Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rita Liukaitytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ieškinį atsakovui I. P. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė prašo dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovo 3 436,93 Eur žalos atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Ieškinio dalykas yra pagrįstas leistinais rašytiniais įrodymais, ieškovės piniginiai reikalavimai kilę iš atsakovės pareigos mokėti mokesčius nevykdymo, todėl ieškovės prašymu ieškinys nagrinėtinas dokumentinio proceso tvarka (Civilinio proceso kodekso 424 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymu (toliau - Įstatymas) buvo įsteigtas Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondas, nustatyta šio fondo paskirtis, administravimas ir lėšų kaupimas. Įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad nustatyta tvarka kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis yra nustatytas, teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta asmenims, kuriems buvo kompensuota smurtiniu nusikaltimu padaryta žala, o minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybei šiose bylose atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Pagal Įstatymo 13 straipsnio 5 dalį priėmus sprendimą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, laikoma, jog sprendime nurodyto dydžio žala yra atlyginta. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.22,5 papunkčiu, bylose dėl lėšų išieškojimo regreso (atgręžtinio reikalavimo) tvarka iš asmenų, atsakingų už smurtiniais nusikaltimais padarytą žalą, taip pat išieškant iš asmenų, kuriems kompensuota smurtiniais nusikaltimais padaryta žala, išmokėtas kompensacijas, paaiškėjus, kad jie neturėjo teisės j žalos kompensavimą, kai žalą atlygina ar kompensaciją sumoka valstybė pagal Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė atstovauti valstybei įgaliojo Teisingumo ministeriją.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2017 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. (1.34.)7R-4993 patenkino M. M. prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą. Pareiškėjui buvo kompensuota 3 436,93 Eur žala, kurią nusikaltimu padarė I. P.. Žala buvo priteista Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu (baudžiamosios bylos Nr.1-332-498/2016). Piniginės lėšos 2017 m. birželio 22 d. (lėšų pervedimo dokumento Nr. 26294) buvo pervestos į M. M. sąskaitą. Teisingumo ministerija įgijo regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš I. P. teismo tvarka išieškoti 3 436,93 Eur, kurie buvo išmokėti M. M.. Ieškovės ieškinio reikalavimą ir pagrindą įrodo: Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr.1-332-498/2016, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. birželio 14 d. sprendimas Nr. (1.34.)7R-4993 su priedais.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (Civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalis). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (Civilinio kodekso 6.280 straipsnis). Civilinio kodekso 6.288 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog su nukentėjusio asmens suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu susijusi žala, taip pat su gyvybės atėmimu susijusi žala atlyginama periodinėmis išmokomis arba visos žalos dydžio vienkartine išmoka. Ieškovė, išmokėjusi žalos, padarytos atsakovo smurtiniu nusikaltimu, atlyginimą, įgyja regreso teisę reikalauti jos atlyginimo iš atsakovo (Civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalis).

Įvertinus ieškovės nurodytas faktines aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, ieškinys tenkinamas, ieškovei iš atsakovo priteisiama 3 436,93 Eur žala (Civilinio kodekso 6.280 straipsnis, 6.283 straipsnis, 6.288 straipsnis).

Tenkinus ieškinį, valstybei iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 77,00 Eur žyminis mokestis (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei iš atsakovo nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 424, 428 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, juridinio asmens kodas 188604955, iš atsakovo I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 436,93 Eur (trijų tūkstančių keturių šimtų trisdešimt šešių eurų 93 ct) žalą.

Priteisti valstybei iš atsakovo I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 77,00 Eur (septyniasdešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Reikalavimas atsakovui: per dvidešimt dienų nuo sprendimo įteikimo įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus, kurie turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnis), būti motyvuoti ir pagrįsti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnyje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis;

Jeigu per dvidešimt dienų nuo sprendimo įteikimo prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei bus išduotas vykdomasis raštas.

Jeigu atsakovas per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo priėmimo teismo sprendimą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi panaikina teismo preliminarų sprendimą ir bylą nutraukia.

Šis teismo sprendimas įsiteisėja, jeigu per Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 1 dalyje nustatytą 20 dienų terminą atsakovė nepareiškia motyvuotų prieštaravimų.

Preliminarus sprendimas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.