Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Tauragėje, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, pilietybė Lietuvos Respublikos, gyv. vieta(duomenys neskelbtini) vedęs, dirba(duomenys neskelbtini) vyr. energetiku, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. M. nuo 2011 m. gruodžio 9 d., dirbdamas(duomenys neskelbtini) bei būdamas tiesiogiai atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą įmonėje, privalėdamas užtikrinti darbų saugos įstatymuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, savo pareigų nevykdė, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 14 str. 1 d. (kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir darbo vietų aplinka turi atitikti šio Įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių. Įrengiant darbo vietas turi būti įvertintos darbuotojo fizinės galimybės), 25 str. 1 d. 1 p. (imasi priemonių, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, pačios darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus) bei 25 str. 1 d. 3 p. (atsižvelgęs į darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje sprendžia, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, organizuoja kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimą ir, jeigu jos nepakankamai apsaugo darbuotojus nuo rizikos, darbuotojus aprūpina asmeninėmis apsaugos priemonėmis, organizuoja tokių priemonių patikrinimus, aprūpina darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, diegia saugius darbo ir technologijos procesus, darboviečių vietose, kur galima rizika, įrengia saugos ženklus, įrengia buities, sanitarines ir asmens higienos patalpas) reikalavimus, t. y. neužtikrino, kad darbui aukštyje būtų naudojamos tinkamos, išbandytos, apžiūrėtos, kopėčios bei neužtikrino, kad asmenys dirbdami aukštyje naudotų tinkamas saugos priemones, tokiu būdu netinkamai organizavo darbus, neįrengiant saugių darbo vietų paaukštinimo priemonių, kuriomis darbuotojas galėtų saugiai pasiekti ir nuardyti neveikiančių katilų elektros laidus, buvusius 3,1 m. aukštyje ir neišdavė darbuotojui asmeninių apsaugos priemonių, apsaugančių nuo kritimo, o tai sukėlė nelaimingą atsitikimą darbe - 2019 m. rugpjūčio 26 d., apie 14 val. 35 min., (duomenys neskelbtini) teritorijoje esančioje neveikiančioje katilinėje, nuardant katilų elektros instaliacijos laidus, išvedžiotus skirtingame (vietomis iki 3,1 m) aukštyje nuo katilinės grindų, bendrovės elektromonteris K. Ž. pasinaudodamas patalpoje buvusiomis medinėmis kopėčiomis ant jų pasilipęs ardė laidus, tačiau lūžus kopėčių dešiniajam statramsčiui nuo jų nukrito ir susižalojo. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusiajam K. Ž. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl dešinio raktikaulio petinio galo panirimo, sukėlusio sąauginį dešinio raktikaulio petinio galo uždegimą, poraktikaulinio sąnario ankštumą, kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinio pusrutulio momentinėje skiltyje, galvos smegenų sukrėtimo, galimai sukėlusių kairės kūno pusės dalinį paralyžių, vestibiulinį ataksijos sindromą, afazijos reiškinius, šiuo metu netekta 445 (keturiasdešimt penki ) procentai pastovaus bendro darbingumo.

Kaltinamasis E. M. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2001 m. energetiko pareigose. Pagal jo pareigybės instrukciją jam priklauso organizuoti ir koordinuoti pavaldžių darbuotojų darbą, aprūpinti darbuotojus visomis darbo darbo sąlygas atitinkančiomis individualiomis ir kolektyvinės saugos priemonėmis ir kt. 2019 m. rugpjūčio 26 d. ryte bendrovės patalpose su visais elektrikais buvo aptarti tos dienos darbai ir duoti nurodymai, kas ką turi padaryti. K. Ž. ir A. M. buvo duota užduotis išmontuoti katilų elektros instaliaciją neveikiančioje katilinės patalpoje. Gavę užduotį jie išėjo darbuotis. Jis pats ten nėjo ir nežiūrėjo kaip jie ten dirba. Jam nepriklauso eiti ir kontroliuoti jų darbą ir stebėti kaip jie dirba. Po pietų, apie 14.30 val., jam būnant pas direktorių kabinete, į mobilaus ryši telefoną paskambino A. M. ir pasakė, kad katilinėje nuo kopėčių nukrito K. Ž., kuris guli ant žemės ir nekvėpuoja. Dar būdamas kabinete pas direktorių iš karto paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe. Tada jis kartu su direktoriumi nuėjo į katilinės patalpas. Atėjus į katilinę, K. Ž. sėdėjo ant žemės vienoje iš katilinės patalpų. Netrukus į įvykio vietą atvyko policija, o tik vėliau - greitoji. K. Ž. nieko nekalbėjo, o jis jo nieko ir neklausinėjo. Atvykus medikams, K. Ž. pats nuėjo į greitosios pagalbos automobilį. Ant K. Ž. jis jokių sužalojimų nematė, kraujo nebuvo. K. Ž. išvykus į ligoninę, jis A. M. paklausė, kas čia nutiko. Šis jam paaiškino, kad jis dirbo kitoje patalpoje kai išgirdo kažką subildant ir tada atėjęs į tą patalpą pamatė ant žemės gulintį K. Ž., o ant jo kopėčias, kurias jis pakėlė ir pastatė prie sienos. Jis tada pažiūrėjo į tas kopėčias ir pamatė kad vienas išilginis tašas (statramstis) yra skilęs. Su nukėntėjusiuoju susitaikė, susitarė dėl žalos atlyginimo, prašo baudžiamąją bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo E. M. visiško prisipažinimo dėl kaltės, jo kaltė yra visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

Nukentėjusysis civilinis ieškovas K. Ž. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 26 d. jis dirbo savo darbovietėje (duomenys neskelbtini) elektromonteriu. Tą dieną jis kartu su savo kolega A. M. bendrovei priklausančioje nenaudojamojoje katilinėje nuardinėjo elektros laidus, kurie buvo pakabinti aukštai. Jis tos dienos įvykių dėl patirtos traumos labai sunkiai pamena. Pamena, kad iki pietų ant kopėčių dirbo pasilipęs jo kolega, o paskui jis. Kas toliau įvyko, jis nepamena. Tik iš kitų asmenų jam žinoma, kad jis nukrito nuo medinių kopėčių. Kokiame aukštyje jis buvo pasilipęs, nežino ir to negali pasakyti. Tos medinės kopėčios jau senai toje katilinėje buvo. Kad yra kokios kitos kopėčios kitoje patalpoje, jis nežinojo. Jei būtų žinojęs, kad yra kur kitur kitos kopėčios, būtų ėjęs atsinešti kitas kopėčias. Jam niekada neteko dirbti pasilipus ant tų medinių kopėčių. Ar tos medinės kopėčios buvo sulūžusios nepamena, bet mano, kad jei jos būtų buvusios sulūžusios jis ant jų nebūtų lipęs. Ant tų kopėčių pasilipęs iki pietų jo kolega dirbo. Tą dieną jis dirbo su bendrovės išduotais rūbais, avėjo specialius batus. Dirbo be šalmo. Nepamena, ar jis jam buvo išduotas ar ne. Kad reikia prisirišti lipant aukščiau, jam yra žinoma. Jam yra žinoma, kad reikia prisirišti jau lipant aukščiau nei 0,5 m. Tačiau jis to nepadarė, nežino kodėl. Nepamena, ar jiems yra išduoti diržai, kuriais būtų galima prisitvirtinti. Ar jo kolega buvo prisirišęs, jis nepamena. Iš kitų asmenų po įvykio jis sužinojo, kad sulūžo medinių kopėčių statramstis ir jis nukrito. Daugiau apie tą įvykį jis neturi ko paaiškinti, nes nieko nepamena. Dėl patirtos traumos jis gydėsi Klaipėdos ligoninėje, po to Šventojoje sanatorijoje. Su kaltinamuoju susitaikė, susitarė dėl žalos atlyginimo, prašo baudžiamąją bylą nutraukti.

L. V. S parodė, kad 2019 m. rugsėjo 2-19 dienomis atliko nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 2019-08-26(duomenys neskelbtini) katilinėje, kurio metu nukentėjo elektromonteris K. Ž., tyrimą. Apie tai, kad (duomenys neskelbtini) įvyko nelaimingas atsitikimas, jų tarnyboje buvo gautas pranešimas iš policijos, todėl jis vienas nuvyko po kelių valandų po įvykio atsitikimo į tą bendrovę. Įvykio vietoje nukentėjusio asmens nebuvo ir jis jau buvo medikų išvežtas į gydymo įstaigą. Ten jis susitiko su E. M., o vėliau atėjo ir D. T.. Jam buvo parodyta darbo vieta, kur atsitiko nelaimingas atsitikimas, sužinojo, kad ten nuo kopėčių nukrito žmogus, įvykio vietoje buvo prie sienos pastatytos medinės kopėčios su sulūžusiu statramsčiu. Jam buvo parodyta vieta, kur buvo rastas nuo kopėčių nukritęs K. Ž.. Kadangi nebuvo aišku, kurioje vietoje K. Ž. buvo pasistatęs tas kopėčias, o tik buvo žinoma, kurioje vietoje reikėjo nukirpti laidus, todėl bandė įsivaizduoti dėliodami kopėčias kaip jos galėjo būti pastatytos, kad tokiu tai kampu jos būtų buvusios užkritusios ant nukentėjusiojo. Jie priėjo galimą variantą kaip galimai stovėjo kopėčios, todėl D. T. ant balto lapo nupiešė galimą įvykio vietos schemą. Atlikęs tyrimą jis priėmė išvadą, kad buvo netinkamai organizuojamas darbas, kad nepasirinktos tam skirtos darbo priemonės. Tos medinės kopėčios buvo visiškai netinkamos tam darbui. Už elektromonterių darbą buvo atsakingas E. M.. Jis ne tik kad privalėjo užtikrinti saugias darbo priemones, bet ir organizuoti bei kontroliuoti, kaip vykdomi darbai. K. Ž. su A. M. galėjo ir turėjo pareigą atsisakyti dirbti nesant užtikrintoms darbo priemonėms. Tos medinės kopėčios tikrai buvo netvarkingos, matėsi, kad jos anksčiau jau buvo tvarkytos ir suveržtos dviem varžtais. Be to, tokios kopėčios yra savadarbės ir jos jau tokios nėra naudojamos. Instruktavus darbuotoją su atitinkamomis instrukcijomis ir darbuotojui pasirašius, kad jis susipažino su jomis, toliau asmenis instruktavęs asmuo privalo kontroliuoti, ar laikomasi tų instrukcijų ir pan. Šioje situacijoje E. M. turėjo įvertinti kiekvieno darbo riziką, kad neįvyktų nelaimingas atsitikimas, turėjo pasirūpinti saugiomis darbo priemonėmis ir aprūpinti kitomis darbo priemonėmis. E. M. neužteko duoti žodinį nurodymą nueiti ir nukirpti laidus, bet jis turėjo organizuoti tą darbą, duoti darbo priemones ir kontroliuoti, ar teisingai dirbama. Elektrikai K. Ž. ir A. M. bendrovėje dirbo ne vienus metus, jie buvo kvalifikuoti elektrikai, todėl jie ir patys turėjo galimybę įvertinti ar jiems saugu dirbti su tokiomis darbo priemonėmis ir kokios reikalingos asmeninės apsaugos darbo priemonės (šalmas, akiniai). Tokioje katilinėje buvo privaloma dėvėti dirbant šalmus, nes ta vieta skaitėsi kaip statybvietė. Net veikiančioje katilinėje reikia būti su šalmu.

Liudytojas A. M. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 26 d. jis dirbo savo darbovietėje (duomenys neskelbtini) Jis tą dieną kartu su savo kolega K. Ž. dirbo bendrovės katilinėje, kur jie, darbų vadovo E. M. nurodymu demontavo katilinės katilų elektros instaliaciją. Tą darbą jie dirbo nuo ryto. Iki pietų jis naudojosi tomis pačiomis kopėčiomis, nuo kurių vėliau nukrito jo kolega. Po pietų K. Ž. jau naudojosi tomis kopėčiomis. Tos kopėčios katilinėje buvo visada jau senai ir jomis ne kartą teko jam naudotis. Po pietų pertraukos jie toliau su K. Ž. tęsė savo darbus. Jie dirbo toje pačioje patalpoje, tačiau jis toliau nuo K. Ž. ir vienas kito nematė. Kuomet dar jie pradėjo dirbti, matė kaip K. Ž. pasilipęs ant medinių kopėčių žnyplėmis nukarpinėjo elektros laidus. Kokiame aukštyje tiksliai buvo tie laidai, negali pasakyti, bet gal 2-2,5 m aukštyje. Tie laidai ėjo šiek tiek aukščiau katilo. Nepasilipus ant kopėčių jų pasiekti neina. Paskui jis vis ėjo tolyn ir jis jo jau nebematė. Po kiek laiko jis dirbdamas išgirdo tokį bildesį. Suprato, kad kažkas nukrito ir todėl ėjo pažiūrėti, kas nutiko. Atėjęs pamatė, kad jo kolega K. Ž. guli ant nugaros daugiau ant dešinio šono, o kopėčios buvo užkritusios ant jo. K. Ž. buvo be sąmonės. Jis tada iš karto nukėlė kopėčias ir pastatė jas prie sienos. Tada bandė kalbinti K. Ž., tačiau jis į jį nereagavo. Tada iš karto paskambino savo darbų vadovui E. M.. Belaukiant kol jis atėjo K. Ž. atsigavo, pradėjo judinti rankas, atsimerkė. Jis jam padėjo atsisėsti ant kėdės. Paklausus, kas jam nutiko, jis atsakė, kad nieko nežino ir negalėjo paaiškinti kaip jis nukrito. Jis pats taip pat nematė, kaip jis nukrito nuo tų kopėčių ir kurioje tiksliai vietoje tuo metu buvo pastatytos kopėčios, ant kurių dirbo K. Ž., jis nematė ir kopėčias jis pastatė atsitiktinai jo pasirinktoje vietoje. Jokių šalmų jie neturi ir dirbo be jų. Jie dirbo su specialiais rūbais, turi darbinę avalynę. Tiek jis, tiek K. Ž. buvo su darbinėmis pirštinėmis.

Liudytojas D. T. parodė, kad nuo 2012-04-06 dirba(duomenys neskelbtini). Pirminės jo pareigos buvo Projektų įgyvendinimo skyriaus inžinierius. Nuo 2019 m. jis yra darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos inžinierius. Jis koordinuoja visų bendrovės darbuotojų, kurie atsakingi už darbų saugą, veiklą, rengia instrukcijas, mokymų programas, vykdo planinius patikrinimus padaliniuose ir padalinių viršininkams parašo įpareigojimus, taip pat atlieka naujai priimtų darbuotojų įvadinį instruktavimą su darbuotojų sauga darbe bei vykdo kitas jo pareigybėse nurodytas funkcijas. 2019 m. rugpjūčio mėn., tačiau šiuo metu dienos tikrai nepamena, nes įvykis buvo senai, jis iš kažkurio tai darbuotojo sužinojo, kad neveikiančiose katilinės patalpose įvyko nelaimingas atsitikimas ir kad Ž nukrito nuo kopėčių. Jis iš karto nuėjo į vandentiekio teritorijoje esančią katilinę. Vienoje iš patalpų rado bendrovės direktorių E. A., A. M., vyr. inžinierių E. M., greitosios pagalbos darbuotojus bei K. Ž., kuris tuo metu stovėjo. Pastarojo klausė, kas jam nutiko, tai šis paaiškino, kad nieko neatsimena ir nieko negali paaiškinti kas čia nutiko. A. M. taip pat nieko negalėjo paaiškinti ir jis sakė, kad to metu buvo kitoje patalpoje ir nieko nematė. Aiškinantis su A. M., kur tos kopėčios stovėjo, tai jis pasakė, kad tiksliai nežino ir kad jis tas kopėčias paėmė nuo žemės ir pastatė prie sienos. Kad toje patalpoje tą dieną bus atliekami kokie tai darbai jis nežinojo ir jis net neatsakingas už kitų tarnybų darbą. A. M., K. Ž. yra pavaldūs (duomenys neskelbtini) tarnybai, kuriai vadovauja viršininkas - vyr. energetikas E. M., todėl pastarieji darbuotojai tiesiogiai yra pavaldūs jam, o nesant E. M. - jį pavaduojančiam asmeniui. E. M. yra tiesiogiai atsakingas už savo tarnybos darbuotojų veiklą, darbų paskirstymą, darbų saugą ir kt.

L. R. Č parodė, kad jis nuo 1993 m. lapkričio 17 d. dirba (duomenys neskelbtini) elektromonteriu. K. Ž. yra jo kolega ir jie kartu dirba tame pačiame skyriuje. Kuomet jis parėjo dirbti, K. Ž. jau dirbo. Apie tai, kad 2019 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, tikslios dienos nepamena, lygtai buvo pirmadienis, darbo dienos pabaigoje, jis grįžęs su kitu kolega iš objektų iš kitų kolegų sužinojo, kad tą dieną K. Ž. nukrito nuo kopėčių ir susižalojo. Jam žinoma, kad tą dieną K. Ž. su A. M. nenaudojamos katilinės patalpose demontavo elektros laidus. Kad toje katilinėje buvo medinės kopėčios, jis žinojo, jas yra matęs ir ne kartą jomis yra naudojęsis. Kada paskutinį kartą jis pats naudojosi tomis medinėmis kopėčiomis, tiksliai nepamena, bet metų laikotarpyje iki to įvykio jomis tikrai naudojosi. Jei reikėdavo tas kopėčias nešdavosi ir kitur, t. y. išsinešdavo jas ir į lauką. Dažniausiai naudojosi kuomet vandentiekio teritorijoje reikėdavo nuvalyti lauko kameras. Tuomet vienas prilaikydavo kopėčias iš apačios, o kitas užsilipęs jas nuvalydavo. Nori patikslinti, kad tas medines kopėčias naudodavo tik kokiems smulkiems darbams atlikti, o jei reikėdavo ką gręžti, tai naudodavo kitas metalines kopėčias. Kad skyriuje yra metalinės kopėčios, jie žinojo ir jomis taip pat naudodavosi, veždavosi jas į objektus. Kaip atsitiko nelaimingas atsitikimas su K. Ž., jis tikrai nieko nežino, pats nieko nematė ir tik apie įvykusį įvykį žino iš kolegų, kurie kalbėjo, kad lūžo kopėčios ir nuo jų nukrito K. Ž.. Sekančią dieną po nelaimingo atsitikimo jis su kitu kolega toje katilinėje ardė laidus, tačiau ant jokių kopėčių jie pasilipę nebuvo ir laidus demontavo tokiame aukštyje kiek leido pasiekti ištiesus rankas.

Liudytojas E. A. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 26 d. po pietų, jam būnant savo darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini) tarnybinėse patalpose, kartu su E. M. ir aptariant darbus, į E. M. mobilaus ryšio telefoną paskambino A. M. ir pasakė, kad katilinės patalpose nuo kopėčių nukrito K. Ž.. Tada jie abu su E. M. nubėgo į nenaudojamos katilinės patalpas ir ten rado ant grindų sėdintį K. Ž.. Jis buvo sąmoningas. Kur buvo tiksliai padėtos kopėčios, nuo kurių nukrito K. Ž., jam atėjus į katilinę, tikrai nepamena, bet jos arba dar buvo ant žemės, arba buvo atremtos prie sienos, šito momento tikrai nepamena. K. Ž. klausė, kas jam nutiko, bet jis sakėsi nieko neatsimena. Iš karto įvykio vietoje jie iškvietė greitąją pagalbą, policiją, pranešė darbo inspekcijai. K. Ž. norėjo stotis ir eiti, tačiau jie neleido iki kol neatvažiuos greitoji pagalba. Atvykus medikams, jie jam leido atsistoti, tuomet jis dar nusiplovė rankas, apsiprausė veidą ir pats nuėjo iki greitosios pagalbos automobilio. Kokioje padėtyje jis buvo pasistatęs kopėčias, ant kurių jis pasilipęs katilinėje demontavo laidus, tikrai nežino, pats jis to nematė ir to nematė kartu tą dieną su K. Ž. patalpose dirbęs A. M., kadangi jis tuo metu dirbo kitoje katilinės patalpoje ir K. Ž. nematė ir tik paskui išgirdęs bildesį atėjo ir rado K. Ž. gulintį ant žemės. Keisčiausia tai, kad kopėčios lūžo toje vietoje, iki kurios K. Ž. tikrai nereikėjo pasilipti, kadangi tie laidai, kuriuos jis turėjo nukirpti, kabojo kažkur trijų metrų aukštyje. Tad K. Ž. pakako pasilipti tik ant kelių pirmųjų kopėčių pakopų. Tačiau kaip buvo iš tikrųjų, tai niekas nežino ir niekas nematė, o pats K. Ž. nieko nepamena. Kodėl K. Ž. tą dieną dirbo pasilipęs ant medinių kopėčių, nors elektrikų skyrius turi metalines kopėčias, tikrai to nežino. Šalmų jie neturėjo ir nebuvo darbuotojams išduoti. Po įvykio tie šalmai buvo nupirkti ir išduoti kiekvienam darbuotojui. Už elektromonterių darbo saugą, asmens darbo priemonių išdavimą ir jų instruktavimą atsakingas yra to skyriaus vadovas E. M.. Jo pareigybių aprašyme yra nurodytos visos jam privalomos darbo funkcijos ir kt. D. T. yra bendrai atsakingas už padalinių vadovų instruktavimą, jis sužiūri, ar galioja jų darbų saugos pažymėjimai ir kt. Skyrių vadovai į jį kreipiasi, jei jiems reikia kokių darbo ar apsaugos priemonių, organizuoja pirkimus dėl tų priemonių įsigijimo ir t. t. Jis mano, kad K. Ž. pats kaltas, kad jis nepasiėmė metalinių kopėčių ir E. M. tikrai neturi galimybių sužiūrėti kiekvieno savo skyriaus darbuotojo, kaip jie dirba ir su kokiomis priemonėmis dirba. Saugos diržai jiems buvo išduoti, jie buvo sandėlyje, bet jie nebuvo reikalingi, kadangi jų toje patalpoje nebūtų buvę net kur prisitvirtinti, ir be to, jie tikrai nedirbo pasilipę 1,3 m. aukštyje, nuo kurių jau yra būtinas saugos diržas. Vienintelis trūkumas tai, kad jie abu (K. Ž. ir A. M.) neturėjo šalmų, kurie jiems nebuvo išduoti. K. Ž. šiuo metu yra gydymo išlaidoms sumokėję 1000 Eur, tačiau esant būtinumui sumokės ir dar.

Civilinio atsakovo atstovas paaiškino, kad civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) kad kaltinamasis E. M. ir nukentėjusysis K. Ž. susitarė dėl žalos atlyginimo ir prašo šį susitarimą tvirtinti.

Parodymų patikrinimo vietoje A. M. parodė, kurioje vietoje ir kaip jis rado ant žemės gulintį K. Ž., kaip paėmė ir kur pastatė kopėčios bei kt. aplinkybes. (I t. b. l. 59-63).

Įvykio vietos apžiūros protokole apžiūrėta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini) teritorijoje esanti katilinė, adresu (duomenys neskelbtini) (I t. b. l. 17-25).

2019-08-29 VšĮ Tauragės ligoninės pateiktoje pažymoje apie pakenkimą sveikatai sunkumą nurodyta, kad nukentėjusiajam K. Ž. padarytas pakenkimas sveikatai priskiriamas prie sunkių. (I t. b. l. 72). Iš VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės pateiktoje pažymoje taip pat nurodyta, kad sužalojimas priskiriamas prie sunkių. (I t. b. l. 76).

Specialisto išvadoje Nr. G 377/2019(10) nurodyta, kad K. Ž. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio raktikaulio petinio galo panirimo, kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų sukrėtimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d. (I t. b. l. 92-93).

Papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 185/2020 (10)-G 377/2019 (10) nurodyta, kad dėl dešinio raktikaulio petinio galo panirimo, sukėlusio sąauginį dešinio raktikaulio petinio galo uždegimą, poraktikaulinio sąnario ankštumą, kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinio pusrutulio momentinėje skiltyje, galvos smegenų sukrėtimo, galimai sukėlusių kairės kūno pusės dalinį paralyžių, vestibiulinį ataksijos sindromą, afazijos reiškinius, šiuo metu netekta 445 (keturiasdešimt penki ) procentai pastovaus bendro darbingumo, kas atitiktų sunkų sveikatos sutrikdymą. (II t. b. l. 147-149).

Daiktų apžiūros protokole apžiūrėtos medinės kopėčios, nuo kurių nukrito K. Ž.. (I t. b. l. 119-124). Jos saugomos Tauragės apsk. VPK (I t. b. l. 127).

Daiktų apžiūros protokole apžiūrėtos metalinės išlankstomos kopėčios. (I t. b. l. 131-136). Metalinių kopėčių įsigijimo sąskaita-faktūra (I t. b. l. 130).

(duomenys neskelbtini) darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelėje nurodyta, kokios apsaugos priemonės buvo išduotos K. Ž.. (I t. b. l. 146-147).

Nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo priežastys yra šios: netinkamas darbų organizavimas. Neįrengtos saugios darbo vietų paaukštinimo priemonės, kuriomis darbuotojas galėtų saugiai pasiekti ir nuardyti neveikiančių katilų elektros laidus, buvusius aukštyje apie 3,1 m., darbuotojui neišduotos asmeninės apsaugos priemonės (šalmai, saugos diržai), apsaugančios nuo kritimo. Tuo pažeista Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 14 str. 1 d., 25 str. 1 d. 1 p, 25 str. 1 d. 3 p. nuostatos (Priedo 1-2 lapai).

Ekspertizės akte Nr. 11-16 (20) nurodyta, kad: 1. Nelaimingo atsitikimo mechanizmas buvo toks: K. Ž. vykdant elektros instaliacijos išmontavimo darbus aukštyje, palypėjus ant medinių atremiamųjų kopėčių, lūžo kopėčių ilginis tašas, dėl to darbuotojas neteko pusiausvyros, nukrito ant betoninių grindų ir patyrė sužalojimus.

Tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastimi ir pagrindine sąlyga yra tai, kad nelaimingo atsitikimo metu naudotos savadarbės medinės kopėčios buvo techniškai netvarkingos.

Tai, kad K. Ž. nebuvo aprūpintas asmeninėmis apsaugos priemonėmis saugojančiomis darbuotoją nuo nukritimo iš aukščio (saugos diržai/lynai, apraišai ar kt.), turėjo reikšmės nelaimingam atsitikimui.

2. Vykdyti darbai neatitiko Įstatymo [2] 16 str. 1 d. nurodymo, kad įmonėje privalo būti naudojamos tik techniškai tvarkingos darbo priemonės, atitinkančios darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus.

3. K. Ž. instruktavimas atitiko (duomenys neskelbtini) nustatytą darbuotojų Instruktavimo tvarką.

4. K. Ž. nebuvo aprūpintas asmeninėmis apsaugos priemonėmis saugojančiomis darbuotoją nuo nukritimo iš aukščio (saugos diržai/lynai, apraišai ar kt.), kurias privaloma naudoti, kai darbuotojas dirba palypėjęs ant kopėčių į didesnį nei 1,3 m aukštį.

5. Atremiamos medinės kopėčios, kuriomis nelaimingo atsitikimo metu naudojosi K. Ž., buvo techniškai netvarkingos (I t. b. l. 194-198).

Vertinant byloje išdėstytų įrodymų visumą, nustatyta, kad E. M. nuo 2011 m. gruodžio 9 d., dirbdamas (duomenys neskelbtini) bei būdamas tiesiogiai atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą įmonėje, privalėdamas užtikrinti darbų saugos įstatymuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, savo pareigų nevykdė, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 14 str. 1 d. (kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir darbo vietų aplinka turi atitikti šio Įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių. Įrengiant darbo vietas turi būti įvertintos darbuotojo fizinės galimybės), 25 str. 1 d. 1 p. (imasi priemonių, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, pačios darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus) bei 25 str. 1 d. 3 p. (atsižvelgęs į darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje sprendžia, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, organizuoja kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimą ir, jeigu jos nepakankamai apsaugo darbuotojus nuo rizikos, darbuotojus aprūpina asmeninėmis apsaugos priemonėmis, organizuoja tokių priemonių patikrinimus, aprūpina darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, diegia saugius darbo ir technologijos procesus, darboviečių vietose, kur galima rizika, įrengia saugos ženklus, įrengia buities, sanitarines ir asmens higienos patalpas) reikalavimus, t. y. neužtikrino, kad darbui aukštyje būtų naudojamos tinkamos, išbandytos, apžiūrėtos, kopėčios bei neužtikrino, kad asmenys dirbdami aukštyje naudotų tinkamas saugos priemones, tokiu būdu netinkamai organizavo darbus, neįrengiant saugių darbo vietų paaukštinimo priemonių, kuriomis darbuotojas galėtų saugiai pasiekti ir nuardyti neveikiančių katilų elektros laidus, buvusius 3,1 m. aukštyje ir neišdavė darbuotojui asmeninių apsaugos priemonių, apsaugančių nuo kritimo, o tai sukėlė nelaimingą atsitikimą darbe - 2019 m. rugpjūčio 26 d., apie 14 val. 35 min., (duomenys neskelbtini) teritorijoje esančioje neveikiančioje katilinėje, nuardant katilų elektros instaliacijos laidus, išvedžiotus skirtingame (vietomis iki 3,1 m) aukštyje nuo katilinės grindų, bendrovės elektromonteris K. Ž. pasinaudodamas patalpoje buvusiomis medinėmis kopėčiomis ant jų pasilipęs ardė laidus, tačiau lūžus kopėčių dešiniajam statramsčiui nuo jų nukrito ir susižalojo. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusiajam K. Ž. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl dešinio raktikaulio petinio galo panirimo, sukėlusio sąauginį dešinio raktikaulio petinio galo uždegimą, poraktikaulinio sąnario ankštumą, kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinio pusrutulio momentinėje skiltyje, galvos smegenų sukrėtimo, galimai sukėlusių kairės kūno pusės dalinį paralyžių, vestibiulinį ataksijos sindromą, afazijos reiškinius, šiuo metu netekta 445 (keturiasdešimt penki ) procentai pastovaus bendro darbingumo, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 176 straipsnio 1 dalį.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo E. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės - kaltę pripažįsta ir gailisi, susitarė dėl žalos atlyginimo. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

E. M. neteistas, administracine tvarka nebaustas (II t. b.l. 2).

Nukentėjusysis K. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dėl jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo susitarė, su juo susitaikė ir pretenzijų neturi.

Kaltinamasis E. M. padarė neatsargų nusikaltimą, susitarė dėl žalos atlyginimo su nukentėjusiuoju K. Ž., su juo susitaikė. E. M. turi pastovų darbą, jis praeityje neteistas, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. Todėl teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamasis E. M. ateityje nedarys naujų nusikaltimų ir yra visos sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d., kad kaltinamasis E. M. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl baudžiamoji byla jo atžvilgiu turi būti nutraukta.

Nutraukiant baudžiamąją bylą, patvirtintinas kaltinamojo E. M., civilinio atsakovo(duomenys neskelbtini) ir nukentėjusiojo K. Ž. susitarimas dėl žalos atlyginimo. Remiantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 6 p., atleidžiant kaltinamąjį E. M. nuo baudžiamosios atsakomybės, jam paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė- 5 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki bausmės vykdymo pradžios, paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 112 straipsnio 1 dalimi, 115 straipsniu, 273 straipsniu, 276 straipsniu, 290 straipsniu, 291 straipsniu, 297 straipsniu, 98 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsniu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalimi, E. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 176 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą nutraukti kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju.

Vadovaujantis BK 71 straipsniu, paskirti E. M. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250 eurų) įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (įmoka turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (L. B. AS Lietuvos skyrius) nurodant asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).

Patvirtinti 2020-10-05 kaltinamojo E. M., nukentėjusiojo K. Ž. ir civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) susitarimą dėl susitaikymo baudžiamojoje byloje Nr. 1-437-377/2020.

„E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų baudžiamojoje byloje Nr. 1-437-377/2020 kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 176 str. 1 d., ir K. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) , pripažintas byloje nukentėjusiuoju, bei civiliniu atsakovo pripažinta(duomenys neskelbtini) buv. adr. (duomenys neskelbtini), vadovaudamiesi Lietuvos BK 38 str., susitaria dėl susitaikymo baudžiamojoje byloje Nr. 1-437-377/2020 tokiomis sąlygomis:

1. E. M. pripažįsta padarę nusikalstamą veiką numatytą LR BK 176 str. 1 d. ir atsiprašo nukentėjusiojo K. Ž..

2. Nukentėjusysis K. Ž., kaltinamasis E. M. ir civilinis atsakovas(duomenys neskelbtini) susitarė dėl nukentėjusiajam padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydžio atlyginimo. Šio susitarimo šalių bendru susitarimu nustatoma 14 000 Eur (keturiolikos tūkstančių eurų) dydžio neturtinė žala ir 284 Eur (du šimtai aštuoniasdešimt keturi eurai) turtinė žala, viso 14 284 Eur (keturiolika tūkstančių du šimtai aštuoniasdešimt keturi eurai). Šio dydžio žalą civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) įsipareigoja per 15 dienų, nuo nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla Nr. 1-437-377/2020 įsiteisėjimo dienos sumokėti nukentėjusiajam K. Ž., nurodytą pinigų sumą pervedant į K. Ž. banko sąskaitą LT (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke.

3. Nukentėjusysis K. Ž. priima E. M. atsiprašymą ir pareiškia teismui, kad nereikalauja E. M. jokios bausmės pagal Lietuvos BK 176 str. 1 d., bei nori, kad E. M. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 38 str. 1 d.

4. Nukentėjusysis K. Ž. ir kaltinamasis E. M. susitaiko ir vienas kitam bei civiliniam atsakovui (duomenys neskelbtini) pretenzijų nereiškia. Nukentėjusysis K. Ž. kitų civiliniu ieškiniu keliamų reikalavimų atsisako.

5. Kaltinamasis E. M. ir nukentėjusysis K. Ž. prašo teismo priimti jų pareikštą susitaikymą ir Lietuvos BK 38 str., pagrindu atleisti E. M. nuo baudžiamosios atsakomybės ir Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose nagrinėjimą baudžiamąją bylą Nr. 1-437-377/2020 nutraukti.

6. Šio susitarimo šalys konstatuoja, kad šiuo susitarimu yra išsprendžiami visi esami ir ateityje galimi ginčai (išskyrus ginčus, atsiradusius naujam pagrindui ir dalykui, pagal LR CK 6.283 str., kurie susiję su K. Ž. atleidimu iš darbo darbdavio iniciatyva), susiję su K. Ž. sveikatos sutrikdymu patirtu vykdant darbo funkcijas(duomenys neskelbtini) todėl ginčai tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalimi.

7. Šio susitarimo šalys susitaria, kad E. M. atlygina K. Ž. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) jo turėtų išlaidų susijusių su teisinės pagalbos teikimu. E. M. įsipareigoja per 15 dienų, nuo nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla Nr. 1-437-377/2020 įsiteisėjimo dienos sumokėti nukentėjusiajam K. Ž., nurodytą pinigų sumą pervedant į K. Ž. banko sąskaitą LT (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke.

8. Su baudžiamosios bylos nutraukimo tvarka ir pasekmėmis, numatytomis LR BK 38 straipsnyje, šalys susipažino ir baudžiamosios bylos nutraukimo teisines pasekmes suprato“.

E. M. paskirtą kardomąją priemonę– rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą.

Daiktinius įrodymus -medines kopėčias, saugomas Tauragės apsk. VPK, kvito Nr. 064620. (I t. b. l. 127), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.