Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo S. B. patikslintą ieškinį atsakovui A. A. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-10-10 teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. Š. paaiškino, kad tiek su ieškovu, tiek su atsakovu yra pažįstami, kartu dirbo UAB „Argamitas“. Abu juos pažįsta nuo 2005-2006 metų. Liudytojas su atsakovu ir dabar dar yra bendradarbiai. Paaiškino, kad su ieškovu S. B. jis taip pat bylinėjasi, kadangi jis negrąžina liudytojui pinigų. D. Š. paliudijo, jog matė ir žino, kad 2008 m. atsakovas A. A. skolino ieškovui S. B. pinigus, 4000 Lt, paskolino per tris kartus. Visus kartus matė, kadangi su atsakovu sėdėjo viename kabinete. Pinigai buvo perduoti grynais. Pasiteiravus S. B., kodėl jis skolinasi pinigus, pastarasis atsakė, kad nori pasidaryti remontą. Kokios tarp ieškovo ir atsakovo buvo sutartos grąžinimo sąlygos, liudytojas nežino, atsakovas A. A. jam minėjo, kad ieškovas S. B. grąžino atsakovui skolą.

2012-11-19 teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. P. paaiškino, kad pažįsta ir ieškovą, ir atsakovą, kartu dirbo vienoje įmonėje UAB „Kėlimo technika“. Santykiai – ir darbiniai, ir draugiški. Jam teko girdėti, kad atsakovas A. A. prašė ieškovo S. B. paskolinti pinigų, ir tikrai žino, jog pinigai buvo paskolinti 2008 m. pabaigoje. Girdėjo pokalbį dėl pinigų skolinimo, bet perdavimo fakto nematė, girdėjo, kaip atsakovas dėkojo ieškovui už paskolą. Iš ieškovo žino, kad atsakovas pinigų ieškovui negrąžino.

2012-11-19 teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. G. paaiškino, kad pažįsta tiek ieškovą, tiek atsakovą, juos visus sieja darbo santykiai, kartu yra dirbę AB „Vilniaus kranai“ ir UAB „Kėlimo technika“. Apie tai, kad ieškovas ir atsakovas būtų skolinę pinigus vienas kitam, jis nežino, asmeniškai nematė ir negirdėjo. Ieškovas S. B. jam buvo minėjęs, kad skolino pinigus A. A., tačiau kokią konkrečiai sumą, nelabai domėjosi, bet kalba ėjo apie 1300 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų teismas nustatė, kad ieškovas S. B. 2008 m. gruodžio 8 d. mokėjimo nurodymu Nr. 12080902 pervedė atsakovui A. A. 4000,00 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „pavedimas“ (b.l. 4). Ieškovas pateikė teismui 2012 m. sausio 31 d. priminimą, kuriuo informavo atsakovą, jog negavo jam 2008 m. gruodžio 8 d. paskolintų 4000,00 Lt, prašė nedelsiant grąžinti per 20 dienų nuo priminimo gavimo (b.l. 3). Atsakovas į minėtą priminimą atsakė nurodydamas, kad niekada nėra skolinęsis pinigų iš ieškovo (b.l. 56). Atsakovas pateikė teismui 2008-12-02 pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieškovas (pardavėjas) pardavė UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ (pirkėjui) krano strėlės segmentą už 5500,00 Lt (b.l. 55). Ieškovas pateikė asmeninės sąskaitos išrašus už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 (b.l. 63-75), atsakovas taip pat pateikė asmeninės sąskaitos išrašus už tą patį laikotarpį (b.l. 41-54).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.871 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 str. 1 d., 3 d.). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 str. 2 d.). Pagal teisinę prigimtį paskolos sutartis yra realinė, tai reiškia, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių suderintos valios išreiškimo nepakanka. Tam, kad paskolos teisiniai santykiai atsirastų ir šios sutarties šalys įgytų atitinkamas teises ir pareigas, būtinas sutarties dalyko – pinigų – perdavimas paskolos gavėjui. Esminėmis paskolos sutarties sąlygomis pripažintina paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas paskolos davėjui grąžinti pinigus arba paskolinto suvartojamo daikto ekvivalentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. U. v. D. R., bylos Nr. 3K-3-107/2011). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką šios kategorijos bylose tais atvejais, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą ir įsipareigojimą juos grąžinti tenka paskolos davėjui.

Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas rašytinės paskolos sutarties dėl 4000,00 Lt sumos nesudarė. Ieškovas teigia, kad 2008-12-08 tarp šalių buvo sudaryta žodinė paskolos sutartis, paskolos sutartinius santykius grindė teismui pateiktu mokėjimo nurodymu, kuriuo ieškovas pervedė į atsakovo sąskaitą banke 4000,00 Lt, taip pat liudytojų A. P. ir G. G. parodymais. Atsakovas neginčija, kad šią sumą gavo iš ieškovo, tačiau nurodo, kad tai buvo ne paskolos suteikimas, bet atsakovo ieškovui suteiktos paskolos grąžinimas. Šias aplinkybes atsakovas įrodinėjo liudytojo D. Š. parodymais ir 2008-12-02 pirkimo-pardavimo sutartimi. Iš teismui pateikto 2008-12-08 mokėjimo nurodymo nėra aiški pervestų lėšų paskirtis, todėl darytina išvada, kad jis patvirtina tik pinigų pervedimo ir gavimo faktą, tačiau CK 6.871 straipsnio prasme savaime nepatvirtina šalių paskolos sutarties sudarymo fakto. Šalims nesutariant dėl to, kas buvo sutarties šalis – paskolos gavėjas: ieškovas ar atsakovas, ginčas spręstinas vadovaujantis CPK 12 ir 178 straipsnio nuostatomis. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Pažymėtina, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolių, susijusių su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes ir t. t. Atsakovas, neigdamas, jog jam pervesti pinigai buvo paskolos objektas, turėjo šią aplinkybę paneigti leistinais ir įtikinamais įrodymais. Nagrinėjamoje byloje ištyrus ir įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) nustatyta, kad tarp šalių egzistavo ir kitokie santykiai – nustatyta, kad atsakovas tarpininkavo ieškovui 2008-12-02 parduodant krano strėlės segmentą, liudytojas D. Š. patvirtino, kad 2008 metais atsakovas ieškovui yra skolinęs pinigus (4000,00 Lt), atsakovas patvirtino, kad 2008-12-08 mokėjimo pavedimas – buvo ieškovo skolos grąžinimas atsakovui. Tiek atsakovo paaiškinimai, tiek liudytojo D. Š. parodymai yra nuoseklūs bei neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Ieškovas nurodė, kad pinigų skolinimo atsakovui faktą matė liudytojai G. G. ir A. P., tačiau byloje nėra pagrindo remtis liudytoju apklausto G. G. parodymais, kadangi jis nurodė, kad nežino, nematė ir negirdėjo, jog ieškovas ir atsakovas būtų skolinę pinigus vienas kitam, o liudytojas A. P. teismui tvirtino, kad girdėjo bylos šalis tariantis dėl paskolos suteikimo, tačiau paties pinigų perdavimo fakto liudytojas nematė, todėl šio liudytojo parodymų įrodomoji reikšmė byloje vertintina kritiškai, juolab, kad kitų įrodymų, patvirtinančių ieškovo paskolos atsakovui suteikimą, byloje nėra.

Ieškovo pateiktas 2008-12-08 mokėjimo nurodymas neatitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalyje aptariamo skolos dokumento, kuriuo būtų patvirtintas paskolos sutarties dalyko perdavimas paskolos gavėjui, iš jo negalima neginčijamai nustatyti, kas šiuo atveju paskolos davėjas, o kas – gavėjas, be to, pačiame mokėjimo nurodyme jo mokėjimo paskirtyje nurodyta - „pavedimas“; taigi, mokėjimo pavedimas ieškovo nebuvo įvardintas kaip „paskola“, „skolinimas“, „kreditas“ ir pan. Atsakovo nenaudai negali būti aiškinami šalių paskolos teisiniai santykiai, kurie negali būti grindžiami remiantis tik pinigų pervedimo faktu be rašytinės paskolos sutarties, kuri nagrinėjamu atveju buvo privaloma įstatyme numatyta forma.

Tiek ieškovas, tiek atsakovas pateikė sąskaitų išrašus iš banko, kuriais grindė aplinkybes, kad poreikio skolintis pinigus 2008 m. nebuvo (b.l. 41-54). Iš sąskaitų išrašų nustatyta, kad atsakovas turėjo pakankamai lėšų iki 2008-12-08, kuomet jam buvo pervesti 4000,00 Lt, t.y. atsakovo sąskaitoje, gerokai anksčiau nei buvo pervesti 4000,00 Lt, buvo pakankamai lėšų; taipogi nenustatyta, kad atsakovas būtų turėjęs finansinių keblumų dėl banko paskolos, todėl byloje liko neįrodytos bei nepatvirtintos ieškovo ieškinyje bei posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad atsakovas iš ieškovo pinigus skolinosi turėdamas finansinių sunkumų, problemų su banku. Teismas šioje byloje nevertina ir neanalizuoja ieškovo pateiktų darbo užmokesčio suvestinių (b.l. 76-87), kadangi jos nėra patvirtintos įmonės direktoriaus ar vyriausiojo finansininko parašais, todėl negali būti laikomos tinkamais įrodymais.

Sandorio šalys nesilaikė įstatymo reikalavimo sudaryti jį rašytine forma, taip prisiėmė riziką dėl sandorio įvykdymo. Byloje ieškovas neįrodė pinigų (kaip suteikiamos paskolos objekto) atsakovui perdavimo fakto ir atsakovo įsipareigojimo grąžinti pinigus (CPK 12 str., 178 str., CK 6.870 str. 1 d., 2 d.). Paskolos davėjui to neįrodžius, pripažįstama, kad paskolos gavėjas faktiškai negavo pinigų, nepriklausomai nuo to, rėmėsi jis pinigų faktiško negavimo aplinkybe kaip savo atsikirtimų pagrindu ar ne. Nagrinėjimu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, daro išvadą, kad atsakovas neturi pareigos mokėti ieškovo reikalaujamos priteisti sumos, todėl tenkinti ieškinio nėra pagrindo.

Atmetus ieškovo reikalavimą dėl 4000,00 Lt priteisimo, netenkintini ir kiti išvestiniai reikalavimai dėl 5 proc. dydžio palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Kadangi teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 nustatyta minimali 10,00 Lt suma, todėl iš ieškovo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-265 str., 268 str., 270 str., 307 str.,

nusprendė:

Ieškovo S. B. patikslintą ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.