatė ar pervaža buvo uždaryta, bet dėl spūsties ir vėliau priešpriešais pradėjusių važiuoti automobilių, sprendžia, kad pervaža buvo uždaryta.

Liudytojas V. Š. parodė, kad pareigūnai iš jo paaiškinimą ėmė iš kart po įvykio. Kai A. Z. atsitrenkė į jį, jis iš kart važiavo paskui pažeidėją ir skambino bendruoju pagalbos numeriu. A. Z. sustojo tokioje aikštelėje ir jis dar nežinojo, kad policija yra iškviesta, tai iš kart norėjo pulti muštis – buvo agresyviai nusiteikęs, bet pamatęs policijos pareigūnus atšoko. Jis jau su mašina važiuodamas jam rodė kažkokius tai signalus pirštais. Kai atvažiavo pareigūnai, jį apklausinėjo vienas pareigūnas, o A. Z. – kitas. Jis negirdėjo, ką A. Z. bendravo su pareigūnais. Pervažą buvo labai toli, dar iki kilometro. Buvo eilė, jis važiavo paskutinis, jis su telefonu buvo dar užlindo prieš jį, jis jį aplenkė ir todėl A. Z. supyko. Čia buvo taip pasielgta grynai iš pykčio, kad jis jį aplenkė. A. Z. stovėjo, o prieš jį buvo apie 100 metrų laisvos vietos, tai jis jį ir aplenkė. Spūstis buvo susidariusi ne dėl uždarytos pervažos, o dėl STOP ženklo. Pervaža jam iš toli matėsi, tikrai ne 100 metrų atstumas buvo iki pervažos. A. Z., padaręs eismo įvykį, nesustojo, o dar toliau važiavo. A. Z. sustojo gal tik už kilometro nuo įvykio vietos, netoli žiedinės sankryžos. Kai atvažiavo pareigūnai, jis pamatė ir iš kart nusiramino.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 str. 1 d.). Administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn bei skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Nagrinėjant bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 str. 1 d., 627 str. 1 d. 2 p.)

Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vienas ar keli šioje normoje nustatyti alternatyvūs veiksmai: a) transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; b) lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti; c) vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; d) pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas; e) tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Administracinio nusižengimo protokolu nustatyta, kad A. Z. 2019 m. spalio 2 d., 09.10 val., Tilžės g., Klaipėdos mieste, vairavo transporto priemonę Citroen Xsara Picasso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė priekyje važiuojančią transporto priemonę neįsitikinęs, kad transporto priemonę aplenkė, grįžo į eismo juostą, tyčia kliudydamas kitą, lenkiamąją transporto priemonę, ir tokiu būdu sukėlė avarinę situaciją, privertė kitą automobilį keisti važiavimo kryptį ir susidurti. Tokiais savo veiksmais A. Z. pripažintas kaltu, pažeidęs Kelių eismo taisyklių 4, 9, 136.3, 136.4., 136.5 punktų reikalavimus. Taigi A. Z. administracinio nusižengimo protokolas ir administracinė nuobauda paskirta už pavojingos situacijos sukėlimą (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka padaręs administracinį nusižengimą ir tvirtina, kad jokio chuliganiško vairavimo jo veiksmuose nebuvo, priešingai – jis stengėsi sulaikyti ir atkreipti dėmesį kito vairuotojo, padariusį administracinį nusižengimą.

Vis dėlto teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, liudytojo V. Š. parodymus, negali sutikti, kad A. Z. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje sudėties požymių.

Kelių eismo taisyklių 4 punktas nustato, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Minėtų taisyklių 9 punkte įtvirtinta nuostata, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Tiek iš skundo turinio, tiek iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų matyti, kad A. Z. neneigia, jog buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, bandė atkreipti mikroautobuso vairuotojo dėmesį dėl šio elgesio (laukiant spūstyje, aplenkė A. Z. vairuojamą automobilį ir sustojo prieš jį), o pamatęs priešpriešais atvažiuojančius automobilius bandė sugrįžti į savo eismo juostą, tačiau V. Š. nedavė jam vietos ir jo nepraleido, dėl ko jis šonu prisiglaudė prie pastarojo automobilio. Liudytojas V. Š. parodė, kad jis važiuodamas mikroautobusu ir pamatęs tarpą, aplenkė A. Z. automobilį, dėl ko pastarasis supyko, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susigretinęs su jo automobiliu, pradėjo jam – V. Š., rodyti kažkokius ženklus, po ko pradėjo jį stumti į šoną ir kliudė jo vairuojamą transporto priemonę. Kelių eismo taisyklių XVI skyriuje reglamentuotas lenkimas ir eismas juostose. Šio skyriaus 136 punktas nustato, kad prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad: nė vienas iš važiuojančių paskui jį vairuotojų nepradėjo jo lenkti (136.1. punktas); lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms (136.3.), baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei (136.4 punktas); lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės (136.5. punktas). Byloje nustatyta, kad įvykio metu nuo Jakų žiedo link Tilžės gatvės apie 200 metrų iki geležinkelio pervažos buvo susidariusi automobilių spūstis, AB „Lietuvos Geležinkelių infrastruktūros“ pateiktu raštu taip pat nustatyta, kad 2019-10-02 laikotarpiu nuo 8.34 val. iki 9.10 val. geležinkelio pervaža Tilžės g. buvo uždaryta tris kartus (b. l. 82), todėl nepaneigti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginiai, kad geležinkelio pervaža, atsižvelgiant į kelių minučių paklaidą, įvykio metu dar galėjo buvo uždaryta. Vis dėlto ši aplinkybė nėra svarbi vertinant A. Z. veiksmus kelių eismo taisyklių 136 punkte įtvirtintų pareigų atitikimui. Nors pradedant lenkimo manevrą priešpriešais automobilių ir nebuvo (dėl uždarytos pervažos), tačiau A. Z., atsižvelgiant į tai, kad jo važiuojamoje juostoje buvo susidariusi automobilių spūstis, numatė, kad pabaigti manevrą bus sudėtinga dėl to, kad negalės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas kitai transporto priemonei, ir nepaisant to, vis tiek norėjo taip elgtis, t.y. veikė tyčia. Nors A. Z. nurodo, kad jis tik siekė sulaikyti nusižengimą padariusį V. Š., ir todėl negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, vadovaujantis ANK 14 straipsnio nuostatomis, tačiau tokie A. Z. pasisakymai vertintini tik kaip subjektyvi, objektyviais įrodymais nepagrįsta, nuomonė. Šiame kontekste pažymėtina tai, kad ANK 14 straipsnis atleidžia nuo atsakomybės tik tuo atveju, kai galimai administracinį nusižengimą ar nusikalstamą veiką padaręs asmuo aktyviais veiksmais vengia sulaikymo. Šioje byloje nustatyta priešingai - V. Š. po susidūrimo A. Z. nesustojus, važiavo iš paskos ir apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos telefonu. Todėl A. Z. teiginiai, kad jis atlikdamas pavojingą lenkimo manevrą ir sukėlęs autoįvykį, siekė sulaikyti nusižengimą padariusį asmenį vertinti tik kaip jo pasirinkta gynybos pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. A. Z. kaltė taip pat įrodyta pranešimu apie įvykį (b. l. 11-13), įvykio schema (b. l. 15), fotonuotraukomis, kuriose fiksuoti automobilių apgadinimai (b. l. 16-23) ir kita bylos medžiaga.

Remiantis išdėstytu darytina išvada, jog A. Z. padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje, kvalifikuotas teisingai, nuobauda paskirta laikantis įstatyme numatytų reikalavimų, todėl Institucijos 2019-11-04 nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, o A. Z. skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2019-11-04 nutarimą Nr. 30-ANR_N-13212-2019 nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Z. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.