Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Remeikos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios N. M. atstovės advokatės Ingos Blaževičienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu vieniems metams.

Į E. M. paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikotarpis, kaltinamojo prabūtas jį sulaikius nuo 2015 m. gruodžio 19 d. iki 2015 m. gruodžio 21 d.

Nukentėjusiosios N. M. civilinis ieškinys dėl jai padarytos neturtinės žalos tenkintas iš dalies ir iš E. M. priteista N. M. 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. nuteistas už tai, kad 2015 m. gruodžio 19 d., apie 22.40 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu tyčia vieną kartą spyrė N. M. į kairį šoną, padarydamas jo sumušimą, tokiais savo veiksmais šeimos narei – kartu gyvenančiai buvusiai sutuoktinei N. M. – padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.Nukentėjusiosios N. M. atstovė advokatė Inga Blaževičienė skundžia Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nuosprendį ir prašo jį pakeisti – priteisti nukentėjusiajai N. M. iš E. M. 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Skunde apeliantė nurodo, kad nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio priteisimo yra nepagrįsta ir neteisėta, kadangi buvo priimta nepritaikius kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – savanaudiškų paskatų, taip pat priteistos neturtinės žalos suma prieštarauja įstatyme įtvirtintiems sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams bei teismų praktikai šios kategorijos baudžiamosiose bylose.Apeliantė pažymi, kad smurtą nukentėjusioji patyrė namuose, artimoje aplinkoje, iš žmogaus, su kuriuo gyveno kaip šeima. Dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusioji turėjo vartoti medikamentus, kurie nėra kompensuojami, dėl patirto šoko prarado darbingumą, negalėjo eiti į darbą. Po įvykio nukentėjusioji buvo labai sukrėsta, bijojo galinčios pasikartoti sutuoktinio agresijos, todėl turėjo skubiai išsikraustyti iš namų, kuriuose gyveno su sūnumi. Skunde taip pat pažymima, kad kaltinamasis neprisipažino, nesigailėjo, neatsiprašė nukentėjusiosios, kuri dėl E. M. veiksmų patyrė fizinį skausmą ir buvo palaužta psichologiškai. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai neįvertino kaltinamojo elgesio bylos nagrinėjimo metu, netinkamai vertino nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus, neįvertino kaltinamojo asmenybę neigiamai charakterizuojančių aplinkybių, taip pat priteisdamas neturtinę žalą atsižvelgė į kaltinamojo išsakytus ir niekuo nepagrįstus teiginius, kad jis esą vienas augina mažametį sūnų. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja nukentėjusiosios atstovės apeliacinį skundą prašė atmesti, prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.Nukentėjusiosios N. M. atstovės advokatės Ingos Blaževičienės apeliacinis skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Nukentėjusiosios atstovė apeliaciniame skunde prašo padidinti nukentėjusiajai N. M. priteistos neturtinės žalos dydį.Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo elgesį ir jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju nukentėjusiajam paprastai priteisiama nuo 87 Eur iki 463 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-494-677/2015, 2K-299-648/2015, 2K-377/2014). Šiuo atveju priteistos neturtinės žalos dydis atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose.Vertindamas nukentėjusiosios N. M. patirtą neturtinę žalą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiajai nežymus sveikatos sutrikdymas padarytas vienu smūgiu, tarpusavio konflikto metu, patirtos traumos gydymas nebuvo ilgas. Apeliaciniame skunde nukentėjusiosios atstovė teigia, kad nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų ir šoko laikinai tapo nedarbinga, turėjo vartoti medikamentus, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių duomenų nepateikė. Abejonių dėl to, kad nukentėjusioji išties galėjo jaustis pažeminta ir išsigandusi, nekyla, tačiau iš byloje esančių duomenų spręstina, kad jokių ilgalaikių pasekmių nuteistojo E. M. nusikalstama veika nukentėjusiajai nesukėlė. Pagal teismų praktiką, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kaip įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros, todėl CK 6.250 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismus įvertinti ir nusikaltimą padariusio asmens turtinę padėtį. Į nuteistojo turtinę padėtį atsižvelgtina vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis vienas augina ir išlaiko mažametį vaiką, kurio gyvenamoji vieta nustatyta su juo. Ši aplinkybė svarbi kaltinamojo turtinės padėties įvertinimui, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas į ją atsižvelgė nepagrįstai. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusioji taip pat prisideda prie vaiko išlaikymo, tačiau nuteistojo į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad 2016 m. birželio ir liepos mėnesiais nukentėjusioji savo sūnui išlaikymo neteikė, dėl to jam mokama išmoka iš Vaikų išlaikymo fondo. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas nenustatė kaltininko atsakomybę sunkinančios aplinkybės – savanaudiškų paskatų, tačiau jokių platesnių argumentų nepateikta. Šiuo atveju tokia atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir negalėjo būti nustatyta, nes konfliktas tarp buvusių sutuoktinių kilo dėl asmeninių priežasčių. Tai, kad prieš nukentėjusiąją smurtavo buvęs sutuoktinis, su kuriuo ji vis dar vedė bendrą ūkį, yra nusikalstamą veiką kvalifikuojanti aplinkybė, tačiau neturtinės žalos dydžiui šiuo atveju ji nėra labai reikšminga, kadangi, kaip matyti iš abiejų konflikto dalyvių parodymų, buvusių sutuoktinių santykiai dar prieš įvykį buvo įtempti, nukentėjusioji teigė policiją dėl tarpusavio konfliktų kvietusi jau ne pirmą kartą. Aplinkybės, kad nuteistasis kaltės nepripažino, nesigailėjo ir neatsiprašė nukentėjusiosios, yra svarbios sprendžiant bausmės individualizavimo klausimą, bet ne sprendžiant dėl padarytos neturtinės žalos dydžio. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija, vadovaudamasi neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, atsižvelgdama į konkrečias bylos aplinkybes ir teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, daro išvadą, kad 300 Eur sudarančios neturtinės žalos priteisimas nukentėjusiajai N. M. atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus bei užtikrina abiejų šalių interesų pusiausvyrą, todėl padidinti priteistinos neturtinės žalos dydį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nukentėjusiosios N. M. atstovės advokatės Ingos Blaževičienės apeliacinį skundą atmesti.