Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-07-21 · Civilinė byla Nr. 2S-1540-866/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-07-21
Bylos Nr.
2S-1540-866/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-09649-2022-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Pikelienė
Pareiškėjas
R. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1540-866/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09649-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5.; 3.1.14.8.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (pareiškėjos) R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. P. skundą dėl 2022 m. vasario 24 d. sprendimo panaikinimo dėl drausmės bylos neiškėlimo advokatui G. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja R. P. (toliau – ir pareiškėja, apeliantė) pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti Lietuvos advokatūros 2022 m. vasario 24 d. sprendimą dėl drausminės bylos neiškėlimo advokatui G. G..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi atsisakė priimti R. P. skundą dėl sprendimo panaikinimo.

3. Teismas nurodė, kad Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2022 m. vasario 24 d. sprendimas, kuriuo nuspręsta nekelti advokatui G. G. drausmės bylos, nėra susijęs su ieškovės teisėmis ar pareigomis, nepažeidžia jokių įstatymų saugomų interesų, todėl ieškinio tenkinimas negali ieškovei sukelti objektyvių teisinių padarinių.

4. Teismas nurodė, kad ginčo dalykas civilinėje byloje gali būti tik toks Lietuvos advokatūros organo priimtas sprendimas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisinius padarinius. Teismas sprendė, kad šiuo atveju ieškovės R. P. skundas dėl Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2022 m. vasario 24 d. sprendimo yra atsisakytinas priimti kaip nenagrinėtinas teisme.

5. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsisakymas iškelti drausmės bylą advokatui neriboja pareiškėjos galimybės ginti, jos manymu, advokato veiksmais pažeistas ieškovės teises įstatymo nustatyta tvarka ir būdais (pvz., reikalauti atlyginti advokato veiksmais padarytą žalą, paduodant teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo).

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Atskiruoju skundu pareiškėja R. P. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsi iš esmės. Nurodo, kad Lietuvos advokatūros sprendimas neiškelti advokatui G. G. drausminės bylos yra susijęs su pareiškėjos pažeistomis teisėmis ir pareigomis, kadangi advokatas akivaizdžiai teikė antrinę teisinę pagalbą nekokybiškai, o Lietuvos advokatūros advokatų taryba, toliau sąmoningai, neteisingai ir šališkai vertindama advokato veiksmus, neteisėtai ir piktybiškai pažeidžia pareiškėjos teises.

7. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti skundžiamo advokatų tarybos sprendimo įtaką pareiškėjos subjektinėms teisėms ir pareigoms bei tik padaręs išvadą, kad skundžiamas Advokatų tarybos sprendimas pareiškėjai nesukelia jokių teisių ir pareigų, tokį pareiškėjos skundą galėjo atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nuspręsta atsisakyti priimti R. P. skundą dėl Lietuvos advokatų tarybos 2022 m. vasario 24 d. sprendimo dėl drausminės bylos neiškėlimo advokatui G. G. panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Nustatyta, kad 2021 m. vasario 25 d. Šiaulių apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-37-875/2021 atmetė pareiškėjos apeliacinį skundą dėl 2020 m. spalio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų priimto nuosprendžio, kuriuo pareiškėja pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje. Pareiškėja teigia, kad 2021 m. kovo 9 d. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su prašymu skirti antrinę teisinę pagalbą kasaciniam skundui paduoti, tarnyba 2021 m. balandžio 22 d. sprendimu kasaciniam skundui baudžiamojoje byloje parengti paskyrė advokatą G. G.. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. birželio 18 d. nutartimi nuteistosios R. P. kasacinį skundą priimti atsisakė ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Pareiškėja teigia, kad 2021 m. spalio 14 d. raštiškai kreipėsi į Lietuvos advokatūrą dėl advokato G. G. nekokybiškai teiktos antrinės teisinės pagalbos dėl netinkamai parengto kasacinio skundo, prašydama įvertinti advokato veiksmus, kvalifikaciją, kompetenciją, tačiau 2022 m. kovo 18 d. registruotu paštu gavo 2022 m. vasario 24 d. Lietuvos advokatų tarybos sprendimą, kuriuo drausminės bylos advokatui G. G. nuspręsta neiškelti.

12. Atskirajame skunde R. P. pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą iš esmės įrodinėja, tuo, kad nebuvo išnagrinėtos visos faktinės aplinkybės, be to, Lietuvos advokatų tarybos sprendimas daro įtaką pareiškėjos teisėms ir pareigoms. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pareiškėjos vertinimu nesutinka.

13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje yra įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnis), tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir galimi tam tikri šios teisės apribojimai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-687/2018 ir joje nurodytą EŽTT praktiką).

14. Kaip ir bet kuri subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą įgyvendinama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės įgyvendinimo tvarką įtvirtina Civilinio proceso kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, tarp jų ir Advokatūros įstatymas (žr. ten pat).

15. Advokatūros įstatymo 58 straipsnyje nurodyta, kad Lietuvos advokatūros organai yra: visuotinis advokatų susirinkimas; advokatų taryba; Advokatų garbės teismas; revizijos komisija. Sprendimus iškelti drausmės bylą advokatui ir advokato padėjėjui priima Advokatų taryba (Advokatūros įstatymo 60 straipsnio 2 dalies 10 punktas). Advokatūros įstatymo 61 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad advokatų drausmės bylas nagrinėja Advokatų garbės teismas Lietuvos advokatūros nustatyta tvarka.

16. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad advokatų drausmės bylų nagrinėjimo ir drausminių nuobaudų taikymo funkciją įstatymu pavesta vykdyti vienam iš Lietuvos advokatūros organų – Advokatų garbės teismui, kuris veiksmus, reikalingus drausmės bylai tinkamai išnagrinėti, atlieka tik gavęs iš Advokatų tarybos surinktą ir parengtą medžiagą. Tokie advokatų tarybos veiksmai vertintini kaip paruošiamieji veiksmai, kad klausimas dėl drausmės bylos iškėlimo būtų nagrinėjamas Advokatų garbės teisme. Advokatų tarybos sprendimas iškelti drausmės bylą ir Advokatų garbės teismui pateikta reikalinga medžiaga pripažintini pasirengimo nagrinėti bylą veiksmų atlikimu, tačiau nereiškia bylos iš esmės išnagrinėjimo, tik Advokatų garbės teismo priimtas sprendimas iš esmės realiai turi įtakos advokato teisėms ir teisėtiems interesams, todėl tik šio teismo priimtas sprendimas yra skundžiamas teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-687/2018, 18 punktas).

17. Nagrinėjamu atveju, Advokatų tarybos sprendimas neiškelti drausmės bylos yra skundžiamas pareiškėjos, kurios įsitikinimu, antrinė teisinė pagalba buvo suteikta nekokybiškai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad anksčiau nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, jog sprendimai iškelti drausmės bylą advokatui arba šios bylos nekelti, apskritai nėra skundžiami teismui, nepriklausomai nuo to, koks asmuo su tokiu sprendimu nesutinka (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-378/2021, 38 punktas).

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat konstatavo, kad nutartyje nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina teisėkūros subjektų ketinimus reglamentuoti panašius teisinius santykius taip, kad asmuo, kurio skundo pagrindu iškelta drausmės byla, turėtų teisę, vadinasi, ir suinteresuotumą, skųsti garbės teismo sprendimą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad nors advokatų drausminę atsakomybę reglamentuojantys teisės aktai aiškiai neįtvirtina šios taisyklės, tačiau pirmiau pateikta Advokatūros įstatymo bei panašius teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų normų analizė suponuoja išvadą, jog asmuo, kurio skundo pagrindu iškeliama drausmės byla advokatui, turi teisinį suinteresuotumą, kad būtų patikrintas Advokatų garbės teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-378/2021, 37 punktas).

19. Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad byla CPK nustatyta tvarka teisme galėtų būti nagrinėjama tik esant priimtam ir apskųstam Advokatų garbės teismo sprendimui, nes pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, Advokatų taryba yra subjektas, įgaliotas iškelti drausmės bylą, tačiau klausimą dėl drausminės bylos iškėlimo pagrįstumo iš esmės nagrinėja Advokatų garbės teismas ir tik priimtas sprendimas sudaro prielaidas toliau skųsti teismui tokį Advokatų garbės teismo sprendimą arba jo neskųsti.

20. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą, kaip nenagrinėtiną teisme, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią panaikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Asta Pikelienė