Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-10-08 · Administracinė byla Nr. AS-525-628-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-08
Bylos Nr.
AS-525-628-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Romanas Klišauskas
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Alauša“
Atsakovas
Utenos rajono savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
uždarajai akcinei bendrovei „Dorvina“
Administracinė byla Nr. AS525-628/2010Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2010 m. spalio 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Romano Klišausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alauša“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alauša“ skundą atsakovui Utenos rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Dorvina“ dėl sąvado dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas UAB „Alauša“ skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas pripažinti neteisėtu ir panaikinti Utenos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2009 m. gruodžio 3 d. patvirtinto Projektavimo sąlygų sąvado Nr. AR7-358 (toliau – ir Sąvadas), išduoto UAB „Dorvina“, dalį dėl geležinkelio kelio atšakos pratęsimo. Taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir uždrausti Administracijai Nuolatinėje statybos komisijoje derinti pagal Sąvadą parengtą projektą dėl geležinkelio kelio atšakos pratęsimo ir uždrausti Administracijai išduoti UAB „Dorvina“ statybos leidimą geležinkelio kelio atšakos pratęsimui.

Nurodė, jog reikalavimo įvykdymas pasunkėtų, jeigu Administracija suderintų projektą, parengtą pagal Sąvadą, ar išduotų pagal jį statybos leidimą. Tokiu atveju iš neteisėtai išduoto Sąvado kiltų papildomos teisinės pasekmės, kurios taip pat turėtų būti ginčijamos teisme.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Nurodė, kad pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės grindžia tuo, kad, tokios priemonės nepritaikius, galimai galėtų būti atliekami tolesni veiksmai (derinamas UAB „Dorvina“ parengtas projektas) bei priimami administraciniai aktai (statybos leidimas), kas apsunktinų teismo sprendimo įvykdymą arba jį iš viso padarytu negalimu, be to pareiškėjas turėtų papildomai kreiptis į teismą ginti savo interesus. Pažymėjo, kad Sąvadas nėra pagrindas pradėti statybos darbus, jis tėra pagrindas rengti kitus administracinius aktus. Be to, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. AS502-451/2008, AS556-627/2008), ABTĮ, apibrėždamas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo paskirtį, neįtvirtina, jog vienas iš reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tikslų – padėti išvengti ateityje galimų teisminių ginčų, nes reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos tik nagrinėjamos administracinės bylos ribose. Konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės – neuždraudus atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, iš esmės galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas būsimo teismo sprendimo šioje byloje įvykdymas, todėl nėra pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

II.

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pateikiami tokie pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

1. Ta aplinkybė, jog Sąvadas nėra pagrindas pradėti statybos darbus, nepagrindžia atsisakymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nepatvirtina, jog statybos darbai nebus pradėti ir, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas negali pasunkėti. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatas, pažymi, jog projektavimo sąlygų sąvado išdavimo faktas patvirtina, jog pagal jį bus išduotas statybos leidimas ir pradėti statybos darbai.

2. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių ir priėmus kitus aktus, galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų sudėtingas, nes vien tik Sąvado panaikinimas nebeatkurtų padėties, buvusios iki ginčijamų projektavimo sąlygų išdavimo, todėl neatkurtų ir pažeistų pareiškėjo teisių bei teisėtų interesų,

3. Pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje Nr. AS63-617/2009, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl projektavimo sąlygų teisėtumo, pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemones. Tuo tarpu administracinių teismų praktika, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, suformuota nagrinėjant visiškai kitokio pobūdžio bylas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, kad, priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis).

Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (administracinės bylos Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007).

Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui prašė pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir uždrausti atsakovui atlikti tolesnius veiksmus ginčijamo Sąvado pagrindu, t. y. uždrausti Nuolatinėje statybos komisijoje derinti pagal Sąvadą parengtą projektą ir išduoti UAB „Dorvina“ statybos leidimą geležinkelio kelio atšakos pratęsimui. Prašymas ir atskirasis skundas iš esmės buvo grindžiami tuo, kad projektavimo sąlygų sąvadas yra pagrindas atlikti tolesnius veiksmus ir pradėti statybas, o nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių ir panaikinus Sąvadą, to nepakaks pareiškėjo teisių apgynimui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs (bylos Nr. AS502–177/2008, AS442–314/2008), jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nėra siejamas su pareiškėjo ketinimu ateityje išvengti galimų naujų teismo procesų. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo teiginiai dėl būtinybės imtis teisinių priemonių, jeigu nebus pritaikytos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės ir bus priimtas pareiškėjui palankus teismo sprendimas, negali būti pagrindu nagrinėjamu atveju taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Tuo tarpu kiti pareiškėjo pateikti argumentai vertintini kaip prielaidos, kurios negali būti patvirtinti reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymo būtinybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, jog Sąvado pagrindu galimai bus priimti kiti administraciniai aktai ar atlikti veiksmai, nepatvirtina, jog, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, padėties, buvusios iki galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo priėmimo, atkūrimas būtų itin sudėtingas ar negalimas. Vien pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad Sąvado pagrindu paprastai yra rengiamas ir tvirtinamas projektas bei vėliau išduodamas statybos leidimas, nurodytų aplinkybių kontekste negali būti pagrindu tenkinti pareiškėjo prašymą.

Pareiškėjas taip pat nurodė, jog, nagrinėjant kitą bylą, kurioje buvo ginčijamas projektavimo sąlygų teisėtumas, buvo pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. AS442-267/2009, AS146-338/2009), skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje konkrečioje byloje paprastai būna specifinis, todėl, sprendžiant skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, iš esmės negalima tapatinti atskirų bylų faktinių situacijų.

Todėl, pareiškėjui nepateikus įrodymų, kurie sudarytų pakankamą pagrindą išvadai, jog neuždraudus atsakovui atlikti prašomus veiksmus, pareiškėjui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų negalimas, atsižvelgiant į šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principus, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 str. 1 d.), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alauša“ atskirojo skundo netenkinti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusRomanas KlišauskasVirgilijus Valančius