- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-04-07
- Bylos Nr.
- 1-1624-369/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Kaltinamasis
- T. D.
viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. D. 2024 m. gruodžio 21 d. apie 07.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui su broliu G. U., tyčia abiem kumščiais sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių G. U. į galvą ir veido sritį. G. U. nugriuvus ant grindų, ne mažiau 4 kartų kojomis spyrė jam į veido sritį, į dešinį petį ir į nugarą, padarydamas G. U. kairio antakio srities sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimu ir patinimu, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukeldamas G. U. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais T. D. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis T. D. teisme kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai. Parodė, kad kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku būdamas neblaivus sumušė savo brolį G. U.. Atsimena, kad broliui sudavė smūgius į veidą bei šiam nukritus ant grindų jį spardė. Dėl savo neblaivumo neatsimena tikslaus suduotų smūgių skaičiaus
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 str.).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis T. D. parodė, kad pilnai pripažįsta savo kaltę, labai gailisi savo veiksmų. 2024 m. gruodžio 20 d. vakare buvo bare ir išgėrė labai daug alaus. Bare susipažino su vyriškiu, kurio vardo jau nepamena. Su tuo vyriškiu kažkaip atsidūrė savo namuose. Greičiausiai jį pasikvietė į namus. Kai jie parėjo, turėjo būti 2024 m. gruodžio 21 d. paryčiai, tiksliai laiko neprisimena. Dėl didelio išgerto alkoholio kiekio smulkiai įvykių nebegali prisiminti, atgaminti. Ar su juo gėrė namuose, tiksliai neprisimena, bet greičiausiai, kad taip. Dėl ko kilo konfliktas – negali pasakyti, bet žino, kad sukonfliktavo su jaunesniuoju broliu G., o kuris pradėjo konfliktą, neatsimena (galėjo būti visaip), tačiau neneigia, kad galėjo pradėti ir jis. Pamena, kad susistumdė su broliu, kad jam sudavė vieną smūgį kumščiu į veido sritį (suduoti galėjo bet kuria ranka, tiek kaire, tiek dešine). Neneigia, kad galėjo suduoti ir daugiau, tačiau to neatsimena dėl neblaivumo ir sukonkretinti negalėtų. Kad brolis buvo nugriuvęs ant grindų, pamena, tačiau ar jis spyrė jam, tikrai nepamena, bet neatmeta galimybės, kad galėjo būti taip, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą. Kas toliau vyko, neprisimena. Žino, kad prieš mamą smurto nenaudojo. Atsimena momentą, kai atvyko policija, kuri jį išsivedė iš buto į automobilį, kur įteikė šaukimą ir jis išėjo pas patėvį. Po įvykio savaitę negyveno namuose, kai jam buvo leista, po savaitės grįžo namo, matė ant brolio veido mėlynę. Brolio atsiprašė už savo veiksmus, mėgino kalbėtis, bet brolis yra užsidaręs ir į kontaktą nenori leistis su juo. Dar kartą nori pasakyti, kad labai apgailestauja dėl savo veiksmų, viskas įvyko dėl išgerto alkoholio, dabar stengiasi nevartoti alkoholio. Kai yra blaivas, jokių konfliktų namuose nekyla, jis nėra linkęs smurtauti. Prašė, esant galimybei, užbaigti tyrimą baudžiamuoju įsakymu. Papildomai apklaustas įtariamasis T. D. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, savo kaltę pripažįsta pilnai ir labai gailisi dėl to, kas įvyko. Visiškai lieka prie parodymų, duotų anksčiau. Atsiprašė brolio ir brolis jam atleido. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu, sutinka atlikti viešųjų darbų bausmę, todėl prašė, esant galimybei, paskirti viešųjų darbų bausmę.
2024 m. gruodžio 21 d. apklaustas liudytoju G. U. parodė, kad miegodamas atskirame savo kambaryje išgirdo, kad grįžęs jo brolis konfliktuoja su mama J. D.. Gulėdamas lovoje, girdėjo krentančių daiktų garsus. Jis išėjo iš savo kambario į koridorių. Jam pasirodė, jog mama blokuoja koridorių, kad jo brolis negalėtų eiti į savo kambarį. Priėjus prie T. D., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Jo judesiai buvo nekoordinuoti. Brolis svirduliavo. Norėdamas užstoti mamą, liepė broliui nusiraminti. Pasakė, kad jei nenusiramins, jis trenks jam į veidą. Po šių žodžių brolis (T. D.) pradėjo eiti link jo. Išsigandęs trenkė broliui dešinės rankos kumščiu į veidą. Iškart po to brolis abiejų rankų kumščiais sudavė jam ne mažiau 15 smūgių į galvą ir veidą, po ko jis nugriuvo koridoriuje ant grindų, šalia įėjimo į virtuvę. Po smūgių pajuto fizinį skausmą, tačiau sąmonės praradęs nebuvo. Jam gulint ant grindų T. D. kojomis spyrė jam į veidą, į dešinį petį ir nugarą ne mažiau 4 kartų. Po smūgių kojomis taip pat pajuto fizinį skausmą, sąmonės neprarado. Po smūgių T. D. pradėjo jį įžeidinėti, vadinti necenzūriniais žodžiais, tokiais kaip „pideras, pideras“. Girdėjo, kaip mama iškvietė pagalbą bendruoju pagalbos telefonu. Jis nematė, ar prieš mamą buvo panaudotas fizinis smurtas. Išgirdęs, kad mama paskambino spec. tarnyboms, brolis su jo kambaryje buvusiu nepažįstamu asmeniu pasišalino iš buto. Minėtas asmuo, kurį brolis buvo parsivedęs namo, jam yra nepažįstamas, matė jį pirmą kartą. Į kilusį konfliktą tas asmuo nesikišo, prieš jį nesmurtavo. Jo santykiai su broliu T. D. yra sudėtingi. Fizinį smurtą nuo jo patiria ne pirmą kartą, bet į policiją dėl to anksčiau nesikreipdavo. T. D. dažnai vartoja alkoholį, juo piktnaudžiauja. Išgėręs alkoholio, pasidaro agresyvus, dažnai elgiasi neadekvačiai. Iš savo brolio pusės patiria nuolatines patyčias ir namuose jaučiasi nesaugus. Dėl šio įvykio jam padaryta fizinė ir moralinė žala.
2025 m. sausio 23 d. apklaustas papildomai liudytojas G. U. parodė, kad sutinka duoti parodymus prieš brolį T. D.. Lieka prie savo pirmos apklausos metu duotų parodymų. Papildomai nori pasakyti, kad ar tikrai buvo suduota būtent 15 smūgių kumščiais, tiksliai pasakyti negali - nesuskaičiavo tiksliai, tačiau jų buvo daug, tikrai virš 10. Jam buvo smūgiuota abiem kumščiais į veidą ir į galvą. Kai jis nugriuvo nuo smūgių ant grindų, tada T. jam spyrė viena koja, kuria nežino, ne mažiau 4 kartų į įvairias kūno vietas, t. y., veidą, dešinį petį ir nugarą. Tiek nuo smūgių kumščiais, tiek nuo spyrių jautė skausmą, kurį vertina 5 balais iš 10. Po įvykio buvo nuvežtas į ligoninę, kur jį apžiūrėjo ir suteikė pagalbą, nustatė sužalojimą virš kairio antakio. Daugiau į gydymo įstaigas nesikreipė, pagalbos nereikėjo, nusistatyti kūno sužalojimo į Teismo medicinos tarnybą nenuvyko, kadangi sužalojimai nebuvo labai stiprūs. Pirminėje apklausoje parodė, kad prieš konfliktą sudavė T. vieną smūgį kumščiu į veidą, tačiau ar pataikė, neprisimena, nes buvo išsigandęs T. elgesio, kadangi jis grėsmingai, agresyviai ėjo link jo, todėl jis norėjo gintis. Jei ir pataikė, tai tikrai smūgis negalėjo sukelti skausmo, kadangi jo jėgos nėra stiprios. Dėl ankstesnių konfliktų su T. jam pretenzijų neturi, konfliktų aplinkybių nebeprisimena. Dėl šio įvykio T. jokių materialinių pretenzijų taip pat neturi, civilinio ieškinio nereikš nei dėl turtinės, nei dėl neturtinės žalos, tiesiog nenori su juo turėti jokių reikalų - jis gyvena savo gyvenimą, brolis - savo.
2025 m. sausio 24 d. objektų apžiūros protokolu, dalyvaujant specialistui R. R., apžiūrėtas G. U. g. (duomenys neskelbtini) m., 2024 m. gruodžio 21 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės E025 ambulatorinio apsilankymo aprašymas Nr. 24-SPS-97852 (1 lapas). Specialistas pateikė išvadą, kad G. U. nustatytas kairio antakio srities sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimu ir patinimu. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai aptariamo įvykio metu, t.y. 2024 m. gruodžio 21 d. ir vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.
2024 m. gruodžio 21 d. apklausta liudytoja, J. D. parodė, kad 2024 m. gruodžio 21 d., apie 07 val. 00 min., miegodama išgirdo vyriškus balsus, iš kurių vienas buvo jos sūnaus T. D., o kito balso neatpažino. Nuėjusi pažiūrėti, pamatė, kad jos vyresnysis sūnus su kitu asmeniu, kurio nepažįsta, sėdi savo kambaryje. Matė, jog jos vyresnysis sūnus yra stipriai neblaivus ir ruošiasi eiti miegoti, todėl kito asmens paprašė pasišalinti iš buto. Asmenį matė pirmą kartą, jis kalbėjo rusų kalba, į jos prašymus nereagavo, todėl ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu. T. D. pradėjo mėtyti daiktus į jos pusę, dėl girtumo į ją jis nepataikė, fizinės žalos jai nesukėlė. Ji išėjo į koridorių, paskui ją iš kambario išėjo T. D., kuris pradėjo priekaištauti dėl jos skambučio spec. tarnyboms. Tuo metu iš savo kambario išėjo jos jaunesnis sūnus G. U., kuris T. D. liepė nusiraminti, netriukšmauti. Ji pamatė, kaip sūnūs koridoriuje atsistoja vienas prieš kitą, todėl ji, bandydama išvengti muštynių atsistojo tarp jų, per vidurį. Jie pradėjo stumdytis tarpusavyje, ji bandė juos skirti. Matė, kaip T. D. sudavė G. U. rankomis į galvą, po ko G. U. nukrito ant koridoriaus grindų, o nukritusį T. D. pradėjo spardyti. Kiek tiksliai smūgių ir spyrių atliko T. D., nesuskaičiavo, tačiau gali patvirtinti jų atlikimo faktą, kadangi viskas vyko jos akivaizdoje. Po šio konflikto T. D. su nepažįstamuoju skubiai apsirengė ir pasišalino iš buto. Nepažįstamas asmuo į konfliktą nesikišo. T. D. niekur nedirba. Jis dažnai vartoja alkoholį, juo piktnaudžiauja. Nuolat prašo ir reikalauja iš jos pinigų. Šio konflikto metu nei turtinės, nei fizinės žalos nepatyrė.
2025 m. sausio 23 d. papildomai apklausta liudytoja, J. D. parodė, kad sutinka duoti parodymus apie įvykį, kuriame dalyvavo jos sūnūs. Lieka prie anksčiau duotų parodymų. Nori papildyti, kad negali tiksliai pasakyti, kiek T. sudavė smūgių rankomis G., bet mano, kad galėjo būti apie 10. Kiek spyrė kojomis - negali pasakyti, nes dėl streso neįsidėmėjo. Ji iškvietė policiją. Atvykus policijai, atvyko ir greitoji (kas ją iškvietė, nežino), kuri išvežė G. apžiūrai. Kraujas G. nebėgo. Ant G. veido, ant kairio smilkinio, matė mėlynę, kuri išryškėjo vėliau. Kartu su G. nuvyko į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur G. buvo suteikta pagalba. Po pagalbos suteikimo grįžo namo ir policijos pareigūnai įformino įvykį. Jos žiniomis, G. daugiau į medikus nesikreipė, dėl sveikatos nesiskundė. Jai, kaip ir nurodė pirmoje apklausoje, nei fizinė, nei moralinė žala nepadaryta, jokių sužalojimų nepatyrė, jokių pretenzijų sūnui neturi, nėra nukentėjusioji. Sūnų T. apibūdina kaip gerą žmogų - nuoširdų, užjaučiantį, tačiau sūnų netinkamai paveikė alkoholis, galimai norėjo pasipuikuoti prieš atsivestą pažįstamą, be to, viskas įvyko po to, kai T. prabudo, galimai dėl to taip ir atsitiko. Įprastai jis nėra agresyvus, toks įvykis jų namuose pirmą kartą.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Be kaltinamojo T. D. visiško kaltės pripažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo nukentėjusiojo G. U., liudytojos J. D. parodymai, nukentėjusiojo G. U. ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėti medicininiai dokumentai ir kita baudžiamosios bylos rašytinė medžiaga. Ištirtų įrodymų pagrindu konstatuotina, jog kaltinamasis T. D. savo brolio G. U. atžvilgiu tyčia panaudojo fizinį smurtą, sukėlė jam fizinį skausmą bei nežymiai sužalojo jo sveikatą.
Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo T. D. veika turi BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, kadangi jis tyčia smurtavo prieš šeimos narį – savo brolį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalodamas.
Bausmės skyrimas
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į T. D. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nusikaltimas smurtinis, padarytas prieš šeimos narį), į tyčinės kaltės formą ir rūšį, į tai, kad nusikaltimas baigtas, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).
T. D. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, nedirba. Padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuris sunkių pasekmių nesukėlė.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis T. D. sutiko, kad jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Jis sutiko su prokurorės pasiūlyta jam skirti galutine 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 val. visuomenės labui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu T. D. buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir pritaikius BK 64¹ straipsnį nubaustas galutine 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 20 val. visuomenės labui. 2025 m. kovo 3 d. T. D. nesutikdamas su jam skirta viešųjų darbų bausme su prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas jam skirtą bausmę pakeisti į baudą. Prie prašymo T. D. pridėjo 2024 m. rugsėjo 25 d. tarp jo ir Užimtumo tarnybos (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo departamento sudarytą dvišalę sutartį dėl aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimo. Pateiktame prašyme pakeisti jam skirtą viešųjų darbų bausmę į piniginę baudą kaltinamasis nurodė, kad užsiėmimai vyksta labai intensyviai nuo 8.00 val. iki 15.00 val., todėl jis neturi galimybės atlikti viešuosius darbus. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad turi rimtų problemų su nugara. Gydytojai jam rekomendavo vengti sunkaus fizinio darbo, įskaitant stovėjimą ir sunkių daiktų kilnojimą, tačiau tai patvirtinančių medicininių dokumentų teismui nepateikė.
Teismui išaiškinus T. D., kad BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nenumatyta piniginė bauda, jis sutiko, kad būtų baudžiamas laisvės apribojimo bausme.
Įvertinęs paminėtas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad T. D. padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką prieš šeimos narį, teismas sprendžia, jog kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, be intensyvios priežiūros, nustatant mažesnį nei nustatytas vidurkis jos dydį, paskiriant jam įpareigojimą ir baudžiamojo poveikio priemonę.
Kadangi buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.
Ikiteisminio tyrimo metu T. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.
DVD laikmena su vaizdo ir garso įrašais (prie galinio bylos viršelio) paliktinos saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.). Civilinio ieškinio byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
T. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu T. D. skirti 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 6 dalimi įpareigoti T. D. jam paskirtos laisvės apribojimo laikotarpyje toliau tęsti profesinį mokymą, jį pabaigus pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti T. D. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
T. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.
DVD laikmeną nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Išaiškinti T. D., jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnis.
1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; 2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; 3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
2.Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.
3.Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba ((duomenys neskelbtini) – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, (duomenys neskelbtini), el.p. rytu.skyrius@probacija.lt). Daugiau informacijos galima rasti https://probacija.lrv.lt.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.