- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2011-03-21
- Bylos Nr.
- II-76-353/2011
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kęstutis Gudynas
- Pareiškėjas
- L. M.
- Nukentėjusysis
- N. M.
- Kategorijos
- 2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Kęstutis Gudynas, sekretoriaujant Sonatai Rimkutei, dalyvaujant pareiškėjui L. M., nukentėjusiajai N. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal L. M. skundą dėl administracinės nuobaudos panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialisto 2010 m. gruodžio 3d. nuarimu pareiškėjui, už teisės pažeidimų, numatytų ATPK 123 str.5d. ir 127 st.2d.padarymą paskirta administracinė nuobauda-150 Lt. bauda.
Teisės pažeidimo protokolas surašytas ir nuobauda paskirta už tai, kad jis 2010 m. lapkričio 21 d. apie 14 val. Kaune, Islandijos plente Nr.32 prie PC “Mega“ vairavo automobilį nedraustą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, važiuodamas zonoje, kur ribojamas greitis iki 20 km/h, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas ir kelio būklę, susidarius aplinkybėms, nesumažino važiavimo greičio ir nesustojo, atsitrenkė į priekyje važiuojantį, stabdantį ir sukantį į kairę automobilį ir dėl to sugadinti abu automobiliai. Tuo pareiškėjas pažeidė KET 9,132,133,238 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašė panaikinti ginčijam nutarimą ir bylą nutraukti. Skunde nurodė bei teisme paaiškino, kad nurodytu laiku ir vietoje vairavo draugui D. U. priklausantį automobilį Audi A3. Važiavo pro PC „Mega“ nuo PC „Rimi“ link viaduko antra eismo juosta apie 20-30 km/h greičiu. Tuo metu pirma eismo juosta važiavo automobili N. A., vairuojamas nukentėjusiosios, kuris iš pirmos juostas, kirsdamas jo važiuojamą eismo juostą pasuko į kairę ir norėjo įvažiuoti į PC „Mega“ automobilių stovėjimo aikštelę. Tai įvyko staiga, jis nespėjo susiorientuoti ir savo automobilio priekiniu dešiniu kampu atsitrenkė į automobilio Nisan kairį galinį sparną, o automobilis Nisan dešiniu galiniu ratu atsitrenkė į kelio bortą. Manantis, kad autoįvykio kaltininkė yra nukentėjusioji, o kad jo vairuojamas automobilis neapdraustas privalomuoju draudimu, jis nežinojęs.
Nutarimą priėmusios institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą informuotas tinkamai, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.
Nukentėjusioji N. M. prašė skundo netenkinti. Teisme nurodė, kad 2010 m. lapkričio 21 d. vairavo automobilį Nisan. Važiavo prie PC „Mega“ antra eismo juosta ir dairėsi kur geriau įsukti į automobilių stovėjimo aikštelę. Pripažįstanti, kad prieš sukdama į karę, pasuko į pirmą eismo juostą, kad susidarytų didesnis posūkio lankas į aikštelę, automobilio korpusu iš dalies atlaisvino pirmą eismo juostą. Tokioje situacijoje sukant į kairę, pajutusi smūgį į galinį kairį savo automobilio sparną. Jos automobilio galą bloškė ir dešiniu galiniu ratu atsitrenkė į kelio bortą. Pareiškėjas važiavo daigiau nei 50 km/h greičiu, prieš sukdama galinio vaizdo veidrodėlyje jo automobilio nepastebėjusi.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Administracinė atsakomybė už teisės pažeidimo, numatyto ATPK 123 str.5d. atsiranda tuomet, kai vairuojama transporto priemonė neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Nuobauda už teisė pažeidimo, numatyto ATPK 127 str.2d. skiriama ir tada, kai Kelių eismo taisyklių pažeidimas nulemia kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą ( apgadinimą).
KET 132 punkte numatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų šį priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma.133 punkte išdėstytas reikalavimas vairuotojui neviršyti leistino greičio ir įpareigojama pasirenkant važiavimo greitį, atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonių būklę ir krovinį. meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę , jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
Teisės pažeidimas, numatytas ATPK 127 str.2d. buvo įrodinėjamas pareiškėjo ir nukentėjusiosios paaiškinimais, pareigūno M. P. tarnybiniu pranešimu (b.l.15), eismo įvykio vietos schema (b.l.16), fotonuotraukomis (b.l.17-18). Teisme pareiškėjas laikėsi paaiškinimuose nurodytų teiginių, o nukentėjusioji N. M. pripažino, kad prieš sukama į kairę, keitė važiavimo kryptį į dešinę ir iš pirmos eismo juostos suko į kairę. Tai reiškia, kad ji pripažino, kad jos automobilis susidūrimo metu buvo skersai priešais pareiškėjo automobilį. Tai patvirtina ir abiejų automobilių fotonuotraukos (b.l.7-9, 17-18).
Teisme apklausti liudytojais policijos darbuotojai M. P. ir G. P. nurodė, kad pagal susidariusią situaciją eismo įvykis kilo dėl nukentėjusiosios neleistino manevro ir tai grindė automobilių apgadinimo duomenimis. Vertinant faktines bylos aplinkybes ir pareiškėjui inkriminuojama KET 132 ir 133 punktų pažeidimus darytina išvada, kad teisinis veiksmų įvertinimas neatitinka realios situacijos. KET 132 punktas įpareigoja vairuotoją laikytis saugaus atstumo nuo priekyje važiuojančios transporto priemonės, t.y,. kai transporto priemonės važiuoja viena paskui kitą. Nustatyta, kad esant dviem eismo juostoms ( eismo įvykio vietos schema , b.l.16) viena kryptimi, pareiškėjas važiavo antra ( kaire) eismo juosta, o nukentėjusioji suko į kairę iš pirmos ( dešinės) eismo juostos, sukeldama avarinę situaciją. Įpareigojimas (KET 133) pareiškėją neviršyti leistino greičio susijęs su važiavimo greičio pasirinkimu, atsižvelgiant į važiavimo, matomumo ir gamtines sąlygas. Esant tokioms eismo aplinkybėms toks pasirinkimas nekilo, kadangi byloje nėra duomenų apie tokio elgesio būtinumą. Darytina išvada, kad pareiškėjo veiksmai pažeidus nurodytų KET punktų reikalavimus, kvalifikuoti nepagrįstai.
Šioje situacijoje pareiškėjo veiksmai vertintini KET 134 punkto kontekste, t.y.jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas ( jeigu jis tai galėjo pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Atsižvelgiant į tai, kad ATPK 127 str.2d. dispozicija blanketinė, tai institucija, taikydama administracinę atsakomybę asmens atžvilgiu, privalo nurodyti koks konkrečiai KET punktų reikalavimas pažeistas. Institucija privalo įrodyti jo administracinę kaltę, t.y. nustatyti faktines bylos aplinkybes, jas tinkamai teisiškai pagrįsti ir nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį taip KET pažeidimo ir kilusių pasekmių. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiosios veiksmai buvo apspręsti jos pačios padarytų KET pažeidimų ( 106, 111 punktai ), todėl dėl šio eismo įvykio yra ir jos kaltė. Nukentėjusiosios atsakomybės klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir vertintini tik pareiškėjo veiksmai. Abipusė kaltė galėtų būti, jeigu pareiškėjui būtų inkriminuotas KET 134 punkto pažeidimas, tačiau tas nėra padaryta. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima kalbėti apie pareiškėjo automobilio greitį, o nukentėjusios teiginys, kad jis važiavo virš 50 km/h greičiu kelia abejones įvertinus fotonuotraukose užfiksuotus abiejų automobilių apgadinimus. L. T. B., V. K., D. A. parodymuose yra prieštaravimų vertinant atstumą tarp pareiškėjo automobilio ir nukentėjusiosios automobilio sukimo momento ( nuo 10 iki 1 metro).
Administracinių teisės pažeidimų teisenos bylų teisenoje galioja principas, kad visi įrodymų netikslumai ir abejonės vertinamos asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, naudai. Esant tokiai situacijai ir vadovaujantis faktinių aplinkybių bei teisės normų analize laikytina, kad pareiškėjo veiksmuose nėra teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str.2d. įvykio ir sudėties, todėl administracinė byla dėl to jo atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 str.1d.1p.).
(duomenys neskelbtini) punkte numatyta, kad dalyvauti viešame eisme LR teritorijoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms transporto priemonėms, <...> kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu <...>. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas važiavo transporto priemone, neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimo. KET 16 punktas įpareigoja motorinės transporto priemonės vairuotoją kartu su kitais dokumentais, turėti ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą ir jį pateikti policijos pareigūno reikalavimu.Tai reiškia, kad prieš pradėdamas važiuoti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad turi ir tokį dokumentą. Dėl to pareiškėjo aiškinimas, kad jis nežinojo apie liudijimo nebuvimą, kadangi automobilis priklausė draugui, yra teisiškai nereikšmingas, o jo veiksmai pagal ATPK 123 str.5d. kvalifikuoti teisingai. Paskiriant nuobaudą atsižvelgta į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę sunkinančias aplinkybes ( turėjo galiojančias nuobaudas už KET pažeidimus).
Vadovaujantis aukščiau išdėstytu darytina išvada, kad ginčijamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį panaikinti nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1d., 2d.. teismas
nutaria:
Skundą patenkinti iš dalies.
Kauno apskrities VPK KPV Administracinės veiklos skyriaus specialisto 2010 m.gruodžio 3 d.nutarimo dalį dėl teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str.2d. padarymo panaikinti ir administracinę bylą dėl to L. M. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimo dalį dėl administracinės nuobaudos-100 Lt, baudos paskyrimą už teisės pažeidimo, numatyto ATPK 123 str.5d. padarymą palikti nepakeistą.
Nutarimas per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.