Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartis

dalyvaujant asmeniui, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn – I. S., jo atstovui advokatui Mindaugui Klemeniui, institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato atstovui Donatui Vilimui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracine tvarka nubausto I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Donato Vilimo 2021 m. 14 d. nutarimo Nr. 73ANR_N-563-2021 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio Donato Vilimo 2021 m. 14 d. nutarimu Nr. 73ANR_N-563-2021 I. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 417 straipsnio 7 dalį 10 Eur bauda bei pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį 600 Eur bauda, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatomis, baudos subendrintos ir I. S. paskirta galutinė nuobauda – 600 bauda už tai, kad 2021 m. kovo 13 d., 10 val. 04 min., Mažeikių m., Naftininkų g., ties pastatau Nr. 20, vairuodamas UAB ,,Mogo“ priklausantį automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga automobilių stovėjimo aikštelėje, nepaliko saugaus tarpo iš dešinės pusės ir atsitrenkė į automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po to iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs policijai. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tokiais savo veiksmais I. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 9, 126, 222 punktų reikalavimus I. S., nesutikdamas su priimtu nutarimu, pateikė teismui skundą, prašydamas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato 2021 m. balandžio 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje panaikinti ir nutraukti administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu, nes nepadaryta veika, turinti ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, požymių. Nurodo, kad policijos pareigūnas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius duomenis, negretino ir nesiejo jų tarpusavyje, todėl netinkamai kvalifikavo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus, pažeidė principą, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo atsakomybėn asmens naudai, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą, todėl naikintiną procesinį sprendimą. Jis mano, kad šiuo atveju skundžiamas nutarimas dėl jo nusižengimų, numatytų ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir ANK 417 straipsnio 7 dalyje padarymo priimta remiantis prielaidomis, nesant byloje tiesioginių jo kaltę pagrindžiančių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti neabejotiną išvadą dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nusižengimo sudėties požymių visumos. Ištirtais įrodymais neabejotinai nenustatyta, kad I. S. aiškiai suvokė, jog yra susijęs su eismo įvykiu, sąmoningai ignoravo savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, suvokdamas tokio elgesio neteisėtumą, todėl nėra visų būtinų ANK 426 straipsnio 1 dalies nusižengimo požymių. Pažymi, kad surašant protokolą negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Pastebėjo, kad pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos, gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis yra susijęs su eismo įvykiu ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms ir nori taip elgtis. I. S. nurodė, kad autoįvykio metu apgadinto automobilio nepastebėjo, nesustojo po eismo įvykio, nes net nesuprato, kad važiuodamas atbuline eiga, kliudė BMW automobilį, dalyvavo eismo įvykyje, kadangi nepajuto jokio kontakto. Tiesioginės tyčios pasišalinti iš įvykio vietos jis tikrai neturėjo, o tai, kad jis sustojo stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės ir, išlipęs iš automobilio, ji apžiūrėjo, šiuo atveju ANK 426 straipsnio sudėčiai neturi jokios įtakos. Policijos pareigūnas neišsamiai ir vienpusiškai įvertino įrodymais pripažintus duomenis, nenustatė esminių bylos aplinkybių, kurių pripažinimas arba nepripažinimas gali lemti administracinių nusižengimų sudėties buvimo ar nebuvimo nustatymą ir asmens kaltės klausimo išsprendimą, dėl ko skundžiamame nutarime padarė klaidingą išvadą, kad jis 2021 m. kovo 13 d., apie 10.04 val., Mažeikių m., Naftininkų g., ties 20 namu, vairuodamas automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kliudė automobilį BMW ir jį apgadino bei po to neteisėtai pasišalino iš įvykio vietos. I. S. teigimu, tokia išvada neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl administracinės teisena jo atžvilgiu turi būti nutraukta.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato vyresnysis tyrėjas M. K. teismo posėdyje parodė, kad, gavęs pranešimą, buvo nuvykęs Į Naftininkų g. 20 namo, Mažeikiuose automobilių stovėjimo aikštelę, kur buvo apžiūrėtas automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Matėsi apgadinimai, būdingi kliudžius automobilį kitai transporto priemonei. Liudytojai buvo nurodę kitos transporto priemonės markę ir valstybinį Nr. Nuvykus šio automobilio savininko adresu, niekas į namus neįleido, automobilio su nurodytais valstybiniais Nr. namo kieme nebuvo. Po kiek laiko su I. S. buvo susiekta telefonu ir nuvykta pas. I. S. buvo neblaivus, jam buvo nustatytas 2,06 promilių girtumas, vėliau mažesnis girtumas. I. S. tada paaiškino, kad jo automobilis pas dukterėčią. Jis kažkokiu momentu paaiškino, jog važiavo automobiliu VW Passat, po to jį perdavė dukterėčiai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 567 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas I. S. teigia, jog byloje esantys duomenys nepatvirtina turėjus tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Teismo vertinimu šie skundo teiginiai visiškai nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje nustatytoms faktinėms aplinkybės.

ANK 426 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 600 Eur iki vieno 1100 Eur.

Pagal formuojamą teismų praktiką, šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir panašiai. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą, vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Sprendžiant klausimą, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kita.

Be to, kasacinio praktikoje laikomasi nuostatos, kad vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), tačiau šios aplinkybės nėra būtinasis ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymis.

Nagrinėjamu atveju I. S. skunde savo kaltės dėl minėto įvykio nepripažįsta ir tvirtina, kad nepajuto ir nesuprato, jog atsitrenkė į kitą transporto priemonę, todėl jo veikoje nėra subjektyviosios administracinio nusižengimo sudėties, t. y. tyčios, juolab teigiama, kad jis nevengė atsakomybės, nedelsiant aplinkybės paaiškino kai to pareikalavo policija.

Teismas, susipažinęs su byloje esančiais duomenimis, atmeta tokius skundo argumentus, kaip nepagrįstus. Tačiau tokie pareiškėjo skundo argumentai yra nepagrįsti ir iš esmės paneigti byloje surinktais įrodymais, kurie buvo patvirtinti teismo posėdžio metu, t. y. administracinio nusižengimo protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, vaizdo įrašais ir fotonuotraukomis, eismo įvykio vietos schema, kita rašytine bylos medžiaga. Priešingai, nei aiškina I. S., byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, jog jis, sukėlęs eismo įvykį, pasišalino iš įvykio vietos. Aplinkybė, kad I. S., po transporto priemonių kontakto Naftininkų g. prie namo Nr. 20 esančioje automobilio stovėjimo aikštelėje iš įvykio vietos pasišalino skubiai, nuvažiavęs prie prekybos centro ,,Putinas“, pasistatė savo automobilį automobilių stovėjimo aikštelėje ir išlipęs iš savo automobilio, apžiūrėjo jį, t. y. tikėtina apžiūrėjo kontakto padarinius, o juos įvertinęs tikėjosi išvengti jam kilsiančios atsakomybės, pasiskambino dukterėčiai ir prašė jos vairuoti jo automobilį. Be to, liudytojos G. M. nurodyta aplinkybė, kad I. S. tada buvo galimai neblaivus bei policijos pareigūnų neužilgo nustatytas jo neblaivumas įrodo, jog įvykio metu I. S. galėjo būti neblaivus, patvirtina subjektyviosios administracinio nusižengimo pusės – tyčios motyvą, t. y. administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo suvokė jam gresiančią atsakomybę ir tikėjosi jos išvengti. Tai, kad objektyviai jis negalėjo nepajusti to, kad jo vairuojama transporto priemonė kliudė kitą automobilį, patvirtino teisme apklaustas liudytojas V. V., kuris tiesiogiai stebėjo įvykio aplinkybes, parodydamas, jog įbrėžimo garsą jis girdėjo net stovėdamas už kelių metrų nuo eismo įvykio vietos ir automobilių susidūrimas nebuvo momentinis, o VW Passat automobilis tiesiog prabrėžė automobilio BMW šoną.

Vėl gi šiame kontekste teismas vertina ir byloje esančius duomenis apie per trumpą laiką po minimo eismo įvykio I. S. alkotesteriu nustatytą antru putimu 1,81 promilės girtumą, kadangi tokia aplinkybė objektyviai apsunkino šio asmens galimybę tinkamai įvertinti tuo metu susidariusią situaciją dėl eismo įvykio ir atitinkamai į tai reaguoti. Tačiau pats asmuo buvo atsakingas už tokią savo girtumo būseną, o padarytas eismo įvykis yra nuosekli tokio neatsakingo ir pavojų keliančio vairavimo pasekmė, kas tik pagrindžia I. S. kaltę dėl padaryto jam inkriminuoto nusižengimo. Teismas pažymi tai, kad I. S. objektyviai turėjo motyvą pasitraukti iš byloje minimo eismo įvykio vietos, kadangi jis tuo metu buvo apgirtęs ir jam nustatytas neblaivumas užtrauktų baudžiamąją atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnį. Tai irgi yra reikšminga aplinkybė, padedanti atskleisti I. S. tyčios padaryti minimą nusižengimą turinį.

Pareiškėjas nepagrįstai įsitikinęs, kad jo tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos paneigia tai, kad jis nebėgo nuo pas jį į namus atvykusių pareigūnų, nesislėpė, su policijos pareigūnais geranoriškai bendravo. Pažymėtina, kad atsakomybė pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį numatyta už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, nedetalizuojant kaip jis pasišalino iš eismo įvykio vietos ir elgėsi po to.

Kartu pažymėtina ir tai, jog nagrinėjamu atveju I. S. ne tik, kad pasitraukė iš eismo įvykio vietos, bet nuo pat pradžių neigdamas savo kaltę už sukeltą eismo įvykį, policijos pareigūnams netgi teigė, jog jo automobilis buvo vairuojamas jo dukterėčios G. M., kuri pasiėmė automobilį vykimui į Klaipėdą, o apklausta G. M. paneigė šiuos parodymus, dėl ko I. S. iš esmės neprisiėmė jokios atsakomybės dėl sukelto eismo įvykio, kas visiškai patvirtina tyčinę kaltę pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį. Be to, kaip jau buvo minėta, administracinėn atsakomybėn patraukto I. S. pozicija dėl eismo įvykio procese nebuvo nuosekli ir tai menkina jo paaiškinimų patikimumą. Iš pareigūno teisme duotų parodymų bei iš dalies ir paties I. S. paaiškinimo matyti, jog jis iš pradžių teigė jokio eismo įvykio nesukėlęs ir aplamai automobilis buvo atiduotas dukterėčiai. Tik teisme I. S. pakeitė poziciją ir pripažino sukėlęs eismo įvykį, tačiau teigė nejutęs automobilių kontakto.

KET 222 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai. Šiuo atveju I. S. apie kilusi eismo įvykį, kuriuo metu buvo kitam asmeniui priklausantis automobilis, nei automobilio savininkui, nei policijai nepranešė, todėl tokiais savo veiksmais pažeidė KET 222 punkto reikalavimą.

Byloje esantys ir aukščiau aptarti įrodymai patvirtina I. S. kaltę pasitraukus iš eismo įvykio vietos, pažeidžiant KET reikalavimus, todėl tai, kad policijos pareigūnų jie buvo įvertinti pažeidėjo nenaudai, neduoda pagrindo išvadai, jog šie duomenis buvo ištirti ir įvertinti neobjektyviai. Vien tai, jog I. S. ir jo atstovas dėl I. S. kaltės pagal ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo nebuvimo laikosi savo nepagrįstos gynybinės versijos, neduoda pagrindo besąlygiškai ją laikyti teisinga.

Vadovaujantis tuo kas išdėstyta, pripažįstama, kad policijos pareigūnai išsamiai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, įvertino byloje esančius įrodymus bei padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad I. S. padarė ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato pareigūnai priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl naikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį nutraukti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skundą atmesti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.