Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės D. D. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Vilnius, teistas:

1) 2011 m. balandžio 13 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 254 straipsnio 1 dalį – 80 parų arešto. Iš įkalinimo vietos paleistas 2011 m. rugpjūčio 2 d., atlikus bausmę;

2) 2015 m. sausio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų ir 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2015 m. vasario 6 d., nuteistojo elgesį probacijos tarnyba kontroliuoja nuo 2015 m. vasario 11 d.; išregistruotas iš probojamųjų asmens duomenų registro 2016 m. birželio 6 d.; teistumai neišnykę ir nepanaikinti,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui, o būtent:

jis 2016 m. gegužės 12 d., apie 23.00 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kumščiu sudavė vieną smūgį sugyventinės motinai R. M. į kairę akį, po ko spyrė pastarajai į veido kairę pusę, paskui paėmė nukentėjusiąją už plaukų bei ištempė į kiemą, kur pervertė ją ant šono ir jai gulint ant žemės apie penkis kartus spyrė pastarajai į galvą ir įvairias kūno vietas, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarydamas kraujosruvas su nubrozdinimu kairės akies-kaktos srityje, kraujosruvas kairės ausies srityje ir dilbiuose, paviršinį nubrozdinimą kairiame kelyje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Motyvuojamoji dalis

Taip M. M. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

M. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta rašytine bylos medžiaga:

Kaltinamojo M. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę pripažino visiškai bei nurodė, kad gyvena pas savo sugyventinę I. M. adresu (duomenys neskelbtini0, Vilniuje, kur taip pat gyvena jos motina R. M. ir jo su Ieva bendras vaikas – dukra A. M., gim. 2014 m. Minėtas namas priklauso R. M., bet už komunalines paslaugas moka visi bendrai. Gana dažnai tarp jo ir R. M. kyla konfliktai, po ko jį išvaro iš namų ir jis eina nakvoti pas draugus, ar į sandėliuką, esantį prie namų. 2016 m. balandžio 12 d., apie 21.40 val. jis susitiko su tėvu R. M. prie geležinkelio stoties, jo paprašė nuvežti iki namų pas sugyventinę, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Paprašė tėvo vežti, kadangi žinojo, kad bus konfliktas dėl to, kad vėlai grįžo namo, autobusu važiuoti nenorėjo, nes į tą miesto pusę retai važiuoja viešasis transportas, o jis norėjo grąžinti sugyventinės motinai R. M. „Vilniečio“ kortelę, kurią pastaroji buvo paskolinusi jam. Nori pasakyti, kad jis nebuvo nė kiek išgėręs. Atvažiavus prie (duomenys neskelbtini), jis nuėjo link namo, o tėvas liko laukti jo automobilyje. Automobilis stovėjo maždaug 100 m atstumu nuo namo už medžių, iš automobilio kiemas nesimatė. Jis nuėjo prie namo durų ir paskambino į duris, raktų nuo namo neturi. Duris jam atidarė R. M. ir iš karto pasakė, kad jis yra nepageidautinas ir liepė jam išeiti, jis atidavė pastarajai „Vilniečio“ kortelę, ir pasakė, kad išeis, bet prieš tai nori pasiimti savo daiktus, į ką R. M. pareiškė, kad čia (namuose) nėra jo daiktų ir liepė jam dingti. Tada tarp jų kilo konfliktas, konflikto metu jie barėsi, apsižodžiavo. Konfliktas vyko tarp durų. Konflikto metu R. M. ištraukė galimai iš kišenės dujų balionėlį ir papurškė juo jam į akis. Jis dėl to labai supyko, nesusivaldė bei pradėjo mušti R. M.. Kadangi nuo papurkštų dujų skaudėjo akys, todėl jis nematė, kur tiksliai sudavė smūgius, taip pat kiek smūgių sudavė, pasakyti negali. Dėl įvykio nuoširdžiai gailisi (b.l. 37, 39).

Nukentėjusiosios R. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kartu su ja gyvena jos duktė I. M., anūkė A. M. ir dukters sugyventinis M. M.. Namas, kuriame jie gyvena, priklauso jai, už visas komunalines paslaugas taip pat moka ji, dukra gauna tik pašalpas už vaiką ir šių pinigų užtenka tik vaiko reikmėms. M. M. nors dirba, bet į šeimą atneša tik 150 eurų, kiti pinigai išeina antstoliams. 2016 m. gegužės 12 d., apie 23.00 val. namo grįžo M. M.. Namuose buvo ji, dukra ir anūkė, kuri jau miegojo. M. M. pats užėjo į namą, kadangi jis nebuvo užrakintas. Ji tuo metu buvau virtuvėje, kuri yra iškart atidarius namo įėjimo duris, kur buvo ir duktė Ieva. Ji išgirdo, kad I. M. M. pasakė, kad jis eitų, iš kur atėjo. Tada M. M. pasakė, kad išeis, tik prieš tai pasiims savo daiktus. Kadangi buvo labai vėlu ir ji žinojo, kad savo daiktus jis rinks ilgai ir prižadins vaiką, be to dažniausiai toks daiktų ėmimas baigiasi konfliktais, todėl ji pasakė M. M., kad jis ateitų pasiimti daiktų rytoj ir kad nereikia triukšmauti. Po šių jos žodžių M. M. iš karto kumščiu sudavė jai vieną smūgį į kairę akį, ji pajuto stiprų skausmą. Tada tarp jos ir M. M. atsistojo duktė Ieva, kuri pareiškė jam, kad nedrįstų muštis. Tuo metu R. M., numatydama, kad geruoju viskas nepasibaigs, greit nuėjo į kitą kambarį, paėmė dujų balionėlį, grįžo atgal į virtuvę ir pareikalavo, kad M. M. išeitų iš jos namų. Pastarasis jai nieko neatsakė, spyrė jai į veidą, ji pajuto stiprų skausmą. Tada ji papurškė jam į veidą dujų balionėliu, pataikė, bet M. M. vis tiek griebė ją už plaukų ir ištempė į kiemą. O kai ji suklupo, M. M. pervertė ją ant šono ir paskui, gulinčią ant žemės spardė kojomis, pagrinde taikydamas jai į galvą. Kiek tiksliai patyrė smūgių, pasakyti negali, bet jų galėjo būti apie penkis. Kai ją spardė M. M., dukra Ieva nubėgo pagalbos pas kaimyną. Paskui M. M. nustojo ją spardyti ir ramiai išėjo. Po kurio laiko, kai M. M. išėjo, atėjo kaimynai iš (duomenys neskelbtini) namo ir atvažiavo policija. Policijos pareigūnai iškvietė greitąją pagalbą, tačiau kur nors važiuoti ji atsisakė, kadangi bijojo palikti dukrą ir anūkę, nes M. M. galėjo grįžti. Dėl įvykio civilinio ieškinio nežada reikšti, tik nori, kad M. M. daugiau nesiartintų prie jos, dukros ir anūkės (b.l. 14-15).

Liudytojos I. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji su M. M. turi bendrą vaiką - dukrą Aretą, gim. 2014 m., jie visi gyvena pas jos motiną R. M. adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. M. M. dirba, tačiau didesnę dalį algos nuskaičiuoja antstoliai už skolas ir jam lieka tik 150 eurų. Ji niekur nedirba, gauna tik pašalpą už vaiką, todėl už komunalines paslaugas pagrinde moka jos mama. M. M. duodavo pinigų vaiko išlaikymui bei maisto produktams. Kai M. M. būna blaivus, viskas būna gerai, bet kai jis išgeria tampa agresyvus ir linkęs pats konfliktuoti. 2016 m. gegužės 12 d., apie 23.00 val. namo atėjo M. M. ir iš karto pradėjo reikalauti savo daiktų. Ji nenorėjo prižadinti vaiko, todėl pasakė jam, kad ateitų daiktų pasiimti kitą dieną. M. M. vis tiek norėjo paimti savo daiktus ir norėjo brautis į kambarį, kuriame miegojo vaikas, nes tame kambaryje stovi spinta, kurioje sudėti jo daiktai. Tada jos mama R. M. pasakė, kad jis ateitų pasiimti daiktų kitą dieną. Su M. M. buvo kalbama ramiai, niekas jo nevarė, manė, kad jis, kaip dažniausiai būna tokiais atvejais, nueis į sandėliuką, esantį prie namo ir ten išsimiegos, o kitą dieną bus viskas gerai. Tačiau po mamos žodžių M. M. puolė jos mamą, t.y. kumščiu sudavė jai į veidą, kiek smūgių pasakyti negali. Ji bandė užstoti mamą bei pradėjo skambinti į policiją. Jai kviečiant policiją M. M. tęsė savo veiksmus, t.y. mušė motiną, tačiau tiksliai ir smulkiai papasakoti, kas vyko negali, nes buvo išsigandusi. Kalbėdama telefonu ji nubėgo iki kaimynų, gyvenančių greta jų namo, kviestis pagalbos. Ji negali papasakoti, kiek smūgių ir kuo M. M. sudavė jos mamai bei negali papasakoti, kuriuo metu mama papurškė jam dujų balionėliu. Jai su kaimynais atėjus į kiemą, M. M. jau nebebuvo. Jos mama buvo labai sumušta, jai iš nosies bėgo kraujas ant kaktos buvo didelis guzas ir po akim mėlynės. M. M. tik užėjęs į namą iškart buvo nusiteikęs agresyviai, o tiksliau jis buvo kažkoks susijaudinęs tarsi apsvaigęs, bet alkoholio kvapo ji neužuodė, gal buvo apsvaigęs nuo ko nors kito. Ji asmeniškai dėl įvykio nenukentėjo ir M. M. pretenzijų neturi (b.l. 19).

- BIRT ataskaitų žiūrykle, iš kurios matyti, kad 2016 m. gegužės 12 d., 23.02 val., bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pranešėjos sugyventinis triukšmauja, mušasi (b.l. 6);

- 2016 m. gegužės 12 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, kad gavus pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei nuvykus nurodytu adresu nustatė, kad R. M. sumušė dukters sugyventinis M. M., kuris, nukentėjusiosios teigimu, buvo neblaivus ir agresyvus. R. M. nurodė kūno vietas, kur buvo patirti sužalojimai, ją apžiūrėjo Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai (b.l. 7-9);

- 2016 m. rugpjūčio 31 d. specialisto išvadoje Nr. pG 2249/2016 ( 01) nurodyta, kad R. M. padarytos kraujosruvos su nubrozdinimu kairės akies-kaktos srityje, kraujosruvos kairės akies srityje ir dilbiuose, paviršinis nubrozdinimas kairiame kelyje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016 m. gegužės 12 d.), paveikus kietais bukais daiktais, kurių individualių požymių nenustatyta. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 27);

- Bendrojo pagalbos centro pateiktu garso įrašu, kuris buvo išklausytas ir apžiūrėtas apžiūros protokole. Garso įraše užfiksuota, kaip I. M. skambina į bendrąjį pagalbos centrą, kviečia policiją, nes jos sugyventinis muša mamą (b.l. 30-32).

Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis M. M. name, kuriame jis gyveno kartu su sugyventine I. M. ir jos motina R. M., kumščiu sudavė vieną smūgį sugyventinės motinai R. M. į kairę akį, po ko spyrė pastarajai į veido kairę pusę, paskui paėmė nukentėjusiąją už plaukų bei ištempė į kiemą, kur pervertė ją ant šono ir jai gulint ant žemės apie penkis kartus spyrė pastarajai į galvą ir įvairias kūno vietas, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarydamas kraujosruvas su nubrozdinimu kairės akies-kaktos srityje, kraujosruvas kairės ausies srityje ir dilbiuose, paviršinį nubrozdinimą kairiame kelyje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamojo M. M. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis mušdamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui – sugyventinės motinai.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, M. M. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu, jos dydžiu (b.l. 65-66).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis, smurtinis nusikaltimas prieš savo šeimos narį – sugyventinės motiną), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį M. M. – anksčiau teistas du kartus, šią nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusius ir nepanaikintus teistumus, tad konstatuotinas nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnio 1 dalis). M. M. daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 47-56), nedirba (b.l. 40), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ir VšĮ Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje negydytas (b.l. 62, 64), Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinėje įskaitoje neįrašytas (b.l. 63).

Atsižvelgdamas į šią nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi (buvimu) gydymo įstaigose, pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas 1 metų ir 6 mėnesių bausmės laikotarpis, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes (anksčiau teistas du kartus, taip pat ir už analogiško nusikaltimo padarymą) šiuo konkrečiu atveju yra adekvatus jo padarytai nusikalstamai veikai bei mažinti jo jokio pagrindo nėra.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, M. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – per tris mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Prokurorė pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlo M. M. šiuo baudžiamuoju įsakymu skirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. baudžiamuoju įsakymu skirta bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą bei M. M. skirti galutinę subendrintą 1 metų ir 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo baudžiamuoju įsakymu konstatuotą nusikalstamą veiką M. M. padarė 2016 m. gegužės 12 d., t. y. neatlikęs paskirtos bausmės pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. baudžiamąjį įsakymą, sprendžia, kad šiuo baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. baudžiamuoju įsakymu skirtos bausmės turėtų būti bendrinamos BK 64 straipsnio pagrindu. Tačiau atsižvelgus į tai, kad šio baudžiamojo įsakymo priėmimo metu M. M. jau yra atlikęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. baudžiamuoju įsakymu skirtą 1 metų ir 4 mėnesių laisvės apropojimo bausmę ir 2016 m. birželio 6 d. buvo išregistruotas iš probojamųjų asmenų duomenų registro, bendrinti M. M. šiuo baudžiamuoju įsakymu skirtą bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. baudžiamuoju įsakymu skirta bausme pagrindo nėra.

Kaltinamajam M. M. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė skirta nebuvo, šiuo metu ją skirti taip pat jokio pagrindo nėra.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi (buvimu) gydymo įstaigose; per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje; per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti M. M. galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi (buvimu) gydymo įstaigose; per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje; per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, M. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – per tris mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

M. M. kardomosios priemonės neskirti.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.