Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-08-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-205-497/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-08-27
Bylos Nr.
1S-205-497/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-38042-2019-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audrius Cininas
Nuteistasis
T. I.
Kategorijos
Skundo Nr. 1S-205-497/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38042-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.17; 2.14.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. rugpjūčio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo T. I. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo T. I. prašymas taikyti baudžiamąjį įstatymą (2019 m. birželio 27 d. įstatymas Nr. XIII-2263), lengvinantį jo teisinę padėtį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. nuosprendžiu T. I. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir T. I. skirta galutinė vienerių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. liepos 7 d.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. nutartimi atmestas nuteistojo T. I. prašymas taikyti baudžiamąjį įstatymą (2019 m. birželio 27 d. įstatymas Nr. XIII-2263), lengvinantį jo teisinę padėtį. Teismas nustatė, kad BK 75 straipsnio 2 ir 4 dalys, lyginant su nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios šio straipsnio redakcijos 1 dalimi (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymas Nr. XIII-653), nelengvina jo teisinės padėties, todėl neturi grįžtamosios galios ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. nuosprendžiu jam paskirta bausmė negali būti švelninama.

Šalies argumentai

3. Nuteistasis T. I. skundu prašo likusią bausmės dalį skirti nesusijusią su laisvės atėmimu. Skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad teismas atmetė jo prašymą, nes jis nenurodė taikytino įstatymo ir nepagrindė aktualios BK 75 straipsnio reakcijos taikymo. Pažymėjo, kad jis yra jauno amžiaus, atliko paskirtos laisvės atėmimo bausmės šešių mėnesių dalį, sutinka gydytis priklausomybes, turi psichikos sutrikimų, praeityje virš dešimties kartų gydėsi (duomenys neskelbtini), vartoja (duomenys neskelbtini), patyrė skausmingų išgyvenimų. Paaiškino, kad netekęs motinos pradėjo be saiko vartoti alkoholį ir save žaloti. Nusikaltimus padarė būdamas neblaivus ir dėl blogos kompanijos įtakos. Nurodė, jog kunigas K. D. sutiko jį priimti gydytis reabilitacijos programoje „Aš esu“. Bausmės atlikimo metu nebuvo baustas.

Atsiliepimas

4. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorė Aušra Zakarkienė atsiliepimu prašo nuteistojo T. I. skundą atmesti. Atsiliepimu iš esmės pritarta teismo argumentams.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas ir teismo nutartis paliktina galioti.

5. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su teikimo bylos medžiaga ir skundo argumentais, sprendžia, kad žemesnysis teismas priėmė teisingą sprendimą atmesti prašymą kaip nepagrįstą, tačiau tai netinkamai argumentavo.

6. BPK 362¹ straipsnio 1 dalies pagrindu įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Pagal šio straipsnio 2 dalį paduodant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi BK 3 straipsnio nuostatomis.

7. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

8. Nuteistasis T. I. skundu iš esmės prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. nutartį panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą – taikyti aktualią BK 75 straipsnio redakciją, kuri, jo vertinimu, lengvina jo teisinę padėti ir atidėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. nuosprendžiu jam paskirtos bausmės vykdymą.

9. Pirmiausia pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas baudžiamajame įstatyme diferencijuojamas pagal asmens amžių: BK 75 straipsnyje reglamentuojamas bausmės vykdymo atidėjimas pilnamečiui, tuo tarpu BK 92 straipsnyje – nepilnamečiui. Nagrinėjamu atveju nusikaltimą, dėl kurio T. I. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. nuosprendžiu, jis padarė (duomenys neskelbtini), t. y. savo gimimo dieną (gimęs (duomenys neskelbtini)). Pažymėtina, kad asmuo laikomas sulaukęs įstatymo nustatyto amžiaus ne jo gimimo, o kitą dieną (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-493/2005), todėl laikytina, kad nuteistasis T. I. savo (duomenys neskelbtini) gimtadienio dieną nusikaltimą padarė būdamas nepilnamečiu. Tai konstatavo ir nuosprendį priėmęs teismas. Atsižvelgiant į tai, sprendžiant įstatymo, lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo klausimą turi būti vertinama ne BK 75 straipsnio, o BK 92 straipsnio grįžtamoji galia.

10. Lietuvos Respublikos Seimas 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263, įsigaliojusiu 2020 m. liepos 1 d., t. y. po T. I. baudžiamosios bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, pakeitė BK 92 straipsnį, tačiau šio straipsnio 2 dalies (kuri reikšminga nagrinėjamu atveju) palyginimas su prieš tai galiojusios šio straipsnio redakcijos 1 dalimi (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymas Nr. XI-1861) nerodo jokių skirtumų: kaip ir prieš tai, nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į tai, BK 92 straipsnio 2 dalis, lyginant su nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios šio straipsnio redakcijos 1 dalimi, nėra lengvinanti veiką padariusio asmens teisinę padėtį, todėl neturi grįžtamosios galios, t. y. negali būti taikoma iki šio įstatymo įsigaliojimo nusikaltimą padariusiam ir atliekančiam bausmę nuteistajam T. I..

11. Paminėtina ir tai, kad pagal konstitucinę jurisprudenciją įstatymų leidėjas, priimdamas teisės aktą, turintį atgalinio veikimo galią, paprastai privalo nustatyti tokių aktų įgyvendinimo tvarkos taisykles, numatyti probleminius klausimus, kurie gali kilti įgyvendinant naujas teisės normas ir kurių sprendimui gali būti reikalingos minėtos taisyklės (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d., 1998 m. liepos 9 d. nutarimai). Tuo tarpu dėl BK 92 straipsnio tai nėra padaryta. Vadinasi, įstatymų leidėjas, priimdamas naują BK 92 straipsnį, nenumatė neriboto jo atgalinio veikimo. Aiškinimas priešingai iš esmės reikštų konstatavimą, kad įstatymų leidėjas, priimdamas BK 92 straipsnį, nesilaikė konstitucinio imperatyvo: teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų (lex non cogit ad impossibilia) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai), nes taikant BK 92 straipsnį atgal be ribų šalies teismai, net ir nesant nuteistųjų prašymų, turėtų iš naujo spręsti bausmių vykdymo atidėjimo klausimą daugelyje baudžiamųjų bylų dėl padarytų nusikalstamų veikų, išnagrinėtų iki 2020 m. liepos 1 d. ir kuriose teisminio nagrinėjimo stadija visose instancijose (pirmosios, apeliacinės, kasacinės) yra pasibaigus. Tokiose bylose turėtų būti priimami nauji teismo baigiamieji aktai, tokie procesai neišvengiamai prailgintų kitų baudžiamųjų bylų nagrinėjimų teismuose laiką ir t. t. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-386-746/2015, 4 punktas).

12. Nuteistojo T. I. skundo argumentai nėra susiję su nagrinėjamu įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo klausimu, o yra reikšmingi sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

13. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas sprendžia, kad BK 92 straipsnio 2 dalis, lyginant su nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios šio straipsnio redakcijos 1 dalimi, nelengvina nuteistojo T. I. teisinės padėties, todėl neturi grįžtamosios galios. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. nuosprendžiu jam paskirta bausmė negali būti švelninama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio 6 dalimi, 364 straipsnio 8 ir 9 dalimis,

nutaria:

Atmesti nuteistojo T. I. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Audrius Cininas