- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-24
- Bylos Nr.
- A-556-797-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Audrius Bakaveckas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- J. R., O. R.
- Atsakovas
- Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų O. R. ir J. R. (J. R.) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skundą dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Atsakovas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) skundu (b. l. 5-6) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2008 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. 2008/28-(25-35)-25 ir palikti galioti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-08-N-1001-1241.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad Kauno apskrities administracinių ginčų komisija nepagrįstai 2008 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu Nr. 2008/28-(25-35)-25 panaikino Tarnybos 2008 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. TP-2- (2.2)-08-N-1001-1241 motyvuodama tuo, kad Tarnyba priėmė sprendimą tik vienos pareiškėjos O. R. atžvilgiu. Tarnyba išnagrinėjo Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą, kuriame buvo prašoma tik dėl pareiškėjos O. R. 2008 m. gegužės 7 d. prašymo Nr. (1.8)-ATP-815-08 suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. (1.8)-S-395-08 apskundimo dalies, kiti pareiškėjų prašymo reikalavimai buvo išspręsti.
Šalies argumentai
Pareiškėjai O. R. ir J. R. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pareiškėjai nurodė, kad Tarnyba praleido terminą skųsti Komisijos 2008 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. 2008/28-(25-35)-25. Tarnyba neturėjo pagrindo spręsti prašymo dėl vienos pareiškėjos O. R. bei neturėjo teisės atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba neteisėtai perdavė pareiškėjų prašymą nagrinėti ne pagal jų gyvenamąją vietą Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. birželio 1 d. sprendimu (b. l. 82-85) atsakovo skundą patenkino - panaikino Komisijos 2008 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. 2008/28-(25-35)-25 ir paliko galioti Tarnybos 2008 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-08-N-1001-1241.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjų argumentai, jog atsakovas praleido terminą skųsti teismui Komisijos 2008 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. 2008/28-(25-35)-25, nes teismui skundą pateikė 2008 m. gruodžio 8 d., nepagrįsti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 str. 1 d., Administracinių ginčų komisijos įstatymo 15 str.). Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčijamą sprendimą atsakovas gavo 2008 m. gruodžio 1 d., todėl Tarnyba skundą teismui pateikusi 2008 m. gruodžio 8 d. nepraleido dvidešimties dienų termino kreiptis į teismą nuo skundžiamo sprendimo gavimo dienos. Kitokių įrodymų byloje nenustatyta, pareiškėjas jų nepateikė. Teismas konstatavo, kad ginčas byloje kilo dėl to, jog Tarnyba, 2008 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. TP-2- (2.2)-08-N-1001-1241 atsisakydama teikti antrinę teisinę pagalbą O. R., sprendimą priėmė vieno pareiškėjos - O. R. atžvilgiu. Komisija 2008 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu Nr. 2008/28-(25-35)-25 panaikino Tarnybos 2008 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. TP-2- (2.2)-08-N-1001-1241 motyvuodama tuo, kad Tarnyba, priimdama sprendimą tik O. R. atžvilgiu, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį. Teismas nurodė, kad ginčo santykius reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – ir VGTPĮ). Teismas vadovavosi VGTPĮ 3 straipsniu, 11 straipsnio 6 dalies 1 - 9 punktais. Teismas konstatavo, kad ginčo atveju svarbu nustatyti, ar pagrįstai Tarnyba priėmė sprendimą tik vienos pareiškėjos O. R. atžvilgiu, taip pat, ar pagrįstai Tarnyba atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalies 6 ir 8 punktuose nurodytais pagrindais, kuriuose nurodyta, jog antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjas kreipiasi ne dėl savo teisių pažeidimo (VGTPĮ 11 str. 6 d. 6 p.) ar piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ar procesinėmis teisėmis (VGTPĮ 11 str. 6 d. 8 p.). Teismas nustatė, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2008 m. gegužės 8 d. lydraščiu Nr. (1.8.)-SD-895-08 persiuntė Tarnybai priimti atitinkamą sprendimą dėl pareiškėjos O. R. 2008 m. gegužės 7 d. prašymo Nr. (1.8)-ATP-815-08 dalies, suteikti jai antrinę teisinę pagalbą dėl Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. (1.8)-S-395-08 apskundimo. Tarnyba buvo prašoma išnagrinėti tik O. R. prašymą, kuriuo ji prašė suteikti antrinę teisinę pagalba dėl Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. (1.8)-S-395-08 apskundimo. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2008 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. (1.8)-S-395-08 buvo atsisakiusi nagrinėti pareiškėjos prašymą dalyje dėl Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės tarnybos sprendimų: 2008-02-04 Nr. (1.8)-S-235, 2008-02-04 Nr. (1.8)-S-234 ir 2008-01-31 Nr. (1.8)-S-204 apskundimo. Dėl kitų J. R. ir O. R. 2008 m. gegužės 7 d. prašymo Nr. (1.8)-ATP-815-08 reikalavimų Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2008 m. gegužės 8 d. pati priėmė 2008 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. (1.8.)-S-912-08. Taip pat Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2008 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. (1.8)-S-395-08 informavo pareiškėjus, kad jų prašymas dalyje dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2008-02-11/12 rašto Nr. (1.23)-7R-1331, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimų: 2008-02-05 Nr. (1.7)-S-254-08, 2008-02-07 Nr. (1.8)-S-259-08, 2008-02-04 Nr. (1.8)-S-242-08, raštų: 2008-01-11 Nr. (1.7)-SD-32-08 ir 2008-02-11 Nr. (1.8)-SD-113-08 apskundimo persiunčiamas Tarnybai, siekiant išvengti interesų konflikto. Dėl šios pareiškėjų prašymo dalies Tarnyba taip pat priėmė 2008 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-08-N-517-685 (Komisija byla Nr. 25-35). Teismas konstatavo, kad nurodytos aplinkybės įgalina teigti, jog Komisija nepagrįstai 2008 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu Nr. 2008/28-(25-35)-25 panaikino Tarnybos 2008 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-08-N-1001-1241, motyvuodama tuo, kad Tarnyba sprendimą priėmė tik pareiškėjos O. R. atžvilgiu. Tarnyba išnagrinėjo Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl pareiškėjos O. R. 2008 m. gegužės 7 d. prašymo Nr. (1.8)-ATP-815-08 toje dalyje, kurioje pareiškėja prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą skųsti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. (1.8)-S-395-08. Tarnyba 2008 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-08-N-1001-1241 išsprendė visus pateiktus nagrinėti pareiškėjos O. R. prašymo reikalavimus pagrįsdama sprendimą objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, todėl nepažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tarnyba, spręsdama klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo O. R. skųsti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. (1.8)-S-395-08 dalyje dėl Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimų: 2008-02-04 Nr. (1.8)-S-235, 2008-02-04 Nr. (1.8)-S-234 ir 2008-01-31 Nr. (1.8)-S-204 apskundimo, pagrįstai atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą O. R. dėl Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimų: 2008-02-04 Nr. (1.8)-S-234 ir 2008-01-31 Nr. (1.8)-S-204 apskundimo, vadovaudamasi VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalies 6 ir 8 punkto pagrindais. Kaip matyti iš Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimų 2008-02-04 Nr. (1.8)-S-234 ir 2008-01-31 Nr. (1.8)-S-204, šie sprendimai buvo priimti pagal pareiškėjo J. R. prašymus suteikti jam antrinę teisinę pagalbą administracinėse bylose dėl Tarnybos sprendimų Nr. TP-2-(2.2)-08-N-190-160, Nr. 07-N-1341(1026)-1992, Nr. TP-2-(2.2)-08-N-13-28, Nr. TP-2-(2.2)-08-N-11-30, Nr. TP-2-(2.2)-08-N-154-P-97, Nr. TP-2-(2.2)-08-N-14-26 ir rašto Nr. O-2-(1.5)-75. Kadangi pareiškėja O. R. kreipėsi į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ne dėl savo teisių pažeidimo, ji akivaizdžiai piktnaudžiavo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu (VGTPĮ 11 str. 6 d. 6 p. ir 8 p.). Tarnyba 2008 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-08-N-1001-1241 grąžino Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pareiškėjos prašymą skųsti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. (1.8)-S-395-08 dalyje dėl Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008 m. vasario 4 d. sprendimo Nr. (1.8)-S-235 apskundimo. Tarnyba siekė išvengti interesų konflikto, kuris galėjo turėti įtakos objektyvaus sprendimo priėmimui, kadangi iš esmės Tarnyba turėjo vertinti savo priimtą 2008 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. TP-2-2(2.2)-08-N-151-116, kadangi Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2008 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. (1.8)-S-235 atsisakė nagrinėti pareiškėjos O. R. prašymą dėl Tarnybos 2008 m. sausio 21 d. sprendimo Nr. TP-2-2(2.2)-08-N-151-116 apskundimo. Šiuo atveju Tarnyba nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 11 straipsnio 1, 2 ir 5 dalių ir 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto, Viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 25 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Nors pagal VGTPĮ 18 straipsnio nuostatas tarnybų sprendimai gali būti dviejų rūšių: sprendimas suteikti antrinę teisinę pagalbą arba sprendimas atsisakyti suteikti tokią pagalbą, tačiau, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktiką, tai nereiškia, kad bet koks kitas sprendimas pagal prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo visada turi būti pripažintas neteisėtu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A-556-684/2008). Akivaizdu, kad Tarnyba, spęsdama pareiškėjos prašymą dėl Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. (1.8)-S-395-08 apskundimo dalyje dėl Vilniaus tarnybos 2008 m. vasario 4 d. sprendimo Nr. (1.8)-S-235 skundimo, būtų privalėjusi vertinti savo priimtą 2008 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. TP-2-2(2.2)-08-N-151-116, todėl negalėtų išlikti visiškai nešališka. Kadangi Tarnyba negalėjo priimti sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, ar dėl atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą, siekdama išvengti bet kokio šališkumo, Tarnyba pagrįstai grąžino Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pareiškėjos prašymą dėl Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. (1.8)-S-395-08 apskundimo dalyje dėl Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008 m. vasario 4 d. sprendimo Nr. (1.8)-S-235 skundimo. Toks Tarnybos sprendimas neprieštaravo Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymui, Viešojo administravimo įstatymui ir Asmenų prašymų perdavimo nagrinėti kitai tarnybai, kai kyla interesų konfliktas, tvarkai, patvirtintai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorių kolegijos 2006 m. kovo 29 d. protokolu Nr. 2. Teismas konstatavo, kad Komisijos 2008 m. rugpjūčio 11 d. sprendimas Nr. 2008/28-(25-35)-25 naikintinas, Tarnybos 2008 m. birželio 5 d. sprendimas Nr. TP-2-(2.2)-08-N-1001-1241 paliktinas galioti.
III.
Pareiškėjai apeliaciniu skundu (b. l. 87-91) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - palikti Komisijos 2008 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. 2008/28-(25-35)-25 galioti; pripažinti, kad Tarnybos pareigūne A. B. pažeidė pareiškėjų teises, nes negalėjo nagrinėti pareiškėjų 2008 m. gegužės 7 d. prašymą Nr. (1.8)-ATP-815 ne pagal gyvenamąją vietą; pripažinti, kad Vilniaus ir Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pareigūnės S. P. ir A. B. pažeidė VGTPĮ 3 straipsnį - teisinės pagalbos teikimo principus, tarp jų - lygiateisiškumo visiems asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos principas; nustatyti, ar yra tarp valstybes Tarnybų pareigūnų, tarnautojų ir pareiškėjų interesų konfliktas, jeigu taip, prašo įvertinti visas aplinkybes. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Tarnyba praleido terminą skundui paduoti.
2. Teismas netinkamai vertinos faktines bylos aplinkybes.
3. Teismas neužtikrino teisės teismo proceso metu turėti vertėją, atsisakė priimti iš pareiškėjo dokumentus, susijusius su bylos nagrinėjimu, išreikalauti dokumentų iš kitų institucijų.
4. Tarnyba nuslėpė faktą, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nepagrįstai ir neteisėtai panaudojo Valstybės tarnybų direktorių kolegijos patvirtintą 2006 m. birželio 29 d. protokolą Nr. 2 kaip teisės aktą.
5. Teismas sprendime nenurodė Tarnybos pažeidimų.
Atsiliepimas
Tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 95-96) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodo, jog nesutinka su pareiškėjų apeliaciniame skunde keliamais reikalavimais. Tarnyba palaiko savo poziciją, motyvus bei argumentus išdėstytus skunde Kauno apygardos administraciniam teismui. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl termino kreiptis į teismą.
Atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 str. 1 d.).
Tikrinamoje administracinėje byloje į administracinį teismą kreipėsi Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nesutikdama su Komisijos 2008 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu, kurį oficialiai gavo 2008 m. gruodžio 1 d. Tai patvirtina administracinėje byloje esantys įrodymai: Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos aiškinamasis raštas, Kauno apskrities administracinių ginčų komisijos raštas „Dėl duomenų pateikimo“ (b.l. 65, 68). Priešingų faktinių duomenų nėra. Kauno apygardos administraciniame teisme Tarnybos skundas registruotas 2008 m. gruodžio 8 d., o tai reiškia esant nepažeistą Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą termino kreiptis į teismą taisyklę.
Dėl procesinės teisės pažeidimo.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 2 dalies 8 punkte įvardinta aplinkybė (nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo šiukščiai pažeistos proceso kalbos taisyklės, ir asmuo, kurio teisės buvo pažeistos, šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą) neabejotinai sąlygoja skundžiamo sprendimo naikinimą.
Pareiškėjas J. R. (J. R.) apeliaciniame skunde būtent ir teigia, kad pirmosios instancijos teismo posėdžių metu buvo pažeista minėta norma - neužtikrintas vertėjas, dėl ko skundžiamas sprendimas turėtų būti naikinamas, tačiau šie teiginiai niekuo neparemti. Dviejų pirmosios instancijos teismo posėdžių metu jis pats asmeniškai pareiškė sutinkąs dėl bylos nagrinėjimo be vertėjo (b.l. 58, 78), kas byloja apie jo gebėjimą suprasti ir kalbėti lietuviškai. Šis gebėjimas iš esmės akivaizdžiai pailiustruotas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, nes pareiškėjui iš principo vertėjas nebuvo reikalingas, nors jis ir buvo užtikrintas. J. R. (J. R.), nors ir ne visą teismo posėdžio laiką, bet kalbėjo lietuviškai, suprato lietuvių kalba užduodamus klausimus ir į juos atsakinėjo. Lietuvių kalbos žinojimą įrodo ir tai, jog visi procesiniai ir kiti dokumentai teikti iš pareiškėjo pusės bei esantys administracinėje byloje - surašyti lietuvių kalba. Net jei ir padarius prielaidą apie galimą pažeidimą dėl vertėjo neužtikrinimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jis buvo ištaisytas bylą nagrinėjant Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Šis teismas turi teisę ne tik pateikti kitokį teisinį kvalifikavimą ginčo visuomeniniams santykiams, bet ir pats vertinti faktines bylos aplinkybes, o tai visiškai paneigia aptariamą argumentą dėl skundžiamo sprendimo naikinimo.
Dėl Tarnybos sprendimo.
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba kreipėsi į Tarnybą su prašymu išnagrinėti pareiškėjos O. R. prašymą toje dalyje, kur buvo prašyta suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008 m. vasario 27 d. sprendimo apskundimo ir priimti atitinkamą sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Tame pačiame prašyme pažymėta, jog kiti pareiškėjos O. R. ir J. R. reikalavimai jau išnagrinėti pačios Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (b.l. 12-13). Taip buvo apibrėžta Tarnybos užduotis – išnagrinėti tik vieną vienos pareiškėjos O. R. prašymą, kas ir atlikta Tarnybos 2008 m. birželio 5 d. sprendimu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str.; b.l. 45-48).
Tarnybos 2008 m. birželio 5 d. sprendimas atitinka Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 4 dalį (redakcija galiojusi 2008 m. birželio 5 d. sprendimo priėmimo metu). 2008 m. birželio 5 d. sprendime nurodyta sprendimo priėmimo data ir vieta, sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė, sprendimą priėmusios institucijos pavadinimas, pareiškėjo vardas, pavardė, teisinės pagalbos turinys - kokios teisinės pagalbos prašoma, antrinės teisinės pagalbos atsisakymo teikti pagrindai (pagalbą suteikti atsisakyta todėl, kad O. R. kreipėsi ne dėl savo teisių pažeidimo; padaryta konkreti nuoroda į VGTPĮ normą; b.l. 47), sprendimo apskundimo tvarka ir terminas bei kita reikšminga informacija. VGTPĮ 18 straipsnio 4 dalies nuostatų išpildymas kartu atitinka ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų įgyvendinimą (pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis). Vadinasi, atsižvelgiant į išdėstytą, Komisija neturėjo jokio pagrindo konstatuoti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pažeidimo ir dėl to 2008 m. birželio 5 d. sprendimą pripažinti neteisėtu, įpareigojant Tarnybą iš naujo nagrinėti 2008 m. gegužės 7 d. prašymą.
Šiame baigiamajame teisės akte jau buvo padaryta išvada bei akcentuota, kad Tarnyba turėjo priimti sprendimą vien tik O. R. atžvilgiu, todėl ir minima apimtimi nebuvo jokio pagrindo pakartotinam 2008 m. gegužės 7 d. prašymo nagrinėjimui.
Dėl kitų apeliacinio skundo reikalavimų.
Apeliaciniame skunde taip pat prašoma pripažinti, kad Vilniaus ir Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pareigūnės S. P. ir A. B. pažeidė VGTPĮ 3 straipsnį - teisinės pagalbos teikimo principus, tarp jų - lygiateisiškumo visiems asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos principas; nustatyti, ar yra tarp valstybes Tarnybų pareigūnų, tarnautojų ir pareiškėjų interesų konfliktas, jeigu taip, prašo įvertinti visas aplinkybes.
Išvardinti prašymai nesvarstyti, nes teisminės gynybos kreipėsi ne pareiškėjas, šie prašymai nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (Administracinių bylų teisenos įstatymo 130 str. 5 d.).
Dėl išdėstytų priežasčių nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinimui ar keitimui. Ginčas išnagrinėtas teisingai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų O. R. ir J. R. (J. R.) apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.