Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, sekretoriaujant J. D.,

teismo posėdyje išnagrinėjo antstolės A. T. teikimą dėl D. P. paskirtos 200 MGL (7530,12 Eur) dydžio baudos pakeitimo kita sankcija.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, prie šios bausmės visiškai pridėta Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. gruodžio 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės neatlikta dalis ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams bei 11714,36 Lt bauda.

Klaipėdos apygardos teisme gautas antstolės A. T. teikimas dėl paskirtos baudos pakeitimo kita sankcija, kuriuo prašoma D. P. paskirtą 200 MGL (7530,12 Eur) dydžio baudą pakeisti areštu arba viešaisiais darbais. Vykdomasis raštas dėl 200 MGL (7530,12 Eur) baudos išieškojimo iš D. P. buvo perduotas antstolės A. T. kontorai, kur buvo pradėti įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo veiksmai. Vykdymo metu nustatyta, kad iš skolininkės D. P. iki šios dienos išieškota 1606,13 Eur baudos, tačiau nuo 2011 m. vasario 2 d. skolininkė skolos nebemoka, vykdymo eiga nesidomi, turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Skolininkė su prašymu baudą pakeisti viešaisiais darbais nesikreipė.

Prokuroras prašo teikimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Pagal BPK 352 straipsnio nuostatas nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. BK 47 straipsnyje numatytais atvejais teismas baudą gali pakeisti kita bausme. BK 47 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, nevykdymas arba netinkamas vykdymas atsiskaitymo nustatyta tvarka ir pan. Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę nelaikytini atvejai, kai nuteistasis nesilaiko ar pažeidžia draudimus, nevykdo ar netinkamai vykdo įpareigojimus, pažeidžia atsiskaitymo tvarką ar neatsiskaito dėl objektyvių priežasčių arba kitų svarbių priežasčių. Objektyviomis priežastimis laikytini atvejai, kai nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo tampa invalidu, suserga liga, išeina vaiko priežiūros atostogų, o moteris – nėštumo ar gimdymo atostogų ir pan., ir dėl šių priežasčių negali vykdyti įpareigojimų arba jų įvykdymas tampa labai sudėtingas pakankamai ilgam laikotarpiui. Kitos svarbios priežastys, kurioms egzistuojant nevertintina, kad asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, yra ligos, ligonio slaugymo ir pan. atvejai, taip pat ir pavieniai smulkūs formalūs pažeidimai.

Apygardos teismas išnagrinėjęs skundą vertina, kad skolininkė nuo 2011 m. vasario 2 d., t. y. jau daugiau nei 5 metus, skolos nebemoka, vykdymo eiga nesidomi, turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Aptartos aplinkybės patvirtina, jog nuteistosios paskirtų įpareigojimų nevykdymo priežastys nėra objektyvios ir pateisinamos, nuteistoji vengia atlikti paskirtą bausmę, todėl teikimas tenkintinas. Apygardos teismas konstatuoja, kad D. P. vengia atlikti bausmę, t. y., būdama perspėta dėl pasekmių, ignoravo teismo paskirtą bausmę ir nevykdė nuosprendžiu paskirto įpareigojimo – sumokėti 200 MGL (7530,12 Eur) dydžio baudą. Nuteistoji vengia atlikti bausmę, kadangi įpareigojimas sumokėti baudą, įvertinus tai, kad nusikalstama veika yra turtinio pobūdžio, ir tai, kad jai skirta straipsnio sankcijoje numatyta švelnesnė bausmės rūšis – bauda, buvo bausmės rūšis, kuria siekta įgyvendinti BK 41 straipsnio tikslus. Akivaizdu, kad objektyvią galimybę mokėti baudą bei domėtis baudos vykdymo eiga ir taip vykdyti teismo paskirtą įpareigojimą ji turėjo, todėl vertintina, kad nuteistoji sąmoningai vengia vykdyti paskirtą įpareigojimą ir toks jos požiūris į paskirtą įpareigojimą pagrįstai leidžia tvirtinti, kad nuteistajai paskirta bausmė – bauda nėra efektyvi, siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų tikslų, todėl bausmė keistina.

D. P. iš 7530,12 Eur (200 MGL) dydžio baudos yra sumokėjusi tik 1606,13 Eur baudos, taigi liko nesumokėta 5923,99 Eur baudos (157 MGL). BK 65 straipsnio 2 dalies a punkte numatyta, kad viena arešto para prilyginama dviejų MGL dydžio baudai, vadinasi, likusi nesumokėta baudos dalis, kuri sudaro 157 MGL, prilyginama 78 arešto paroms.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog yra pakankamas pagrindas teigti, kad nėra galimybių išieškoti D. P. paskirtą baudą, todėl antstolio teikimas tenkintinas ir vadovaujantis BK 65 straipsnio nuostatomis skirtina 78 paros arešto.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsnio 7 dalimi, BK 65 straipsnio 2 dalies a punktu, BPK 352,362 straipsniais,

nutaria:

nuteistajai D. P. Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. vasario 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės dalį – 5923,99 Eur (157 MGL) dydžio baudą, pakeisti į 78 (septyniasdešimt aštuonias) paras arešto, bausmę atliekant areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo D. P. faktinio sulaikymo dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per nutartį priėmusį teismą.