Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-11-23 · Civilinė byla Nr. 2S-2284-560/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-11-23
Bylos Nr.
2S-2284-560/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-22094-2016-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Kreditorius
E. V.
Pareiškėjas
J. S.
Civilinė byla Nr. 2S-2284-560/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22094-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.18.1.; 3.3.1.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 23 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo išieškotojo E. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą dėl antstolio R. V. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis R. V., E. V. (išieškotojas), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas J. S. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo skundė antstolio 2016-06-10 patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo ir jų neatšaukimo. Skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sandorių, kurių pagrindu atsirado skoliniai įsipareigojimai, klastojimo ir sukčiavimo. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimo veiksmus vykdomajame procese bei uždrausti antstoliui vykdyti įkeisto turto varžytines iki galutinio sprendimo ir jo įsiteisėjimo atlikus ikiteisminį tyrimą. Prašymą grindė tuo, kad nesustabdžius varžytinių teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomu, kadangi turtas būtų perleistas tretiems asmenims.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-06-23 nutartimi pareiškėjo J. S. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies: sustabdė išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0179/14/00269 iki įsiteisės procesinis sprendimas, priimtas išnagrinėjus pareiškėjo J. S. skundą dėl antstolio R. V. veiksmų.Nurodė, kad pareiškėjas iš esmės ginčija antstolio veiksmus neatšaukiant varžytinių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 703 straipsnis), kuomet atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl pareiškėjo suklastoto parašo ant paskolos sutarties. Atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytas aplinkybes bei į pateiktą Vilniaus apygardos teismo 2016-02-26 nutartį, teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju turi būti užtikrintas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas iki kol nebus išspręstas ginčas dėl varžytinių paskelbimo ir jų neatšaukimo. Priešingu atveju, varžytynėse pardavus ieškovo turtą, teismo nutarties įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Teismas pažymėjo, jog prašymas (jo dalis) uždrausti antstoliui vykdyti įkeisto turto varžytines iki ikiteisminio tyrimo pabaigos neturi būti tenkinamas, kadangi tokio pobūdžio ginčuose laikinosios apsaugos priemonės taikomos iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo, o ne iki ikiteisminio tyrimo atlikimo pabaigos (CPK 510 straipsnis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Išieškotojas E. V. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-23 nutartį; skirti J. S. 5 792,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodo, jog pareiškėjo J. S. skunde yra nurodytas tik vienas pagrindas – procesas ikiteisminio tyrimo byloje, tačiau šiuo pagrindu teismas skolininko prašymo netenkino. Antstolis priėmė potvarkį vykdomojoje byloje Nr. 0179/14/00269, kuri neturi jokio teisinio ryšio su J. S. iniciatyva pradėtu ikiteisminiu tyrimu. Skolininkas J. S. nenurodė jokio kito teisinio pagrindo, dėl ko būtina stabdyti išieškojimo veiksmus, dėl ko akivaizdu, jog J. S. siekia vilkinti turto realizavimo procesą. Pareiškėjas J. S. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.Nurodo, jog teismas atsižvelgė į pareiškime nurodytas aplinkybes ir į Vilniaus apygardos teismo 2016-02-26 nutartį ir padarė pagrįstą išvadą, kad varžytynėse pardavus J. S. turtą, teismo nutarties įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Prašymas dėl baudos yra nemotyvuotas, be to, šio klausimo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visai nenagrinėjo. Suinteresuotas asmuo antstolis R. V. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais išieškotojo argumentais nesutinka. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti/pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių.Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus duomenis bei argumentus, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja abi būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sąlygos bei pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Iš atskirojo skundo argumentų matyti, jog išieškotojas tikėtino skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumo neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad jei varžytinėse būtų parduotas ginčo turtas, teismo nutarties įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Taigi pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, skundui esant tikėtinai pagrįstam, nagrinėjamu atveju yra padėties, kuri susidarytų priėmus palankų pareiškėjui procesinį sprendimą dėl jo pateikto skundo bei netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, įvertinimas kaip grėsmingos palankaus pareiškėjui procesinio sprendimo įvykdymui. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas išieškojo argumentus dėl pagrindo taikyti laikinosioms apsaugos priemonėms nebuvimo atmeta kaip nepagrįstus.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-23 nutartį, dėl to atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

Išieškotojas prašo skirti pareiškėjui 5 792,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius.Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad skundas dėl antstolio veiksmų bei jame suformuluotas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo pateiktas, siekiant vilkinti procesą ar dėl kokių nors kitų nesąžiningų ketinimų, todėl pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų pateikimo nepripažįsta piktnaudžiavimu teise. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas išieškotojo prašymą atmeta ir sprendžia, kad pareiškėjui netaikytinos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, reglamentuojamos CPK 95 straipsnyje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Išieškotojo E. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Dainius Rinkevičius