Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Rasos Ragulskytės-Markovienės, Halinos Zaikauskaitės (pirmininkaujanti posėdžiui ir pranešėja, dalyvaujant atsakovo atstovui Vadim Gasperskij, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos S. R. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja S. R. (toliau – ir pareiškėja) 2015-03-12 padavė teismui skundą, pasirašytą pareiškėjos advokatės, kuriame prašo: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2015-02-04 sprendimą Nr. (23.31-08)-320A-2231 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto.

Skunde paaiškina, kad su sprendimu kategoriškai nesutinka. Remiasi Mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) 81 straipsnio 2 dalimi ir aiškina, kad pirmiausiai mokesčių administratorius turėjo priimti sprendimą, kuriame būtų nurodytos sumos, kurias privalo sumokėti mokesčių mokėtojas. Tačiau mokesčių administratorius iš karto priėmė sprendimą dėl priverstinio išieškojimo. Taip pat remiasi MAĮ 89 straipsnio 1 dalimi. Paaiškina, kad iš skundžiamo sprendimo nematyti, kokiu pagrindu apskritai pareiškėjai kilo mokestinės prievolės, paskirtos baudos. Skundžiamas sprendimas bei jo priedas yra neinformatyvūs, pareiškėjai neaišku, kodėl ji privalo mokėti tokio dydžio mokesčius. Nurodo, kad skundžiamas sprendimas priimtas neinformavus pareiškėjos iki skundo padavimo teismui apie kokius tai privalomus mokėti mokesčius, taikytinas baudas, todėl tokie mokesčių administratoriaus veiksmai pareiškėjos vertinami kaip išskirtinai pažeidžiantys jos teises. Pareiškėja nurodo, kad dėl to skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas.

Pareiškėja ir jos atstovė į teismo posėdį neatvyko. Pareiškėjos atstovei advokatei teismo šaukimas į posėdį įteiktas 2015-10-19 (b.l. 89), pareiškėjai teismo šaukimas neįteiktas (b.l. 92). 2015-11-13 teisme gautas advokatės A. R. prašymas atidėti bylą, kadangi advokatė privalo dalyvauti administracinio teisės pažeidimo byloje Kauno apylinkės teisme (b.l. 90). Patikrinus teismų informacinėje sistemoje Liteko nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2-8.-9355-540/2015 gauta 2015-11-12, išnagrinėta 2015-11-16. Apie posėdį Vilniaus apygardos administraciniame teisme pareiškėjos atstovei buvo pranešta 2015-10-19, todėl pareiškėjos atstovė turėjo galimybę suderinti bylų laiką iš anksto, informuoti pačią pareiškėją apie teismo posėdį ir apie galimas pasekmes, t.y., kad advokato prašymas atidėti bylą gali būti ir netenkinamas, todėl pareiškėja pati gali dalyvauti bylos nagrinėjime. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 50 straipsnio 4 dalimi, 78 straipsnio 3 dalimi, kolegija nutarė prašymo atidėti bylą netenkinti.

Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI) atsiliepime į skundą pasisako, kad su skundu nesutinka (b.l. 59-62). Paaiškina, kad pareiškėjos teiginiai dėl to, kad ji nežino, kokie mokesčiai jai priskaityti, yra nepagrįsti, nes MAĮ 40 straipsnis įtvirtina mokesčių mokėtojų pareigą laiku ir tiksliai vykdyti mokestinę prievolę (MAĮ 2 straipsnio 18 dalis). Taip pat vadovaujasi MAĮ 105 straipsnio 1 dalimi ir paaiškina, kad 2014-08-27 buvo priimtas VMI prie FM sprendimas Nr. (4.65)-FR0682-525, kuriame buvo nuspręsta patvirtinti 2014-06-12 patikrinimo aktą Nr. (4.65)-FR0680-446, kuriuo papildomai apskaičiuotas 420007 Lt GPM (Gyventojų pajamų mokestis) ir 37006 LT PSD įmokų, taip pat apskaičiuota 205265 Lt GPM delspinigių, skirta 126002 Lt GPM bauda, 11102 Lt PSD įmokų bauda. ų ir 17217 Lt PSD įmokų delspinigių. Pareiškėjai buvo išaiškinta sprendimo apskundimo tvarka. Pareiškėja apskundimo teise nepasinaudojo. Todėl, pasak atsakovo, pareiškėjos teiginiai, kad ji negalėjo pasinaudoti apskundimo tvarka, yra nepagrįsti. Taip pat nesutinka, kad sprendimas išieškoti mokesčių sumas priimtas neinformavus pareiškėjos. VMI prie FM viešo paskelbimo būdu įteikė pareiškėjai dokumentus (sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo). Pagal MAĮ 164 straipsnį toks įteikimas laikomas tinkamu. Dėl MAĮ 89 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos įteikti raginimą sumokėti geruoju. Paaiškina, kad buvo priimtas minėtas VMI sprendimas, kuriame buvo nurodyta ne tik apskundimo tvarka, bet ir galimybė išdėstyti nepriemoką, mokesčių nesumokėjimo pasekmės. Dėl MAĮ 89 straipsnio 1 dalies paaiškina, kad jame numatyti atvejai, kai būtina siųsti raginimą sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas geruoju. Šis atvejis nebuvo toks, nes VMI sprendimas apskaičiuoti mokesčius nebuvo skundžiamas, nebuvo sprendimų atidėti ar išdėstyti mokesčių sumokėjimą, nebuvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis, kuri būtų nutraukta. Nagrinėjamu atveju teisė pradėti priverstinį mokesčių išieškojimą kilo ne iš MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 1 punkto, bet iš 3 punkto nuostatų. Nurodytas punktas nereikalauja siųsti raginimo sumokėti mokestį geruoju. Remiasi MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 4 punktu, o taip pat mokesčių administratoriaus teisėmis ir pareigomis, kurias reglamentuoja MAĮ MAĮ 26 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 33 straipsnio 8 punktas. Todėl mano, kad skundžiamas aktas yra teisėtas ir pagrįstas ir prašo skundą atmesti.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepimą ir prašė skundo netenkinti.

Skundas netenkinamas.

Pareiškėja ginčija Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2015-02-04 sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08)-320A-2231 (b.l. 8), kuriame nurodyta, kad vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 8 punkto ir 106 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Nusprendžiama išieškoti į biudžetą iš S. R. bendrą sumą – 240236,96 EUR. Nurodyta sprendimo apskundimo tvarka, pridedama prievolių ataskaita. Prievolių ataskaitoje aiškiai nurodyti mokestiniai laikotarpiai, deklaracijos pateikimo data ir mokesčio rūšis, atskirai delspinigių sumos pagal kiekvieną prievolę (b.l. 9). Į bylą pateiktas Vilniaus AVMI 2014-08-27 sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (4.65)-FR0682-525 (b.l. 63-70). Sprendime nurodoma, kad išnagrinėtas 2014-06-12 patikrinimo aktas Nr. (4.65)-FR0680-446, surašytas atlikus S. R. mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo mokestinį patikrinimą. Sprendimu patikrinimo aktas patvirtintas, patvirtinant jame nurodytas sumokėti GPM ir PSD įmokų sumas, apskaičiuoti delspinigiai ir skirtos GPM ir PSD įmokų baudos. Sprendime nurodyta, kad vadovaujantis MAĮ 81 straipsnio 2 dalimi priskaičiuotos sumos turi būti sumokėtos ne vėliau kaip per 20 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo dienos, kai mokesčių mokėtojui buvo įteiktas sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, paaiškinta, kad vadovaujantis MAĮ 88 straipsniu mokesčių mokėtojas gali kreiptis dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo. Taip pat paaiškinta sprendimo apskundimo tvarka ir terminai. Pateiktas viešas skelbimas apie dokumentus (b.l. 79), kuriame mokesčių mokėtoja S. R. 2014-10-09 kviečiama atsiimti 2014-08-27 sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Anksčiau, 2014-07-24 pareiškėja buvo kviečiama atsiimti 2014-06-12 patikrinimo aktą, o 2014-02-06 pareiškėja buvo kviečiama atsiimti pranešimą apie mokestinį patikrinimą ir susipažinti su pavedimu tikrinti. Iš Vilniaus AVMI 2014-08-27 sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (4.65)-FR0682-525 turinio matyti, kad Patikrinimo aktas pareiškėjai išsiųstas 2014-06-18 registruotu laišku, paštas grąžino laišką su užrašu „neatsiėmė“, vadovaujantis MAĮ 164 straipsnio 5 dalimi VMI interneto svetainėje 2014-07-24 paskelbtas raginimas S. R. ar įgaliotam asmeniui atvykti į Vilniaus AVMI atsiimti patikrinimo aktą, neatvykus per 10 dienų nuo paskelbimo, vadovaujantis MAĮ 164 straipsnio 5 dalimi laikoma, kad pareiškėjai patikrinimo aktas buvo įteiktas 2014-07-24, mokesčių mokėtoja pastabų nepateikė, todėl pagal MAĮ 132 straipsnio nuostatas priimtas sprendimas, apie kurį viešai paskelbta 2014-10-09.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kurios patvirtina, kad pareiškėjos atžvilgiu vyko mokestinis patikrinimas, surašytas 2014-06-12 patikrinimo aktas Nr. (4.65)-FR0680-446, nurodyti dokumentai pareiškėjai įteikti taip, kaip tai numato MAĮ nuostatos, t.y. nepavykus registruotas pašto siuntas įteikti pareiškėjai, viešai paskelbta, kad pareiškėja turi galimybę tuos aktus tiesiogiai gauti VMI. Pareiškėja nepagrįstai teigia, jog iš skundžiamo sprendimo neaišku, kokiu pagrindu pareiškėjai kilo mokestinės prievolės. Dokumentų įteikimą mokesčių mokėtojui reglamentuoja MAĮ 164 straipsnis, kurio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai dokumentų įteikti neįmanoma tiesiogiai ar registruotu laišku, mokesčių administratorius Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje paskelbia pranešimą, kuriame mokesčių mokėtojui (jo atstovui) per nustatytą terminą (ne trumpesnį kaip 5 dienos nuo pranešimo paskelbimo dienos) pasiūloma atvykti pas mokesčių administratorių atsiimti atitinkamo dokumento šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu, o jeigu mokesčių mokėtojas neatvyksta, dokumentas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo interneto svetainėje dieną. Iš skundžiamo sprendimo (2015-02-04) turinio matyti, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai yra žinomas pareiškėjos adresas – (duomenys neskelbtini), tą patį adresą pareiškėja nurodė ir teismui, todėl nėra pagrindo manyti, kad atsakovui buvo nežinomas pareiškėjos adresas. Iš skundo teismui ir jo priedų daroma išvada, kad nurodytu adresu pareiškėjai buvo įteiktas skundžiamas VMI sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką (siuntimo lydraštis 2015-02-04 Nr.(23.1-08)-RNA3591, b.l. 78). Be to, Vilniaus AVMI 2014-08-27 sprendime Nr. (4.65)-FR0682-525, kuriuo patvirtintas patikrinimo aktas, yra nurodyta, kad S. R. 2014-03-31 teikė paaiškinimą mokesčių administratoriui dėl pervestų piniginių lėšų, dėl skolinimo, dėl dovanojimo ir kt. Todėl daroma išvada, kad pareiškėjai buvo žinoma, kad jos atžvilgiu atliekamas mokestinis patikrinimas, ir tuo pačiu, turėjo būti žinoma, kokiu pagrindu išieškoma mokestinė nepriemoka.

Dėl pareiškėjos teiginių, kad mokesčių administratorius visų pirma turėjo priimti sprendimą, kuriuo būtų nurodytos sumos, kurias privalo sumokėti mokesčių mokėtojas, kad tokį sprendimą pareiškėja būtų galėjusi skųsti, kad pirmiausia turėjo būti siunčiamas raginimas geruoju sumokėti mokestį. Pirmiau minėta, kad sprendimas dėl mokėtinų sumų buvo priimtas – tai Vilniaus AVMI 2014-08-27 sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (4.65)-FR0682-525, kuriame labai aiškiai nurodyta tiek jo apskundimo tvarka, tiek tai, kad priskaičiuoti mokesčiai ir su jais susijusios sumos turi būti sumokėti per 20 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo tos dienos, kai mokesčių mokėtojai įteikiamas šis sprendimas. Įteikimo diena šiuo atveju apskaičiuojama pagal MAĮ 164 straipsnio nuostatas ir ji yra 2014-10-09, nurodytas sumokėjimo terminas buvo iki 2015-01-09. MAĮ 89 straipsnyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojui, laiku nevykdančiam savo mokestinės prievolės, mokesčių administratorius įteikia raginimą geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas vienu iš šiame straipsnyje nurodytu atveju: 1) kai įsiteisėja sprendimas dėl mokesčių mokėtojo skundo; 2) priimamas neigiamas sprendimas dėl prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą; 3) nutraukiama mokestinės paskolos sutartis. Šio straipsnio 3 dalyje pasakyta, kad mokesčių administratorius leidžia mokesčių mokėtojui sumokėti raginime nurodytas sumas per 20 dienų nuo raginimo įteikimo dienos. Vilniaus AVMI 2014-08-27 sprendime Nr. (4.65)-FR0682-525 ir yra pateiktas pasiūlymas sumokėti sprendime nurodytas sumas per 20 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Pareiškėja šio sprendimo neskundė, todėl jam įsiteisėjus ir liko galioti nurodytas jame raginimas. Kiti atvejai, kai MAĮ įpareigoja siųsti raginimą sumokėti priskaičiuotas sumas geruoju, nagrinėjamu atveju nenustatyti, nors pareiškėjai minėtame sprendime ir nurodyta apie galimybę jį skųsti, kreiptis dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo arba išdėstymo. Tokiu atveju, pareiškėja turėjo vykdyti Vilniaus AVMI 2014-08-27 sprendimą Nr. (4.65)-FR0682-525, tačiau pareiškėja priskaičiuotų sumų nemokėjo, su skundu ar prašymais nesikreipė. Dėl to mokesčių administratoriui atsiranda pareiga naudotis savo teisėmis tik tiek, kiek tai susiję su jam pavestomis funkcijomis (MAĮ 32 straipsnio 6 punktas), o vietos mokesčių administratoriaus viena iš funkcijų yra priverstinai išieškoti mokestines nepriemokas (MAĮ 26 straipsnio 1 dalies 9 punktas). MAĮ 33 straipsnio 8 punktas suteikia teisę mokesčių administratoriui priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas. MAĮ 106 straipsnio 1 dalyje nustatyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdai, 4 punkte nurodytas būdas – priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto, tokį sprendimą vykdo antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Pareiškėja nenurodo, kad buvo galimybė mokestinę nepriemoką išieškoti kitu būdu (vienu iš nurodytų MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 1-3, 5 punktuose). Todėl nėra pagrindo išvadai, kad mokesčių administratoriaus sprendimas, kurį teismui skundžia pareiškėja, yra neteisėtas.

Dėl sprendimo turinio ir motyvavimo. Skundžiamas sprendimas yra priimtas tokios formos, kuri nurodyta ir patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2003-01-14 įsakymu Nr. V-11 (2011-05-26 įsakymo Nr. VA-74 redakcija). Nors nuo 2014-12-17 įsigaliojo nauja šio įsakymo redakcija, tačiau iš esmės tokio sprendimo forma nesiskyrė nuo tos, kurią naudojo mokesčių administratorius. Skirtumas tik tas, kad naujoje formoje galėjo būti dar nurodyta MAĮ 106 straipsnio 2 dalis, kuri nagrinėjamu atveju netaikytina ir nebuvo nurodyta.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) 8 straipsnio nuostatos numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka; individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu.

Skundžiamas aktas tokius reikalavimus atitinka.

VAĮ yra išdėstytos tik taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualus administracinio akto turiniui bei jo rekvizitams ir nėra nustatyta reikalavimų individualaus administracinio akto formai. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad „Administracinis aktas - viešojo administravimo subjekto išleistas nustatytos formos teisės aktas“.

Pagal VAĮ 11 straipsnio 1 dalį ir 12 straipsnį viešojo administravimo funkcijas viešojo administravimo subjektas atlieka, nustatyta tvarka vykdydamas vidaus administravimo veiklą, kurią reglamentuoja įstatymai arba jų pagrindu priimti teisės aktai (nuostatai, statutai, veiklos (darbo) reglamentai, pareigybių aprašymai (pareiginės instrukcijos), vidaus tvarkos taisyklės).

Šis teisinis reglamentavimas lemia, kad atitinkamo viešojo administravimo subjekto priimamų administracinių aktų formą, jų sudėtines dalis ir kt., nustato šių viešojo administravimo subjektų vidaus administravimo veiklą, reglamentuojantys įstatymai arba jų pagrindu priimti teisės aktai (nuostatai, statutai, veiklos (darbo) reglamentai, pareigybių aprašymai (pareiginės instrukcijos), vidaus tvarkos taisyklės). MAĮ 106 straipsnio 4 dalis nustato, kad mokesčių administratoriaus veiklą reglamentuojantys teisės aktai gali nustatyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų išieškojimo priemonių eilę ir nutraukimo pagrindus bei tvarką.

Atsakovo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustato šios institucijos priimamų administracinių aktų pobūdį ir formą, kuri atsakovui yra privaloma. Šiuo atveju atsakovo veiklą reglamentuojantys teisės aktai, sąveikoje su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi, vertintini, kaip poįstatyminiai teisės aktai, kuriais yra įgyvendinami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies reikalavimai. T.y., vadovaujantis minėtomis MAĮ nuostatomis, mokesčių administratorius priėmė sprendimą dėl mokėtino mokesčio ir įmokos, delspinigių ir baudų (patvirtino patikrinimo aktą), tame sprendime nurodė jo apskundimo, jo vykdymo tvarką, kitas galimybes, o po to mokesčių administratoriui atsiranda pareiga tinkamai vykdyti savo funkcijas. Nagrinėjamu atveju, nurodytos pirmiau MAĮ nuostatos leido priimti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, daroma išvada, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl negali būti panaikintas.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos S. R. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.