- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-23
- Bylos Nr.
- e2YT-529-666/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00024-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erikas Jurgutis
- Pareiškėjas
- K. J.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei Turto bankui, A. J., J. J., A. Š., J. V.
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Erikas Jurgutis
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui, A. J., J. J., A. Š., J. V. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiniu valdymu, nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas K. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio V. J., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė visą jo palikimą ir jį faktiškai valdė. Nurodė, kad pareiškėjas yra V. J. ir E. J. sūnus. V. J. ir E. J. (duomenys neskelbtini) buvo sudarę santuoką. Be pareiškėjo, santuokos metu gimė A. J., gimusi (duomenys neskelbtini), ir D. V., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini). E. J. po sutuoktinio V. J. mirties (duomenys neskelbtini) susituokė antrą kartą ir sudarė santuoką su A. J., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Po pareiškėjo tėvo V. J. mirties jo palikimo niekas nepriėmė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, duomenų apie išduotus paveldėjimo teisės liudijimus į V. J. turtą Klaipėdos regioniniame valstybės archyve nerasta. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, V. J. vardu jokio nekilnojamojo turto nėra registruota. Sutuoktiniai V. J., miręs (duomenys neskelbtini), ir E. J., mirusi (duomenys neskelbtini), santuokos metu įgijo nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodo, kad negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo į visą mirusiosios mamos E. J. valdytą turtą, nes mirusioji buvo priėmusi ir realiai valdė savo mirusio sutuoktinio V. J. palikimą, susidedantį iš sutuoktiniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusios dalies, bet nebuvo išsiėmusi paveldėjimo teisės liudijimo. Tuo tikslu E. J. privalėjo per šešis mėnesius kreiptis į notaro biurą ir priimti palikimą, likusį po sutuoktinio V. J. mirties. E. J. į notarą ir į teismą nesikreipė, tačiau mirusiojo sutuoktinio palikimą priėmė faktiškai ir jį iki savo mirties valdė, tvarkė kaip savo turtą – liko gyventi name, jį prižiūrėjo, išlaikė ir mokėjo visus komunalinius mokesčius bei naudojosi asmeniniais vyro daiktais ir laikė jo turtą savo turtu. Kadangi E. J., mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio V. J., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties neišreiškė valios priimti palikimą, notaro biure paveldėjimo byla užvesta nebuvo, o pareiškėjas negali priimti viso motinos E. J. iki mirties valdyto turto, todėl pareiškimu kreipėsi į teismą, kuriuo prašo nustatyti, jog E. J. priėmė sutuoktinio palikimą, faktiškai šį turtą pradėdama valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, įstaigos atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuoti asmenys A. J., J. J., A. Š., J. V. atsiliepimų per teismo nustatytą terminą nepateikė, procesiniai dokumentai jiems įteikti tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad V. J. ir E. J. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje jiems gimė sūnus K. J. (pareiškėjas), dukros A. J. ir D. V.. V. J. (duomenys neskelbtini) mirė. Po jo mirties niekas į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, notaro biure nebuvo užvesta paveldėjimo byla. Sutuoktiniai V. J. ir E. J. santuokos metu įgijo nekilnojamojo turto, t. y. 1957 m. buvo užbaigti statyti gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Po V. J. mirties dėl palikimo priėmimo į notaro biurą įstatyminiai įpėdiniai nesikreipė, tačiau likusiu turtu E. J. naudojosi, jį prižiūrėjo ir mokėjo mokesčius iki savo mirties (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas K. J., 2021 m. lapkričio 25 d. Kretingos rajono antrajam notaro biurui pateikė pareiškimą apie palikimo priėmimą, tačiau jis negali priimti viso E. J. iki mirties valdyto turto, nes E. J., mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio V. J., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties neišreiškė valios priimti palikimą.
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio 1975 m. vasario 4 d. priėmimo faktą. Šiuo atveju teismas turi vadovautis 1964 m. CK normomis, reglamentuojančiomis paveldėjimo teisinius santykius.
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnį įpėdinis savo valią turi išreikšti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tą gali padaryti dviem būdais: paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, faktas nustatomas teismo tvarka (Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Įpėdinis palikimui priimti turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir įrodyti, kad pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-17 nutartis byloje Nr. 3K-3-285/2011).
Bylos duomenimis nustatyta, kad V. J. ir E. J. santuokos metu įgijo turtą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Sutuoktinių po santuokos sudarymo įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (LTRS Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnis, CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Pareiškėjas K. J. nurodė, kad po sutuoktinio V. J., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties E. J. toliau liko gyventi sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusiame turte (šią aplinkybę patvirtina ir 2021 m. rugsėjo 14 d. išduotame medicininiame E. J. mirties liudijime nurodytas jos gyvenamosios vietos adresas, atsiskaitymo už komunalinius patarnavimus kvitai, gyventojų turto draudimo liudijimas, patvirtinantis, kad E. J. aptariamą turtą buvo apdraudusi), naudojosi likusiu turtu, mokėjo komunalinius mokesčius. E. J. veiksmų pobūdis rodo, kad po sutuoktinio V. J. mirties, ji perėmė jam priklausiusią turto dalį ir pradėjo jį valdyti kaip savo, laikė save to turto savininke.
Įpėdinis priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnis, CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos. Pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio V. J., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jo palikimą ir jį faktiškai valdė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio V. J., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jo palikimą ir jį faktiškai valdė.
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.