Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Inesai Arbočienei, atsakovui J. K., atsakovo atstovei advokatei Agnei Tuzovaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo J. K. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-217-772/2008 pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui J. K. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, neturtinės žalos priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, materialinio išlaikymo vaikams priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė ieškiniu (t.1, b.l. 1-2), patikslintu ieškiniu (t.1, b.l. 56-60, 69-73; t.3, b.l. 40-44) prašė nutraukti santuoką, sudarytą tarp ieškovės V. K. ir atsakovo J. K., dėl atsakovo J. K. kaltės; priteisti ieškovei iš atsakovo 20.000 Lt neturtinės žalos; po santuokos nutraukimo palikti ieškovei pavardę - K., o atsakovui - K.; padalinti bendrąja jungtine nuosavybe valdytą turtą priteisiant V. K. natūra butą, esantį (duomenys neskelbtini), Jonavoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 110.000 Lt vertės ir automobilį Mazda 121 v/n (duomenys neskelbtini) 2.000 Lt vertės. Kadangi šeima pradinio ieškinio pateikimo dieną (2008 04 16) J. K. atsiskaitomojoje sąskaitoje turėjo 2.949,62 Lt, ieškovė teismo prašė priteisti 2/3 nuo 2.949,62 Lt – 1.966 Lt. Atsakovui J. K. prašė priteisti iš ieškovės V. K. jo daliai tenkančią kompensaciją – 1/3 automobilio „Mazda“ vertės, t.y. 667 Lt, ir kompensaciją tenkančią už 1/3 dalį buto, t.y. 36.666 Lt, iš atsakovo J. K. ieškovei V. K. priteisti piniginę kompensaciją už 2/3 automobilio „BMW“, t.y. 11.279 Lt, nes atsakovas ieškovei nežinant 2008 m. vasario mėn. pardavė automobilį BMW ir tuo sumažino santuokoje įgyto turto vertę. Viso atsakovui tenkanti turto kompensacija užskaičius priešpriešinius reikalavimus – 24.088 Lt. Ieškovė nurodė, kad namų apyvokos daiktus ir kitą kilnojamąjį turtą su atsakovu pasidalijo bendru susitarimu. Nepilnamečių vaikų D. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir E. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą prašė nustatyti su motina V. K., nustatyti vaikų bendravimo su tėvu tvarką pagal ieškovės pasiūlytą grafiką, priteisti iš atsakovo vaikų išlaikymui po 900 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Jonavos rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas santuoką, įregistruotą 2000 m. gruodžio 28 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos CMS, akto įrašo Nr.40, tarp ieškovės V. K. ir atsakovo J. K. nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo atsakovui paliko pavardę “K.“, ieškovei „K.“; nepilnamečių vaikų D. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir E. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatė kartu su motina V. K.; iš atsakovo J. K. priteisė materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir E. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), (indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 str.) periodinėmis išmokomis po 700 Lt kas mėnesį nuo 2008 m. liepos 15 d. iki vaikų pilnametystės. Teismas nustatė tokią atsakovo J. K. bendravimo su vaikais D. K. ir E. K. tvarką : „Pagal tėvo J. K. galimybes, tėvas savaitės viduryje (trečiadienį) po mokyklos ir darželio užsiėmimų pasiima vaikus ir pristato juos namo iki 20 valandos, jei tėvas negali vaikų pasiimti atitinkamą savaitę, jis turi pranešti motinai prieš dvi dienas; kas antrą penktadienį tėvas po mokyklos ir darželio užsiėmimų pasiima vaikus ir pristato juos namo iki sekmadienio 16 val.; vasaros atostogų metu tėvas, prieš savaitę suderinęs su mama konkretų laiką, pasiima vaikus laikotarpiui iki keturių savaičių. Neesant galimybės nustatytu laiku pasiimti vaikus arba pristatyti juos namo, tėvas privalo apie tai informuoti mamą ne vėliau kaip prieš 2 val. Vykstant į keliones, savaitgalių ir atostogų metu tėvas privalo palikti vaikų mamai kontaktinę informaciją – numatomą nakvynės adresą bei telefoną susisiekimui“. Teismas priteisė ieškovei V. K. butą, esantį (duomenys neskelbtini), Jonavoje (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) 115.000 Lt vertės, automobilį (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini), 2.000 Lt vertės, priteisė ieškovei iš atsakovo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ieškinio padavimo teisme dienai (2008 04 16) buvusias pinigines lėšas (2/3 šių lėšų) – 1.767,00 Lt. Iš ieškovės V. K. atsakovui J. K. teismas priteisė piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią mažesnę turto (buto) dalį – 38.333,00 Lt, priteisė iš ieškovės atsakovui piniginę kompensaciją už automobilio MAZDA 212 v/n (duomenys neskelbtini) 1/3 vertės - 667,00 Lt. Užskaičius priešpriešinius reikalavimus, iš ieškovės V. K. atsakovui J. K. teismas priteisė 37.233,00 Lt kompensacijos. Ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo J. K. teismas atmetė. Teismas priteisė valstybei iš atsakovo J. K. 2.956,00 Lt žyminio mokesčio, iš ieškovės V. K. ir iš atsakovo J. K. po 16,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš ieškovės V. K. atsakovui J. K. priteisė 228,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Teismas nusprendė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, sprendė, kad buvo įrodytas vienas atsakovo žiauraus elgesio su ieškove faktas. Liudytojų parodymus dėl ieškovės ir atsakovo neištikimybės teismas laikė prieštaringais. Teismo nuomone, ieškovė neįrodė, kad atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, nesirūpino šeima. Tai, kad atsakovas, 2006 m. gimus antrajam sūnui, išvyko į užsienį dirbti, nelaikė šeimos palikimu ir nesirūpinimu šeima, kadangi atsakovas dirbo, rūpinosi šeima, jo uždirbtomis lėšomis buvo išmokėta paskola bankui už butą. Teismo nuomone, byloje yra įrodymų, kad ieškovė bendravo su kitu vyru, atsakovas bylos nagrinėjimo metu neneigė jog bendravo su kita moterimi. Teismas netenkino ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 20.000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, kadangi konstatavo, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, įvertinęs tėvų turtinę padėtį, sprendė, jog iš atsakovo priteistinas materialinis išlaikymas nepilnamečiams vaikams D. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir E. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), (indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 str.) periodinėmis išmokomis po 700 Lt kas mėnesį. Teismas nustatė, kad ieškovės V. K. pareiginis atlyginimas yra 1.200 Lt, jos pajamos įskaitant atlyginimą, ligos ir motinystės pašalpas už laikotarpį nuo 2008 01 01 iki 2009 02 04 sudarė vidutiniškai 1.105 Lt į mėnesį, o atsakovo J. K. vidutinės pajamos už laikotarpį 2008 11 05 – 2009 02 03 sudarė 9.120 Lt per mėnesį. Kadangi prie vaikų išlaikymo turi prisidėti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, ir nors atsakovo turtinė padėtis atsižvelgiant į jo atlyginimą yra geresnė nei ieškovės, tačiau ieškovė yra sveika, darbinga, gali uždirbti daugiau nei 1.105 Lt į mėnesį, vaikų išlaikymo pareigos teismas tik atsakovui neperkėlė. Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo teismas nurodė, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina atsižvelgiant į vaikų interesus, į tai, kad šalių nepilnamečiai vaikai D. K. ir E. K. gyvena kartu su motina, yra jos prižiūrimi, auklėjami, kad abi šalys sutinka, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų kartu su motina V. K.. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų teismas nustatė, kad santuokos metu ieškovė ir atsakovas 2004 05 26 įsigijo dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), Jonavoje, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir yra registruotas abiejų sutuoktinių vardu. Ieškovė pateikė teismui 2009 01 14 preliminarią išvadą dėl turto vertės, kurioje buto vertė nustatyta 2009 01 13 dienai 110.000 Lt, atsakovas teismui pateikė 2008 11 24 preliminarią turto vertės nustatymo pažymą, kurioje buto vertė nustatyta 2008 11 24 dienai 140.000 Lt. Teismas, atsižvelgdamas į turto vertės nustatymo ataskaitas, VĮ Registrų centras nurodytą buto rinkos vertę pagal unikalų numerį, į vietinio laikraščio skelbimus, nustatė, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), Jonava, vidutinė rinkos vertė bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje yra 115.000 Lt. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad su ieškove lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, ieškovės turtinė padėtis yra blogesnė nei atsakovo, nukrypo nuo sutuoktinių lygių dalių principo ir nusprendė, kad ieškovei V. K. priteistina 2/3 turto vertės, o atsakovui J. K. – 1/3 viso santuokoje įgyto turto vertės. Kadangi butas yra dviejų kambarių, natūra jo padalijimas nėra įmanomas, butas nepritaikytas gyventi ieškovei ir atsakovui kaip atskiras šeimas sudarantiems asmenims, bei siekiant vaikams užtikrinti gyvenimo sąlygas, ieškovei V. K. teismas priteisė visą butą, esantį (duomenys neskelbtini), Jonavoje, o atsakovui J. K. kompensaciją 1/3 buto, esančio (duomenys neskelbtini), Jonavoje, vertės, t.y. 38.333 Lt. Teismas taip pat nustatė, kad santuokos metu šalys įgijo automobilius BMW ir MAZDA. Kadangi atsakovas sutiko su ieškovės nurodyta automobilio MAZDA verte (2.000 Lt), o ieškovė prašė po santuokos nutraukimo automobilį (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini), priteisti jai, teismas iš ieškovės V. K. už automobilį MAZDA atsakovui J. K. priteisė piniginę kompensaciją – 1/3 automobilio vertės – 667,00 Lt. Teismas netenkino ieškovės reikalavimo priteisti jai iš atsakovo piniginę kompensaciją už be jos žinios parduotą automobilį BMW v/n (duomenys neskelbtini) – 11.279 Lt, ir šio turto nedalino, kadangi laikė, jog ieškovė neįrodė, kad 2008 03 07 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis buvo realiai nesudaryta. Teismas nustatė, kad ieškinio padavimo dieną atsakovo sąskaitoje buvo 2.650,40 Lt, kuriuos pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ieškovei V. K. priteisė 2/3 dalis piniginių lėšų - 1.767,00 Lt, o atsakovui priteisė 1/3 dalį piniginių lėšų – 883,46 Lt.

Apeliaciniu skundu (t.3, b.l. 156-159) atsakovas prašo pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei buvo priteistos 2/3 dalys buto, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Jonavoje, automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei piniginių lėšų, ir padalinti turtą lygiomis dalimis - po 1/2 dalį ieškovei ir atsakovui, priteisiant iš atsakovo ieškovei pinigines lėšas – 1.325,20 Lt, o iš ieškovės atsakovui priteisiant pinigines kompensacijas už atsakovui tenkančią buto dalį – 57.500 Lt, bei automobilio dalį – 1.000 Lt, užskaičius šalių priešpriešinius reikalavimus, iš ieškovės priteisti atsakovui 57.174,80 Lt piniginę kompensaciją; teisingai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas; priteisti atsakovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliantas nesutinka su sprendimo dalimi, kuria bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo nuosavybe esantis turtas padalintas ieškovei priteisiant 2/3 šio turto, o atsakovui priteisiant tik 1/3, bei atsižvelgiant į minėtą proporciją atitinkamai priteisiant iš ieškovės atsakovui 37.233 Lt piniginės kompensacijos. Atsakovas taip pat nesutinka su atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės priteisimu, priteisiant atsakovui tik 228 Lt jo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Minėta sprendimo dalis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes teismas netinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas.

Teismas neteisėtai ir nepagrįstai nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir ieškovei priteisė 2/3 turto, o atsakovui priteisė tik 1/3 turto, motyvuodamas, kad su ieškove lieka gyventi nepilnamečiai vaikai ir, kad ieškovės turtinė padėtis yra blogesnė nei atsakovo. Teismas tik formaliai konstatavo šias aplinkybes, neįvardindamas bei nepagrįsdamas byloje esančiais įrodymais, kiek toks nukrypimas yra tikslingas ir būtinas, siekiant apsaugoti ieškovės ir nepilnamečių vaikų interesus, taip pat nenurodė, kokiais kriterijais rėmėsi nustatydamas bendro turto dalis, tenkančias kiekvienai iš šalių, todėl darytina išvada, kad tokiu būdu teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas (LR CK 3.117 str. 3.123 str.). Teismas, padarydamas išvadas dėl ieškovės ir atsakovo bendro turto padalinimo, nenurodė jokių motyvų ir tai laikytina procesinių teisės normų (LR CPK 270 str., 329 str. 2 d. 4 p.) pažeidimu. Ieškovės turtinė padėtis nėra laikytina svarbia aplinkybe, leidžiančia nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. LR CK 3.123 straipsnio 1 dalyje kaip viena iš aplinkybių, kai galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nurodoma kito sutuoktinio turtinė padėtis, kai toks nukrypimas pateisinamas tam tikrų gėrių apsauga, o ne vien tik sutuoktinio turtine padėtimi dėl jo gaunamų pajamų, kurios bet kada gali pasikeisti. Ieškovė turi darbą ir gauna darbo užmokestį, be to ieškovė yra sveika, darbinga, turinti aukštąjį išsilavinimą ir gerą profesiją, todėl turi visas galimybes gauti dar didesnį darbo užmokestį, nei gauna iki šiol. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai. Nepilnamečių vaikų interesai šioje byloje taip pat nėra laikytini svarbia aplinkybe, leidžiančia nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Ieškovės ir atsakovo nepilnamečiams vaikams užtikrinamos tinkamos gyvenimo ir vystymosi sąlygos. Ieškovei sprendimu priteisus butą natūra, nepilnamečiams vaikams užtikrinama pastovi gyvenamoji vieta ir tokiu būdu jų interesai, užtikrinant normalias gyvenimo sąlygas, yra apsaugoti. Atsakovas vaikų išlaikymui moka dideles pinigų sumas - po 700 Lt kiekvienam vaikui per mėnesį, kas sudaro beveik visą sumą, būtiną vaikų poreikių patenkinimui, o taip pat kiekvienam vaikui kas mėnesį moka po 150 Lt investicinio draudimo įmokų. Todėl nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo nėra būtinas ir tikslingas, siekiant apsaugoti ieškovės ir atsakovo nepilnamečių vaikų interesus. Tokios pozicijos analogiškose bylose laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT 2007 05 02 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-177/2007).Teismas nepagrįstai ir neteisėtai priteisė iš ieškovės atsakovui tik 228 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas nenurodė jokių motyvų, kaip paskaičiavo priteistiną iš ieškovės atsakovui jo turėtų advokato išlaidų atlyginimą, o taip pat yra neaišku, kodėl priteista tokia maža bylinėjimosi išlaidų dalis, kas yra laikytina procesinių teisės normų pažeidimu (LR CPK 98, 270 str.). Ieškovės ieškinys buvo patenkintas tik iš dalies, todėl atsakovas įgijo teisę gauti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Atsakovo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti patvirtinantys įrodymai teismui buvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ir minėtos išlaidos sudarė 3.540 Lt. Šis dydis, atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą, vykusių teismo posėdžių ir rengtų procesinių dokumentų skaičių, neviršija LR Teisingumo ministro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių. Teismas iš ieškovės priteisė atsakovui tik 228 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, t. y. tik 6,4 proc. visų atsakovo turėtų advokato pagalbai apmokėti išlaidų. Todėl akivaizdu, jog teismas nevertino bylos sudėtingumo, advokato darbo bei laiko sąnaudų, patenkintų ir atmestų ieškovės reikalavimų apimties ir pobūdžio, taip pat neatsižvelgė į tai, jog nebuvo patenkintas pagrindinis ieškovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės.Teismas padarė ir kitus procesinių teisės normų pažeidimus, kurie turėjo įtakos atsakovo ginčijamos sprendimo dalies neteisėtumui ir nepagrįstumui. Teismas šioje byloje pažeidė šalių lygiateisiškumo (LR CK 17 str.), rungimosi (LR CK 12 str.) ir teisėjų nešališkumo principus (LR CK 21 str.). Bylos nagrinėjimo metu teismas atmesdavo pagrįstus atsakovo prašymus (prašymas parengiamojo teismo posėdžio metu dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, siekiant pasitikslinti buto vertę, nusprendžiant tame pačiame posėdyje pereiti į bylos nagrinėjimą iš esmės; prašymas dėl patekimo į butą, kurio spyną ieškovė buvo pakeitusi, siekiant aprašyti kilnojamuosius daiktus ir išspręsti jų padalijimo klausimą, kai tuo tarpu analogiški ieškovės prašymai buvo tenkinami - prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, jeigu atsakovas visgi būtų pateikęs teismui antrą buto vertinimo ataskaitą). Ieškovės atžvilgiu, nors ji buvo atstovaujama advokatės, teismas buvo labai aktyvus ir net po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos priėmė nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, įpareigodamas ieškovę patikslinti ieškinį, kad ieškovė nurodytų į dalintino turto balansą įtrauktinų atsakovo uždirbtų pajamų sumą. Teismas rinko įrodymus savo iniciatyva net ir po bylos išnagrinėjimo (sprendime nurodyti 2009 03 10 laikraščio „Alio Jonava" skelbimai, kai tuo tarpu byla išnagrinėta 2009 03 06). Iš atsakovo buvo priteista pakankamai didelė laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams suma (net po 500 Lt per mėnesį), kai tuo tarpu tiek priimant pradinį ieškovės ieškinį, tiek patikslintą ieškinį po bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo, t.y. kai bylos nagrinėjimo metu buvo paaiškėjusi tikroji ieškovės turtinė padėtis, teismas atleido ieškovę net nuo 2/3 žyminio mokesčio dalies sumokėjimo.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (t.3, b.l. 164-166) ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime konstatavo, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, leidžiančios remiantis LR CK 3.123 str. nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Apeliantas savo skunde nepaneigė teismo konstatuotų svarbių aplinkybių, savo skundą parėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, kurios priimtos ne analogiškose bylose, esant kitoms faktinėms aplinkybėms. Pirmos instancijos teismas tinkamai sistemiškai aiškino ir taikė CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatą, todėl teisingai parinko turto padalijimo būdą ir padalijo turtą natūra, pripažinęs, jog vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos užtikrinimas ir kiekvieno šeimos nario teisė ir reali galimybė turėti būstą yra reikšmingi kriterijai CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyto reglamentavimo aspektu, kai turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis. Ieškovė ir atsakovas turi du nepilnamečius vaikus, vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Įstatyme yra įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio viena iš užtikrinimo ir įgyvendinimo priemonių yra tinkamo ir pakankamo išlaikymo vaikui teikimas, tačiau išlaikymo vaikui teikimas (gera valia, vykdant įstatyme įtvirtintą tėvų pareigą, ar teismo sprendimu) negali paneigti kitų įstatyme įtvirtintų vaiko teisių ir interesų apsaugos garantijų, taip pat ir įtvirtintos CK 3.123 straipsnio 1 dalyje. Dėl to negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad, teikiant vaikui išlaikymą, CK 3.192 straipsnio 1 dalies, 3.194 straipsnio 1 dalies pagrindais, tėvui (motinai), su kuriuo lieka gyventi vaikai, padalijant santuokinį turtą, negali būti skiriama didesnė turto dalis, remiantis CK 3.123 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu kriterijumi. Be to, vaiko (vaikų) tėvams gyvenant skyrium, vaikas (vaikai) lieka gyventi tik su vienu iš tėvų; nors tai neturi įtakos antrojo tėvo valdžiai - jos apimtis išlieka tokia pati, kaip ir bendro abiejų tėvų ir vaiko (vaikų) gyvenimo atveju, tačiau, nepaisant įstatyme įtvirtintos skyrium gyvenančių tėvų teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams tęstinumo ir lygybės, praktiškai didžioji dalis atsakomybės už vaiko auginimą tenka tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnametis vaikas. Nukrypimas nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus ir tuo pagrindu skiriant tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, didesnę turto dalį, pateisinama jam tenkančia didesne našta, auginant ir ugdant šalių nepilnamečius vaikus. Ieškovės nuomone, apeliantas visiškai nepagrįstai skundžia sprendimo dalį, kuria jam buvo priteista 228 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Santuokos nutraukimo byloje pagrindinis reikalavimas yra santuokos nutraukimas, tuo tarpu visi kiti šį klausimą lydintys ir įstatymo pagrindu privalomai spręstini klausimai yra išplaukiantys iš pirmojo ir su juo tiesiogiai susiję, nors ir apmokestinami žyminiu mokesčiu bendra tvarka. Atsakovas priešieškinio byloje nepateikė, nors teismas pabrėžtinai akcentavo tokią galimybę, todėl bylinėjimosi išlaidos buvo paskirstytos tarp šalių remiantis CPK nuostatomis ir teismine praktika. Apelianto argumentus, jog teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo, šalių rungimosi ir teisėjų nešališkumo principus, ieškovė laiko nepagrįstais. Atsakovą byloje atstovavo advokatas, todėl atskirus procesinius veiksmus, kuriuos apeliaciniame skunde nurodė apeliantas, kaip pagrindžiančius pažeistas jo teises, jis turėjo teisę skųsti CPK nustatyta tvarka, tačiau nei vieną kartą tuo nepasinaudojo.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovas prašė jo apeliacinį skundą patenkinti, pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. sprendimą, ieškovės atstovė – apeliacinį skundą atmesti. Ieškovės atstovė pareiškė nuomonę, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas byloje procesinį sprendimą, turėtų dalijamą bendrą turtą vertinti rinkos kainomis, galiojančiomis šio teismo sprendimo ar nutarties priėmimo dieną.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstosios teismo sprendimo dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir atitikti materialiosios ir proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.). Apeliantas nurodo, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. sprendimas yra iš dalies nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas nepagrįstai nukrypo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, be pagrindo priteisė ieškovei 2/3 dalis santuokoje įgyto turto, o atsakovui tik 1/3 dalį šio turto, ieškovui priteisė nepagrįstai mažai išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o taip pat, nagrinėdamas bylą, pažeidė visą eilę civiliniame procese įstatymais įtvirtintų principų. Todėl teisėjų kolegija sprendžia tik dėl šių apeliaciniame skunde nurodytų teismo sprendimo nepagrįstumo bei neteisėtumo pagrindų.

Įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo turto lygių dalių principo leidžiama nukrypti tik konkrečiai įstatyme numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 1 ir 2 dalys). CK 3.123 straipsnio 1 dalis numato, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Jonavos rajono apylinkės teismas, kaip nurodė sprendime, remdamasis CK 3.123 straipsniu, atsižvelgdamas į tai, kad su ieškove lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, ieškovės turtinė padėtis yra blogesnė nei atsakovo, nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Tačiau sprendime teismas nenurodė, kokiais įrodymais remdamasis jis pripažįsta, jog ieškovės turtinė padėtis yra blogesnė nei atsakovo. Taigi teismas tik formaliai konstatavo esant tokią aplinkybę. Ieškovė yra sveika, išsilavinusi, darbinga, galinti gauti normaliam gyvenimui reikalingas pajamas. Kad atsakovas dirba Norvegijoje, gaudavo nemažas pajamas, dar nereiškia, kad jos tokios bus ir ateityje, todėl jo turtinė padėtis negali būti vertinama kaip žymiai geresnė nei ieškovės. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas, nukrypdamas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, neturėjo pagrindo pripažinti, kad tai yra būtina atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus. Teismas, priteisdamas iš atsakovo išlaikymą dviem vaikams po 700 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, turėjo atsižvelgti į tai, kad jau pats tokio dydžio išlaikymas užtikrina vaikų interesus, ir kad nėra būtina ieškovei skirti didesnę kito turto dalį.

Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog byloje nėra nustatyta priežasčių, įgalinančių nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl pirmosios instancijos teismo nustatytas turto padalijimas nelygiomis dalimis laikytinas nepagrįstu ir nepateisinamai pažeidžiančiu atsakovo teises ir teisėtus interesus. Nurodytų argumentų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl santuokoje įgyto ir dalintino turto dalių nustatymo pakeistina, šį turtą bylos šalims padalijant lygiomis dalimis – po ½ dalį.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CK 3.119 straipsnio nuostatas, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, t.y. priimant sprendimą (nutartį) apeliacinės instancijos teisme, nes nuo tokio sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo laikoma, jog baigėsi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pripažįsta, kad dalintino buto (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 90000 Lt. Tai patvirtina ieškovės atstovės pateikta turto vertintojų išvada dėl turto vertės (b.l.172, t. III). Nors pirmosios instancijos teismas tą patį butą, priimdamas 2009 03 20 sprendimą vertino 115000 Lt, to neginčijo nei viena šalis, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visiems žinomą aplinkybę, kad nekilnojamojo turto kainos 2009 metais mažėjo, pripažįsta, kad turto vertintojų nurodyta buto kaina yra tokia, kokius duomenis pateikė ieškovė.

Atsakovui nereikalaujant padalinti santuokoje įgyto turto kitokiu būdu, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, t.y. ieškovei priteisti butą, automobilį ir dalį turėtų pinigų, o atsakovui – piniginę kompensaciją už ieškovei priteisiamą butą ir automobilį, teisėjų kolegija sprendžia tik dėl piniginės kompensacijos dydžio.

Ieškovei priteisus visą 90000 Lt vertės butą ir 2000 Lt vertės automobilį, atsakovui priteistina šio turto vertės ½ dalies dydžio piniginė kompensacija, t.y. 46000 Lt. Kadangi lygiomis dalimis dalintinos ir atsakovo sąskaitoje ieškinio padavimo metu buvusios piniginės lėšos 2949,62 Lt, ieškovei iš atsakovo priteistina 1474,81 Lt. Įskaičius tarpusavyje šalių mokėtinas viena kitai sumas, iš ieškovės atsakovui priteistina 44525,19 Lt piniginė kompensacija (46000-1474,81=44525,19).

Pakeitus sprendimo dalį dėl turto tarp šalių padalijimo, keistina ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių tvarka. Teisėjų kolegija ne tik naujai paskirsto tarp šalių bylinėjimosi išlaidas, bet ir pripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovui tik 228 Lt jo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Taip vertinti leidžia vien jau tas faktas, jog teismas sprendime nemotyvavo, kodėl iš 3540 Lt advokato pagalbai apmokėti turėtų išlaidų priteisia tik 228 Lt. Teismas privalėjo nurodyti motyvus, dėl ko jis priteisia tokią sumą.

Nuspręsdama dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo , teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad santuokos nutraukimo byloje pagrindinis reikalavimas yra santuokos nutraukimas, tuo tarpu visi kiti šį klausimą lydintys ir įstatymo pagrindu privalomai spręstini klausimai yra išplaukiantys iš pirmojo ir su juo tiesiogiai susiję, nors ir apmokestinami žyminiu mokesčiu bendra tvarka. Santuokos nutraukimas dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kada ieškovė buvo prašiusi santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, reiškia bylos išnagrinėjimą taip, kad sprendimas priimamas ne vien tik ieškovės naudai. Šio teismo priimto sprendimo įvertinimui neturi įtakos visų kitų kartu su santuokos nutraukimu nagrinėtų klausimų išsprendimo modifikacijos (išlaikymo vaikams, bendravimo su vaikais nustatymo tvarkos, bendro turto padalijimo variantai ir pan.). Be to nebuvo patenkintas ir ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą. Todėl bylinėjimosi išlaidų klausimą teisėjų kolegija išsprendžia vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pripažindama, kad bylinėjimosi išlaidos tarp šalių šioje byloje turėtų būti paskirstytos lygiomis dalimis, t.y. kiekvienai priteista iš kitos šalies po pusę turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas 2009 02 23 nutartimi (b.l. 65-66, t. III) paskaičiavo žyminį mokestį, kurį privalėjo sumokėti ieškovė, nustatė, kad jos ieškinio reikalavimai turėtų būti apmokėti iš viso 3376 Lt žyminiu mokesčiu (118 Lt už santuokos nutraukimą ir kitus privalomus išspręsti nutraukiant santuoką klausimus, 2658 Lt už reikalavimus padalinti santuokoje įgytą turtą ir 600 Lt už reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą). Ieškovė sumokėjo 1/3 dalį šio mokesčio, t.y. 1125 Lt, o nuo 2/3 dalių šio mokesčio, t.y. 2250 Lt , teismas ieškovę 2009 02 27 nutartimi atleido (b.l.76-77, t. III). Ieškovei patikslintu ieškiniu prašant, patenkinus iš dalies reikalavimą nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, iš atsakovo ieškovei turėtų būti priteista pusė jos sumokėto žyminio mokesčio, t.y. 59 Lt, o iš dalies patenkinus reikalavimus dėl turto padalijimo, ieškovei paskyrus turto už 47474,81 Lt, jai iš atsakovo turėtų būti priteista 1424,24 Lt žyminis mokestis, iš viso 1483,24 Lt. Kadangi ieškovė sumokėjo tik 1/3 dalį žyminio mokesčio, tokia dalis sumokėto žyminio mokesčio iš atsakovo priteistina ieškovei – 494,41 Lt. 2/3 dalys žyminio mokesčio – 988,83 Lt, nuo kurio ieškovė buvo teismo atleista, priteistina iš atsakovo į valstybės biudžetą. Į valstybės biudžetą iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis už reikalavimą priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams – 1512 Lt (1400Ltx36x3:100=1512Lt), nuo kurio ieškovė atleista.

Jonavos rajono apylinkės teismo nepagrįsto sprendimo dalis, kuria iš ieškovės atsakovui buvo priteista tik 228 Lt advokato pagalbai apmokėti turėtų išlaidų, pakeistina ir priteistina ½ dalis tokių išlaidų, t.y. 1770 Lt ( 3540Lt :2=1770 Lt; b.l. 86, t.II).

Iš ieškovės atsakovui taip pat priteistinos ir jo turėtos išlaidos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Kadangi teisėjų kolegija tenkina apeliacinį skundą, iš ieškovės atsakovui priteistinas jo sumokėtas paduodant apeliacinį skundą žyminis mokestis 598,26 Lt, o ieškovės prašymas priteisti jai advokato, atstovavusio ją nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, pagalbai apmokėti turėtas išlaidas netenkintinas.

Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas padarė ir kitus procesinių teisės normų pažeidimus, kurie turėjo įtakos atsakovo ginčijamos sprendimo dalies neteisėtumui ir nepagrįstumui, o būtent byloje pažeidė šalių lygiateisiškumo (LR CK 17 str.), rungimosi (LR CK 12 str.) ir teisėjų nešališkumo principus (LR CK 21 str.). Tokią nuomonę apeliantas grindžia tuo, kad bylos nagrinėjimo metu teismas atmesdavo pagrįstus atsakovo prašymus (prašymas parengiamojo teismo posėdžio metu dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, siekiant pasitikslinti buto vertę, nusprendžiant tame pačiame posėdyje pereiti į bylos nagrinėjimą iš esmės; prašymas dėl patekimo į butą, kurio spyną ieškovė buvo pakeitusi, siekiant aprašyti kilnojamuosius daiktus ir išspręsti jų padalijimo klausimą, kai tuo tarpu analogiški ieškovės prašymai buvo tenkinami - prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, jeigu atsakovas visgi būtų pateikęs teismui antrą buto vertinimo ataskaitą). Ieškovės atžvilgiu, nors ji buvo atstovaujama advokatės, teismas buvo labai aktyvus ir net po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos priėmė nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, įpareigodamas ieškovę patikslinti ieškinį, kad ieškovė nurodytų į dalintino turto balansą įtrauktinų atsakovo uždirbtų pajamų sumą.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti, jog pirmosios instancijos teismas padarė atsakovo nurodytus kitus procesinių teisės normų pažeidimus, nes dėl teisėjos šališkumo nušalinimas nebuvo jai reiškiamas, o teismo procesiniai veiksmai, kuriuos paminėjo apeliaciniame skunde atsakovas, teisėjų kolegijos nuomone, nebuvo neteisėti ir tendencingai nukreipti prieš ieškovą.

Dėl paminėtų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas. (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą patenkinti.

Pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. sprendimo dalį, kuria padalintas šalių santuokoje įgytas turtas, ir išdėstyti ją taip:

Santuokoje šalių įgytą turtą padalinti lygiomis dalimis.

Priteisti ieškovei V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 90000 Lt (devyniasdešimties tūkstančių litų) vertės butą Nr. 7, (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 45000 Lt (keturiasdešimt penkių tūkstančių litų) piniginę kompensaciją už butą Nr. 7, (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 2000 (dviejų tūkstančių litų) vertės automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) piniginę kompensaciją už automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ½ dalį 2008 04 16 turėtų bendrąja sutuoktinių nuosavybe laikomų lėšų - 1474,81 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt keturis litus ir 81 centą).

Įskaičius tarpusavyje šalių mokėtinas viena kitai sumas, laikyti, kad iš ieškovės V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) priteista iš viso 44525,19 Lt (keturiasdešimt keturių tūkstančių penkių šimtų dvidešimt penkių litų ir 19 centų) piniginė kompensacija.

Priteisti iš atsakovo J. K. , a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 494,41 Lt (keturis šimtus devyniasdešimt keturis litus ir 41 centą) bylinėjimosi išlaidų – žyminį mokestį, sumokėtą paduodant ieškinį.

Priteisti iš atsakovo J. K. , a.k. (duomenys neskelbtini) 2500,83 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų ir 83 centus) žyminį mokestį į valstybės biudžetą.

Priteisti iš ieškovės V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 1770 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus septyniasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų – advokato pagalbai apmokėti turėtų išlaidų.

Priteisti iš ieškovės V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 598,26 Lt (penkis šimtus devyniasdešimt aštuonis litus ir 26 centus) sumokėtą žyminį mokestį paduodant apeliacinį skundą.

Priteisti iš V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) po 16,50 Lt (šešiolika litų ir 50 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. sprendimo dalį dėl šalių santuokos nutraukimo, pavardžių po santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, vaikų išlaikymo, neturtinės žalos nepriteisimo palikti nepakeistą.