Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2013-07-10 · Civilinė byla Nr. 2-1107-729/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-07-10
Bylos Nr.
2-1107-729/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurgita Grigonienė
Atsakovas
R. P.
Ieškovas
UADB „I. G.“
Kategorijos
  • 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1107-729/2013Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00707-2013-1Procesinio sprendimo kategorija: 73.2.6.1. (S)
KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 10 d.Klaipėda
Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Jurgita Grigonienė,sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,dalyvaujant ieškovės atstovui Daumantui Kavoliūnui,atsakovui R. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pagal ieškovės UADB „I. G.“ ieškinį atsakovui R. P. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė UADB „I. G.“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 2 094,57 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2010-02-02 ieškovė ir atsakovas sudarė Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 07 0416607 (toliau – Draudimo sutartis), kuria buvo apdrausta transporto priemonės „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė. Pagal draudimo sutarties 1.5.6. punktą nustatyta, kad draudimo rizika įvertinta ir įmoka apskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė nėra ir nebus naudojama asmens, kurio vairavimo stažas mažesnis nei 6 metai. 2010-11-15 eismo įvykio metu L. P., vairuodamas atsakovui priklausantį automobilį, atsitrenkė į dviratininką ir jį sužalojo. Išnagrinėjus minėto autoįvykio aplinkybes buvo nustatyta, kad draudimo sutartimi apdraustą transporto priemonę vairavo asmuo, kurio vairavimo stažas mažesnis nei 6 metai, t.y. 5 mėnesiai (L. P. vairuotojo pažymėjimas galioja nuo 2010-06-16). Kadangi eismo įvykio metu buvo sužalotas žmogus, už jo gydymą Klaipėdos teritorinei ligonių kasai pagal 2011-01-24 pretenziją Nr. T1-33-1050/10 išmokėjo 4 189,15 Lt draudimo išmoką. Vadovaujantis LR Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu Nr. 122 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 62.2. punktu, atsakovas turi atlyginti ieškovei pusę jos sumokėtos draudimo išmokos, t.y. 2 094,57 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas R. P. atsiliepime į ieškinį su jo reikalavimais nesutiko. Prašė taikyti vienerių metų ieškininės senaties terminą, kurį, jo manymu, ieškovė yra praleidusi, o jei tai nebūtų galima, prašė atsižvelgti į tai, kad ieškovė iki pat ieškinio pateikimo deramai jo neinformavo, kad jis yra skolingas dėl šio įvykio, tiesiogiai nukentėjusiajam padarytą žalą jis yra sūnaus vardu atlyginęs, šeimos finansinė padėtis šiuo metu kukli ( žmona bedarbė, sūnus studentas).

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė savo ieškinio reikalavimus, pažymėjo, kad vienerių metų ieškinio senaties termino nepraleido, nes jis regresinių prievolių vykdymo atžvilgiu skaičiuojamas nuo draudimo išmokos išmokėjimo dienos, o ji, kaip matyti iš bankinio išrašo, išmokėta tik 2012-04-27, kadangi tik tada iš Klaipėdos r. PK buvo gautas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Drausdamas transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę, atsakovas pats pasirinko pigiausią draudimo variantą ir neįsigilino, kokios sąlygos jam yra keliamos, kad ši apsauga galiotų be papildomų išlygų. Atsakovui buvo išsiųsta pretenzija dėl dabar prašomos priteisti sumos sumokėjimo, o kad ji nėra labai informatyvi ir net atsakovui raštu paprašius informuoti, tai nebuvo padaryta, ieškovės atstovas pripažino.

Šalies argumentai

Atsakovas teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies. Jis prašė, esant įstatyminei galimybei, taikyti ieškinio senaties terminą, nes ikiteisminis tyrimas jo sūnui L. P. susitaikius su nukentėjusiuoju A. V., buvo nutrauktas 2011-05-27, o ieškinys yra pareikštas praėjus beveik dviems metams. Atsakovas neginčijo gavęs ieškovės 2012-06-05 pretenziją, tačiau nurodė iš jos teksto nesupratęs, už ką prašoma sumokėti 2 094,57 Lt, todėl 2012-06-21 raštu atsakęs ieškovei, kad l.Pocius susitaikė su nukentėjusiuoju ir atlygino jam turtinę bei neturtinę žalą, sumokėdamas 1400,00 Lt, todėl pretenziją laiko nepagrįsta. Be to, atsakovas nurodė, kad ieškovei delsiant aiškiai įvardinti savo reikalavimus, jo šeima apsisprendė pasiimti 12 000,00 Lt paskolą automobiliui pirkti, kurią dabar moka dalimis, sūnus yra Klaipėdos universiteto studentas, žmona bedarbė, jis vienas išlaiko šeimą, todėl prašė ieškinio tenkinimo atveju bent sumažinti priteistiną iš jo sumą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad R. P. ir UADB „I. G.“ 2010-02-02 sudarė Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 07 0416607, kuria buvo apdrausta transporto priemonės „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė (b.l.8-9). Iš 2011-05-25 Klaipėdos rajono apylinkės prokurorės Astos Brigevičienės nutarimo nutraikti ikiteisminį tyrimą kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius nustatyta, kad dėl L. P., vairavusio automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas dviratininkas A. V. (b.l.10-11). L. P. vairuotojo pažymėjimas galioja nuo 2010-06-16 (12 b.l.). 2011-01-24 Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė UADB „I. G.“ pretenziją dėl 4 189,15 Lt žalos atlyginimo (13-14 b.l.), pagrįstą A. V. suteiktų gydymo paslaugų kainos paskaičiavimu (15 b.l.). 2012-04-27 UADB „I. G.“ pagal šią pretenziją Klaipėdos teritorinei ligonių kasai išmokėjo 4 189,15 Lt dydžio draudimo išmoką (b.l. 16). Ieškovas 2012-06-05 raštu kreipėsi į atsakovą dėl 50 proc. žalos atlyginimo (17 b.l.), iš atsakovo 2012-06-21 atsakymo matyti, kad jis nesuprato, kokią žalą turi atlyginti (29 b.l.) ir per nustatytą terminą žalos neatlygino. Iš 2011-02-25, 2011-08-17, 2011-12-14, 2012-03-13 UADB ‚I. G.“ užklausimų Klaipėdos r. PK viršininkui dėl byloje priimto procesinio sprendimo ir 2013-03-28 atsakymo, gauto UADB ‚I. G.“ 2012-04-06, matyti susižinojimo dėl šio įvykio seka ( b.l.). Iš Klaipėdos teritorinės darbo biržos pažymos nustatyta, kad B. P. nuo 2013-03-14 yra bedarbė ( b.l.). Iš Klaipėdos Universiteto pažymos nustatyta, kad L. P. studijuoja šioje aukštojoje mokykloje ( b.l.). Iš 2013-03-22 asmeninės kredito linijos sutarties tarp Swedbank AB ir R. P. nustatyta, kad jam suteiktas 12 000,00 Lt kredito limitas vartojimo reikmėms ( b.l.). Iš Sodros duomenų matyti, kad R. P. dirba ir kokios yra jo pajamos (35-37 b.l.).

Nagrinėjamos bylos dalykas yra draudiko subrogacinės teisės (nukentėjusio asmens teisių perėjimo draudikui), esant privalomojo draudimo civiliniams teisiniams santykiams, įgyvendinimo klausimas, t.y. ieškovas (draudikas) mano, jog išmokėjęs nukentėjusiajam asmeniui draudimo išmoką, jis turi atgręžtinio reikalavimo teisę draudėjui, o atsakovas (draudėjas) su tuo nesutinka.

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, jog 2010-11-15 eismo įvykio metu L. P. vairuojama transporto priemonė „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į dviratininką ir jį sužalojo. Tai, kad eismo įvykio kaltininkas yra L. P., neginčijamai įrodo Klaipėdos rajono apylinkės prokurorės Astos Brigevičienės nutarimo nutraikti ikiteisminį tyrimą kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, pagrįstas ir paties kaltininko prisipažinimu. Taip pat byloje šalys neginčijo eismo įvykio metu Klaipėdos teritorinės ligonių kasos nustatytos žalos dydžio – 4 189,15 Lt. Tačiau šalys nesutaria dėl atgręžtinio reikalavimo teisės apimties ir terminų, per kuriuos ji gali būti įgyvendinta, todėl tai ir aptartina plačiau.

Dėl ieškinio senaties

Lietuvos Respublikos CK 1.125 str. 7 d. nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams, o CK 1.127 str. 4d. įtvirtinta, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Byloje surinkta visa seka dokumentų, įrodančių, kad nors eismo įvykis, kurio metu padarytą žalą dabar reikalaujama atlyginti, įvyko 2010-11-15, iki 2012-04-06 ieškovas neturėjo ikiteisminio tyrimo institucijų valdomų duomenų apie ikiteisminio tyrimo dėl šio įvykio pabaigą. Gavus šiuos duomenis, 2012-04-27 buvo pervesta 4 189,15 Lt draudimo išmoka Klaipėdos teritorinei ligonių kasai ( įvykdyta pagrindinė prievolė), ir, nepraėjus nuo šios dienos vieneriems metams, kreiptasi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo. Ieškinys teisme užregistruotas 2013-04-29 (pirmadienį), todėl pagal Lietuvos Respublikos CPK 74 str. 5d. nuostatas laikomas pateiktu nepraleidus termino, užsibaigiančio 2013-04-27, o greičiausiai buvo paštui įteiktas ir dar diena kita anksčiau, tik byloje nėra išsaugotas tai patvirtinantis vokas su pašto antspaudu. Bet kokiu atveju, ieškinio senačiai taikyti pagrindo šioje byloje nėra.

Dėl atgręžtinio reikalavimo apimties.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 str. 2 d. nurodyta, jog jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu Nr. 122, 62.2 p. nustatyta, jog draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Tarp šalių 2010-02-02 sudarytoje Draudimo sutarties 1.5.6 p. nurodyta, jog draudimo rizika yra įvertinta ir įmoka apskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė nėra ir nebus naudojama asmens, kurio vairavimo stažas mažesnis nei šešeri metai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog eismo įvykio kaltininko L. P. vairavimo stažas buvo mažesnis nei šešeri metai. Ieškovas apie tai, kad transporto priemonė „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudoti perduota asmeniui, neatitinkančiam Draudimo sutarties sąlygų informuota nebuvo. Tai teismo posėdžio metu patvirtino ir atsakovas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, jog draudėjas (atsakovas) netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, todėl draudikas (ieškovas) turi atgręžtinio reikalavimo teisę draudėjui dėl išmokėtos draudimo išmokos, t.y. reikalauti grąžinti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos.

TPVCAPDĮ 22 str. 2 d. nurodyta, jog draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką.

Nagrinėjamoje byloje priteistinos žalos dydis mažintinas šiais pagrindais:

Draudėjo padarytas pareigų pažeidimas – nepranešimas apie draudimo rizikos padidėjimą (automobilio perdavimas naudoti asmeniui, kurio vairavimo stažas mažesnis nei 6 metai) laikytinas vienu iš lengviausių pažeidimų, numatytu Draudimo sutarties 1.5.6 p. Tokia išvadą leidžia daryti galimų draudėjo pažeidimų, nurodytų minėtame punkte, analizė. Be to, atsakovui pranešus apie draudimo rizikos padidėjimą, atlygintinos žalos dydis (draudimo išmoka) nebūtų sumažėjęs, ieškovas teritorinei ligonių kasai visais atvejais būtų išmokėjęs tokio paties dydžio draudimo išmoką.

Draudėjas, įvykus autoįvykiui, pats ir skubiai ( iki ikiteisminio tyrimo nutraukimo) ėmėsi priemonių atlyginti tiesiogiai nukentėjusiajam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, sumokėjo jam 1400,00 Lt, tokiu būdu ženkliai sumažindamas draudiko išlaidas pagal šį draudiminį įvykį.

Draudiko pretenzija, pareikšta draudėjui praėjus vieneriems metams septyniems mėnesiams nuo autoįvykio ir vieneriems metams nuo nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą priėmimo, teismo vertinama kaip neišsami, formali, nesuteikianti draudėjui – silpnesnei draudimo sutarties kaip vartojimo sutarties šaliai pakankamos ir aiškios informacijos dėl prašomos sumokėti sumos pagrindo. Taip pat kartu su pretenzija jam nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys tokio reikalavimo pagrįstumą ( teritorinės ligonių kasos pretenzija, žalą patvirtinantys dokumentai ir įrodymai, kad draudikas yra atsiskaitęs pagal šią pretenziją). Kad draudėjas būtent dėl šių pretenzijos trūkumų jos nepripažino ir neatlygino geruoju iki teismo, patvirtino ir jo nedelsiant parašytas atsakymas draudikui, į kurį nebuvo atsakyta. Šios aplinkybės, o taip pat ir tai, kad draudikas, nieko neatsakęs draudėjui tik dar po beveik metų laiko kreipėsi į teismą su ieškiniu, lėmė draudiko neinformuotumą, dėl kurio jis buvo įtrauktas į civilinės bylos procesą su visais jo nepatogumais ir išlaidomis, užuot geranoriškai ir bendradarbiaujant išsprendus žalos atlyginimo klausimą ikiteismine tvarka. Teisinga ir draudiko pastaba, kad jis ir kreditą per šį nežinios laikotarpį pasiėmė, nežinodamas, ar draudikas beturės jam kokių reikalavimų, ar ne, ir dabar jam išties yra finansiškai sunkiau vykdyti ir kreditinius įsipareigojimus, ir atsiskaityti su ieškovu vienu metu, turint omenyje ir gana įtemptą atsakovo finansinę situaciją ( dirba vienas šeimoje, išlaiko bedarbę žmoną ir studentą sūnų).

Visi šie pagrindai negali pašalinti draudiko atsakomybės pagal tarp šalių 2010-02-02 sudarytą Draudimo sutartį, tačiau priteistinos žalos dydis mažintinas nuo 50 proc. iki 25 proc., t.y. iki 1047,00 Lt.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. l d.). Todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str.).

LR CPK 93 str. 2 d. nustatyta, jog jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, įvertindamas tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šioje byloje bylinėjimosi išlaidas sudaro 72,00 Lt žyminis mokestis, 11,49 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 363,00 Lt ieškovo patirtų kelionės išlaidų. Dėl pastarųjų išlaidų pasakytina, kad jos yra akivaizdžiai ir neproporcingai per didelės, kadangi pati byla nebuvo labai ilgai trunkanti, įvyko tik du posėdžiai (parengiamasis ir teismo), taigi atsakovas niekaip nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas (draudėjas), būdamas silpnesnė vartojimo sutarties (draudimo sutarties) šalis, neturėtų taip brangiai mokėti už ieškovo pasirinktą verslo organizavimo formą, dėl kurios ieškovas neturi atstovų Lietuvos Respublikos regionuose ir siunčia atstovus į teismo posėdžius iš Vilniaus taip pat ne pigesniu viešuoju, o privačiu autotransportu. Įvertinus visas šias aplinkybes, iš atsakovo atstovui priteisiama ½ sumokėto žyminio mokesčio ir 150,00 Lt kelionės išlaidų, o valstybei – 11,49 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 1 047,00 Lt (vieną tūkstantį keturiasdešimt septynis Lt 00 cnt) žalos atlyginimo, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2013-04-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 36,00 Lt žyminio mokesčio ir 150,00 Lt kelionės išlaidų, iš viso – 183,00 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt tris lt 00 cnt) bylinėjimosi išlaidų ieškovo UADB „I. G.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš atsakovo R. P. 11,49 Lt ( vienuolika Lt 49 cnt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, SWEDBANKAS AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jurgita Grigonienė