Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. J. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

6. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas pareiškėjų M. J. ir E. J. prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu laikė nepaduotu ir su priedais grąžino pareiškėjams.

7. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui, ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111, 113, 114 straipsniai), taip pat jis turi atitikti specialiuosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, nurodytus to paties straipsnio 1 dalyje. Teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 straipsnis). Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis). CPK 138 straipsnyje nustatyta, jog, jeigu ieškinys (priešieškinis) neatitinka CPK 135 straipsnyje nurodytų reikalavimų, trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka.

8. Asmens teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos yra būdingas absoliutumas. Ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos (CPK 5 straipsnio 1 dalis). CPK 137 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytas pagrindų sąrašas yra baigtinis, kas reiškia, kad teismo atsisakymas pradėti (iškelti) civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą gali būti grindžiamas tik nurodytoje proceso teisės normoje įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018).

9. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų M. J. ir E. J. prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu laikė nepaduotu CPK 115 straipsnio 3 dalies pagrindu.

10. CPK 114 straipsnio 1 dalis numato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens.

11. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė trūkumų šalinimą pareiškėjams ir įpareigojo pateikti santuokos liudijimo originalą, prie prašymo pateiktų dokumentų originalus ir jų kopijas, kurių tikrumą patvirtins teismas, ar šių dokumentų tinkamai patvirtintas kopijas. Pareiškėja E. J. pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad santuokos liudijimo originalas yra prarastas, o pateiktos dokumentų kopijos yra tinkamai patvirtintos, nes jas patvirtino patys pareiškėjai. Atkreiptinas dėmesys, kad pačių pareiškėjų patvirtinta santuokos liudijimo kopija nėra laikytina dokumento originalu ar tinkamai patvirtinta jo kopija. Tinkamai patvirtintą dokumento kopiją gali išduoti jį išdavusi institucija. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjai per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalino, t. y. nepateikė prie prašymo pateiktų dokumentų originalų ir jų kopijų, kurių tikrumą būtų patvirtinęs teismas, ar šių dokumentų tinkamai patvirtintas kopijas, todėl prašymą pagrįstai laikė nepaduotu ir su priedais grąžino pareiškėjams.

12. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, tinkamai taikė trūkumų šalinimo institutą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliantės atskirasis skundas atmetamas (337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.